Birželio 29-osios Kretingos r. savivaldybės tarybos posėdžio darbotvarkėje numatytas svarstyti klausimas dėl sveikatos centro kūrimo. Daug diskusijų bei prieštaringų vertinimų šalyje sulaukusia sveikatos priežiūros reforma esą siekiama sukurti naują sveikatos paslaugų teikimo modelį. Mažose savivaldybėse jis turėtų pagerinti dažniausiai naudojamų sveikatos paslaugų prieinamumą ir kokybę?

Būtent tokiomis gražiomis spalvomis reformą mato Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Jos vadovas  Arūnas Dulkys teigė nesiruošiantis savivaldybėms „lipti ant galvos“. Pasak ministro, savivaldybės geriau žino vidinius procesus, tačiau pažymėjo, jog itin svarbu konsultuotis bei kartu tobulinti procesą. Popieriuje SAM nupiešta vizija atrodo gražiai, bet kaip tai suveiks praktikoje, niekas negali pasakyti, teigia reformos kritikai. Todėl neva gali kilti daug nesusipratimų.

Nauji dariniai – sveikatos centrai (SC) savivaldybėse turėtų steigtis po rugpjūčio 1-osios. Jie esą rūpinsis visuomenės sveikata, teiks ambulatorinės sveikatos priežiūros paslaugas, skubią medicinos pagalbą, dienos paslaugas, vidaus ligų stacionarines paslaugas, užsiims ilgalaike priežiūra.

Darbai vyks nuosekliai

Kretingos r. savivaldybės tarybos narė, Sveikatos apsaugos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkė Jolanta Girdvainė „Švyturiui“ sakė, jog savivaldybėje darbai vyks nuosekliai. ,,Tikslą pasieksime. Kito kelio nėra“, – įsitikinusi politikė.

Paklausta, kokie iššūkiai laukia visuomenės ir medikų, nes tokia reforma mūsų šalyje vyksta pirmą kartą, o jokios praktinės patirties nėra, Sveikatos komiteto pirmininkė atsakė, jog bet kokia reforma susijusi su iššūkiais. „Eisime esamų sveikatos priežiūros įstaigų reorganizavimo keliu. Su reorganizacijos darbais yra susijusi ir finansinė parama savivaldybei. Kitaip mes prarastume galimybę investuoti į sveikatos paslaugų gerinimą“, – tęsė J.Girdvainė.

Sveikatos komiteto pirmininkė įsitikinusi, jog prieinamumas ir kokybė tik gerės. Iš pradžių bus vykdomos minimalios pertvarkos bei įstaigų jungimas. Viskas esą daroma tam, kad sveikatos apsaugos sistema veiktų sklandžiau ir efektyviau.

„Šiame etape nei medikams, nei sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams darbo sąlygos nepablogės. Visos darbo vietos bus išsaugotos, nes kiekvienas rajone dirbantis medikas yra vertybė. Tai pat svarbu, jog reforma padės į rajoną pritraukti didesnį jaunų specialistų būrį, kurie ieško solidžios darbo vietos, kur jaustųsi investicijos bei šiuolaikinė vadyba. Nes jaunimas renkasi tas įstaigas, kurios turi perspektyvą  augti“, – sakė komiteto pirmininkė.

Nuo kada rajone realiai pradės veikti nauja sveikatos priežiūros sistema, J.Girdvainė  negalėjo atsakyti. Pasak jos, permainos bus vykdomos etapais, visi gyventojai bus informuoti pagal sveikatos apsaugos ministerijos tvarką. Tai yra valstybės atsakomybė ir pareiga finansuoti darbo vietas sveikatos priežiūros įstaigose. Tuo tarpu savivaldybėms suteikta laisvė apsispręsti koks bus pasirinktas naujojo sveikatos centro modelis. O jų yra keli, priklausomai nuo savivaldybėje gyvenančių piliečių skaičiaus.

Paklausta, kiek reforma galėtų pareikalauti pačios savivaldybės biudžeto indelio, Sveikatos komiteto pirmininkė liko atsargi, esą atsakyti į šį klausimą dar anksti ir nenorėtų spekuliuoti skaičiais. Kalbant apie Sveikatos apsaugos ministerijos viziją, SAM turi galimybę finansuoti tas savivaldybes, kurios imsis pertvarkų. Iš Europos Sąjungos fondų tam bus skirta papildomų lėšų infrastruktūrai stiprinti.

