Kraujo donorystė gelbėja gyvybes. Tai – aukščiausia žmogiškumo išraiška.
Siekiant atkreipti visuomenės dėmesį į savanoriškos neatlygintinos kraujo donorystės skatinimą, Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) iniciatyva kasmet birželio 14-ąją minima Pasaulinė kraujo donorų diena.
Tai Nobelio premijos laureato, austrų imunologo Karlo Landšteinerio, išskyrusio pagrindines kraujo grupes ir sukūrusio šiuolaikinę kraujo grupių klasifikavimo sistemą, gimtadienis.
PSO duomenimis, kraujo perpylimas kasmet padeda išgelbėti gyvybę milijonams žmonių. Jis taip pat pagerina sunkiomis ligomis sergančių pacientų gyvenimo kokybę ir prailgina jų gyvenimo trukmę. Be kraujo perpylimo būtų neįmanoma atlikti daugybės sudėtingų medicininių procedūrų ir chirurginių operacijų. Ypač jis svarbus ligoniams po sunkių traumų, nudegimų, neretai jo prireikia gimdyvėms. Nacionalinio kraujo centro duomenimis, Lietuvoje kasdien kraujo perpylimo prireikia keliems šimtams žmonių. Tam, kad būtų užtikrintas kraujo poreikis, labai svarbu, kad nuolat atsirastų savanoriškai savo kraują dovanojančių kraujo donorų.
Kraujo donoru gali tapti kone kiekvienas
Kraujo donorais gali būti 18-65 metų amžiaus asmenys. Nuolatiniai kraujo donorai, kurių sveikata nepriekaištinga, turėdami donorystės įstaigos gydytojo išduotą leidimą, gali donuoti ir sulaukę 65 metų amžiaus. Donoro svoris turi būti ne mažesnis nei 50 kg. Taip pat svarbus tinkamas arterinis kraujo spaudimas, pulsas ir hemoglobino lygis donoro kraujyje – vyrams jis turi būti ne mažesnis nei 135 g/l, moterims – ne mažesnis nei 125 g/l. Šie parametrai nustatomi atvykus duoti kraujo. Bet ar žinojote, kad yra daug priežasčių, dėl kurių reguliariai duoti kraują yra naudinga pačiam donorui, jo sveikatai.
Atsinaujina kraujo ląstelės
Suaugęs žmogus turi vidutiniškai apie 5 litrus kraujo. Donorystės metu netenkama apie 0,45 litro kraujo. Tai yra saugus kraujo kiekis, kurio netekimas nekenkia žmogaus organizmui. Kraujo davimas stimuliuoja kaulų čiulpų funkciją, ir mūsų organizmas gana greitai, jau per kelias dienas pagamina naujos kraujo plazmos ir kai kurių kraujo ląstelių, bet visoms naujoms kraujo ląstelėms pasigaminti gali prireikti iki 60 dienų (pvz., eritrocitams). Kelių mėnesių laiko prireikia atsistatyti ir geležies kiekiui kraujyje.
Kraujo donorystė padeda reguliuoti svorį
Kiekvieną kartą, kai duodame kraujo, sudeginame apie 650 kilokalorijų, kadangi organizmui prireikia energijos naujoms kraujo ląstelėms ir plazmai pagaminti. Žinoma, tai nereiškia, kad kraujo donorystę verta naudoti, kaip svorio mažinimo priemonę, tačiau šis faktas patvirtina, kad periodinė donorystė yra naudinga jūsų sveikatai.
Kraujo donorystė mažina cholesterolio kiekį
Kai donuojamas kraujas, atsikratoma ir kraujyje esančio riebalų ir riebiųjų medžiagų pertekliaus. Svarbu tai, kad riebalų atsargos tokiu būdu nesikaupia jūsų kraujagyslėse, mažėja cholesterolio kiekis, kartu ir širdies bei kraujagyslių ligų rizika.
Apribojimai, norint tapti donoru
Kraujo donorais negali būti asmenys, sirgę ar sergantys sunkia lėtine ar pasikartojančia kraujotakos ar imuninės sistemos liga, insulinu gydomu cukriniu diabetu, piktybinėmis ligomis, hepatitu B ar C, sifiliu, ŽIV, taip pat vartojantys intraveninius narkotikus ar anabolinius steroidus. Po operacijos, danties implantacijos, endoskopinio tyrimo, tatuiravimo, auskarų vėrimo donorystė turi būti atidėta 4, po gimdymo arba nėštumo nutraukimo – 6 mėnesiams. Jei sirgote peršalimo ligomis, pūsleline (herpes), karščiavote, donuoti galima ne anksčiau, nei praėjus 2 savaitėms nuo visiško pasveikimo. Apribojimų yra ir daugiau, todėl, ar galite aukoti kraujo, kiekvienu atveju paaiškėja po medicininės apžiūros.
Atvykęs donuoti žmogus turi būti pailsėjęs, pavalgęs, prieš ir po procedūros rekomenduojama gerti kuo daugiau skysčių. Kraujo davimo procedūra trunka apie 10-15 minučių. Vienos donacijos metu paimama 450 ml, tokios dozės imamos visuose pasaulio kraujo centruose.
Vieną kartą davus kraujo, galima padėti trims žmonėms!
Iš vieno žmogaus donuoto kraujo pagaminami net trys produktai (eritrocitų ir trombocitų masės, plazma). Moksliniais tyrimais įrodyta, kad geri darbai suteikia ne tik vienkartinį pasitenkinimą – jie sumažina patiriamo streso lygį ir ilgalaikėje perspektyvoje. Kraujo davimas teigiamai veikia ne tik mūsų emocinę savijautą. Jis suaktyvina kraujotaką, skatina kraujo ląstelių ir organizmo audinių regeneraciją. Tyrimais įrodyta, jog reguliariai donuojantys žmonės linkę mažiau sirgti piktybinėmis ligomis, arterinėmis hipertenzijomis. Dėl sumažėjusio kraujo klampumo sumažėja miokardo infarkto, insulto rizika.
Šiandien mobilus kraujo donorystės punktas (palapinė) veikia Klaipėdoje nuo 12 iki 17 val. Atgimimo aikštėje Naujojo Sodo g.
Kretingoje dėl kraujo davimo galima kreiptis į „Nothway“ kiniką, Basanavičiaus g. 80. Arba registruotis internetu: https://kretinga.nmc.lt/apie-sveikata/kraujo-donavimas/
„Švyturio“ inf.
3,488 peržiūrų (-a)