Praėjusį trečiadienį, birželio 14-ąją Kretingoje buvo paminėta viena skaudžiausių Lietuvos istorijoje datų Gedulo ir vilties diena.
1941 m. birželio 14 d. 3 val. nakties enkavedistai pradėjo masinius lietuvių areštus. Lietuviai ištisomis šeimomis buvo tremiami į Sovietų Sąjungos gilumą, Sibirą. Per savaitę iš Lietuvos išvežta 30 tūkst. Lietuvos piliečių. Iki šiol tiksliai nenustatyta tikslaus ištremtųjų ir žuvusiųjų pakeliui į tremtį skaičiaus.
Žmonės iš visos Lietuvos buvo tremiami krovininių traukinių vagonuose. Iš viso 1941–1952 m. iš Lietuvos buvo ištremta apie 132 000 žmonių, apie 28 000 iš jų žuvo.
Įvairiose Sibiro vietose tremtiniai buvo verčiami dirbti medkirčių, geležinkelio tiesėjų ir kt. sunkius fizinius darbus. Be to, juos vargino šaltos aplinkos sąlygos, jiems patiems teko statytis būstus. Ypač sunki padėtis buvo ištremtųjų į negyvenamas salas Lenos žiotyse, prie Laptevų jūros. Čia tremtiniai turėjo kone plikomis rankomis statydintis jurtas, žemines, barakus.
Birželio 14-oji 1989 m. paskelbta Gedulo ir vilties diena. Šią dieną Lietuvoje minimi tremtyje žuvę lietuviai, lagerių bei gulagų kankiniai.
Ačiū Dievui, kad išlikome gyvi
Minėjimas Kretingoje prasidėjo šventomis mišiomis už laisvės kovotojus ir tremtinius šv. Viešpaties apreiškimo švč. Mergelei Marijai bažnyčioje Kretingos mieste.
Mišiose dalyvavo ir rajono savivaldybės meras Antanas Kalnius bei jo tėvai, buvę tremtiniai Adelė ir Vaclovas Kalniai.
„Kaip ir kiekvienam lietuviui, pirmiausia, šiandien yra skausmo diena. Nes mes prisimename kas nutiko 1941 metais. Mano senelis, močiutė, taip pat tėtis ir mama buvo išvežti į gulagus“, – „Švyturio korespondentui sakė savivaldybės vadovas.
Kartu su juo bažnyčioje buvo ir tremtyje buvę abu tėveliai. Mama A. Kalnienė pasakojo, kad 1949 metais jai buvo pusantrų metų, broliai buvo vyresni. Darbštūs tėvai, antrajai sovietų okupacijai atslinkus į Lietuvą, buvo išvežti į Krasnojarso kraštą. „Ačiū Dievui, išlikome gyvi ir visi grįžome namo“, – sakė mero mama.
Mero tėtis – irgi tremtinys, pasakojo, kad 1948 metais jų ištremta šeima buvo didelė – 14 žmonių. Visi jie buvo išvežti į Tomsko sritį. Kai kurie iš jų negrįžo.
Pastaruoju metu labai mažai žmonių dalyvauja Gedulo ir vilties dienos minėjimuose. Tiek bažnyčioje, tiek senosiose Kretingos kapinėse, kur vėliau vyko minėjimas, susirinko tik labai nedidelis vyresnio amžiaus žmonių būrys.
Paklausta, kodėl žmonėms tampa nebeįdomi gyva Lietuvos istorija, mero mama A.Kalnienė atsakė: „žmonės tikriausiai galvoja, kad tai nebuvo tikrovė, kad to negalėjo būti. Tačiau jie net negali įsivaizduoti tos kančios, kurią Lietuvos žmonės patyrė praėjusio amžiaus viduryje. Tai tikra lietuvių skausmo diena“.
Ne tik gedulo, bet ir vilties diena
Prieš prasidedant Gedulo ir vilties dienos minėjimui, Kretingos tremtinių sąjungos pirmininkė Valerija Žalienė sakė, jog tai ne tik gedulo, bet ir vilties diena: „Mes, lietuviai, pripratome dejuoti, gal būt todėl, kad šiandien per daug gerai gyvename? Turime neprarasti vilties ir tą viltį pirmiausia uždegti savyje“.
Gedulo ir vilties dienos proga Kretingos miesto senosiose kapinėse prie paminklo Lietuvių tautos kančioms atminti vyko meninė kompozicija.
Prie pietus miesto centre vyko Brolio Pauliaus Vaineikio malda Gedulo ir vilties dienos paminėjimui: „už tremtinius, Lietuvą ir Ukrainą.“
Birželio 14-osios minėjimą Kretingoje galima pasižiūrėti YouTube kanale „Laikrastis Svyturys“ bei interneto svetainėje svyturiolaikrastis.lt
Gintaro Mikšiūnas
7,335 peržiūrų (-a)