Jau kitais metais, įgyvendinus geležinkelių elektrifikavimo trečiąjį etapą, ko gero, į sostinę skriesime vėjo greičiu. Numatoma, kad tarp Vilniaus ir Klaipėdos kursuos vieningos platformos elektriniai traukiniai, kurie galės pasiekti iki 160 kilometrų per valandą greitį. Tačiau Kretingoje, kaip ir kitose savivaldybėse, keleiviai bus priversti persėsti į taršius, dyzelinu varomus autobusus.
Tokį kelionės kontrastą greičiausiai teks patirti ir vietos gyventojams, ir poilsiautojams, keliaujantiems į Palangą bei kitus šalies Pajūrio kurortus, ar grįžtant iš jų.
Pasiekti dviračiu Palangą – didelis iššūkis
Palikus automobilius namie, kaip rekomenduojama įvairiose tvarumo iniciatyvose, persėdimo stotyse keleivius pasitiks taršūs, dyzelinu varomi, 20 ir daugiau metų senumo savivaldybių autobusai, kurie dažniausiai būna nedraugiški dviratininkams, nepritaikyti neįgaliesiems bei kartu keliaujantiems augintiniams. Šiuo požiūriu, sprendžiant iš komentarų socialiniuose tinkluose, ne išimtis ir Kretinga.
Tiesa, Kretingos autobusų parke 2019 metais atsirado keli nauji autobusai „IVECO Crossway PRO“, dažniausiai kursuojantys į Klaipėdą, tačiau likusios dyzelinu varomos keleivinės transporto priemonės, tvarios savivaldybės įvaizdžio nepagerino. Visgi poilsiautojai iš traukinio į kurortus arba iš Palangos į Kretingos geležinkelio stotį dažnai vyksta taksi arba išsinuomoja “City Bee” atomobilius. O apie dviratininkų kančias iš ašaras byloja gausūs įrašai socialiniuose tinkluose.
2021 metų liepą Kretingos rajono savivaldybė apsisprendė nepasinaudoti galimybe siekti ES paramos elektriniams autobusams įsigyti ir jais atnaujinti Savivaldybės įmonės “Kretingos autobusų parką” . Šiam tvarumo žingsniui nepritarė net 16 Savivaldybės tarybos narių ir tik 7 tam pritarė.
Prisimindama šį sprendimą Tarybos narė Jolita Vaickienė papildė, jog ekologiškų autobusų įsigijimas neturėtų gulti vien tik ant savivaldybių pečių. Tai joms esą per didelė našta. Prie tokių projektų turėtų prisidėti ir šalies Vyriausybė.
Dviratininkų kančios. Ir kur tvarumas?
Jei šalies keleiviniai traukiniai kviečia keliauti ir dviratininkus, tam vagonuose numatyti specialūs tvirtinimai, tai išlipus Kretingos geležinkelio stotyje, vykti į Palanga – bet kuriam ekologiško transporto mėgėjui kol kas yra didelis iššūkis.
„Skelbiama, jog Lietuvai ruošiantis visiškai elektrifikuoti ruožą Vilnius–Klaipėda, „LTG Link“ reikės maždaug 30 naujų traukinių, dalis kurių bus elektriniai, dalis hibridiniai – jie iki 100 kilometrų neelektrifikuoto ruožo galės važiuoti varomi iš anksto pakrautomis baterijomis“.
Jau antrus metus gerų naujienų laukia ne tik svečiai, poilsiautojai, bet ir kretingiškiai dviratininkai. Yra daug tokių, kurie norėtų vykti į darbus ar pailsėti prie jūros dviračiais, tačiau 5 kilometrų plento ruožas tarp Kretingos ir Vydmantų – labai pavojingas. Jie socialiniuose tinkluose dažnai prisimena valdžios pažadą nutiesti dviračių taką į Palangą. Tačiau, panašu, kad 5 km ilgio dviračių tako iš Kretingos iki Vydmantų dar teks palaukti. Savivaldybė pernai žadėjo, kad darbai bus pradėti. “Tačiau yra aišku, kad dviračių tako darbai šią vasarą nepajudės”, – dažnai padejuojama socialiniuose tinkluose.
Kitais metais keliausime vėjo greičiu
Šią savaitę keleivių vežimo bendrovė „LTG Link“ jau pasirašė kelių šimtų milijonų eurų vertės naujų elektrinių ir baterijomis varomų traukinių įsigijimo sutartį su Šveicarijos traukinių gamybos koncerno „Stadler Rail“ antrine įmone Lenkijoje „Stadler Polska“. Sandoriui pritarė vyriausybinė Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisija.
“LTG Link” vadovai anksčiau teigė, kad traukinius bendrovė turėtų gauti etapais iki 2025 metų. Šiuo metu elektrifikuojamas geležinkelio ruožas nuo Kauno iki Šiaulių. elektrifikacijos darbus įgyvendina LTG Grupės bendrovė „LTG Infra“, valdanti šalies geležinkelių tinklą ir besirūpinanti jo modernizavimu.
Skaičiuojama, kad baigus projektą, geležinkelių tinkle veikiančių vežėjų kuro sąnaudos sumažės ne mažiau kaip 30 proc., o į aplinką nebus išmesta apie 150 tūkst. tonų teršalų per metus. Tai ženkliai prisidės prie šalies tvarumo.
Iki 2024 metų pabaigos Lietuvoje elektrifikuoto geležinkelio dalis visoje infrastruktūroje turėtų siekti apie 35 proc., o ištisinis ruožo ilgis siektų 731 km. Šiuo metu elektrifikuotas geležinkelis Lietuvoje sudaro 9 proc. šalies tinklo.
Skelbiama, jog Lietuvai ruošiantis visiškai elektrifikuoti ruožą Vilnius–Klaipėda, „LTG Link“ reikės maždaug 30 naujų traukinių, dalis kurių bus elektriniai, dalis hibridiniai – jie iki 100 kilometrų neelektrifikuoto ruožo galės važiuoti varomi iš anksto pakrautomis baterijomis.
Numatoma, kad bus įsigyti vieningos platformos elektriniai traukiniai, kurie galės pasiekti iki 160 kilometrų per valandą greitį.
15,159 peržiūrų (-a)