Tavam delne,
lyg knygoje,
prabėgo pasaka
ir aš joje,
tarytum karalaitė,
pažvelk –
žiema kažkur užmigo
ir vėjas
po palange susiraitė…
Ar pajutai,
ant Tavo skruosto
jau birželis,
raudona boružė
juo nuropojo
ir paglostė,
o vakaras
toksai ryškus
ir žalias…
O mano širdyje
pražysta ilgesys,
tos pasakos,
kurioj nubunda
stebuklingi vėjai
apsikabinusi kartoju:
Ačiū, kad buvai
ir kad esi,
už tai, kad taip beprotiškai
manim tikėjai…
Visus Tėčius, Senelius, Bočius, Krikštatėvius, Globėjus sveikiname su Tėvo diena ir linkime ilgiausių metų, sveikatos, stiprybės, ištvermės ir begalinės meilės.
11,583 peržiūrų (-a)