Bus daug pasimetimo

„Pagrindinė problema – palikta savivaldybėms, privatininkams ir įstaigoms susitarti bei sudaryti sutartis, numatančias, kaip tas bendradarbiavimas vyks. Bet nė viena pusė nežino, kaip tai turi atrodyti ir kol kas yra daug pasimetimo“, – tokias abejones kėlė Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė Morgana Danielė.

Ministras A. Dulkys teigė nesiruošiantis savivaldybėms „lipti ant galvos“. Pasak jo, savivaldybės geriau žino vidinius procesus, tačiau pažymėjo, jog itin svarbu konsultuotis bei kartu tobulinti procesą su visomis pusėmis.

„Nesiruošiau lipti ant galvos savivaldybėm ten, kur yra jų daržas, kur yra jų atsakomybė, jie netgi ten geriau žino tuos dalykus. Bet tiek, kiek reikia konsultuotis, kartu daryti, tobulinti procesą, galbūt tobulinti kai kuriuos mūsų įsakymus, poįstatyminius teisės aktus, tai žinoma, tokios bendradarbiavimo platformos yra“, – kalbėjo ministras.

Didieji miestai įtakos neturi

Lietuvos medikų sąjūdžio vadovė Auristida Gerliakienė reformos svartymo metu yra pareiškusi, jog realybė yra kitokia ir bendradarbiavimo nei su Vilniaus medikais, nei su Kauno medikais ministerijos atstovai tikrai nevysto. Tad įtakos pertvarkai didieji miestai neva neturi.

Kelios Seimo frakcijos pasiūlė įvertinti galimybę atidėti rugpjūčio 1-ąją numatytą terminą, jei nepavyks susitarti su diskusijoje dalyvaujančiomis pusėmis.

Ministerija planuoja, kad visose savivaldybėje veiks po sveikatos centrą, o didžiuosiuose miestuose jų bus daugiau. Sveikatos centrų paslaugų infrastruktūros kūrimui ir veiklos tobulinimui iš Europos Sąjungos ir valstybės biudžeto lėšų skirta 152,7 mln. eurų.

Sujungs į vieną tinklą

Kaip skelbia reformos sumanytoja SAM, Sveikatos centras savivaldybėje – tai nauja sveikatos paslaugų organizavimo forma, kuri bendradarbiavimo sutarčių pagrindu sutelks į vieną tinklą savivaldybėje teikiamas sveikatos paslaugas. Į naują modelį esą bus kviečiamos prisijungti ir privačios gydymo įstaigos.

„Mažesnių savivaldybių gyventojai nusipelno tokių pat kokybiškų medicinos paslaugų, kaip ir didesnių miestų gyventojai. Tam reikia konsoliduoti gydymo įstaigas, kad jos užtikrintų pacientams optimalų paslaugų prieinamumą. Sveikatos centrai yra kelias susigrąžinti pacientus atgal, nes dabar dažnas išvažiuoja medicinos paslaugų į kitą rajoną ar miestą“, – sakė sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.

Sveikatos centruose gyventojams bus suteikiama daugiau paslaugų, nei jas žmonės gali gauti šiuo metu nedideliuose šeimos gydytojo kabinetuose ar poliklinikose. Centre esą bus bendradarbiavimo pagrindu sujungtos visuomenės sveikatos, pirminės ambulatorinės, pirminio lygio stacionarinės, antrinio lygio ambulatorinės, vidaus ligų (terapinio profilio) ir skubiosios medicinos pagalbos paslaugos, tačiau jų spektras savivaldybėse skirsis, priklausomai nuo kiekvienos dydžio.

Atsižvelgiama į savivaldybių dydį

Mažesnių, iki 10 tūkst. gyventojų, savivaldybių sveikatos centruose turės būti teikiamos šeimos medicinos, pirminės ambulatorinės psichikos sveikatos priežiūros, pirminės ambulatorinės odontologijos, skubiosios medicinos pagalbos paslaugos sveikatos centro darbo laiku ir visuomenės sveikatos paslaugos.

Vidutinėse, turinčiose daugiau nei 10 tūkst. (iki 21 tūkst.) gyventojų savivaldybėse, be išvardytų paslaugų, dar bus teikiamos: cukrinio diabeto priežiūros, šeimų lankymo, ankstyvosios intervencijos paslaugos, ambulatorinės antrinio lygio gydytojų specialistų konsultacijos, tokios kaip vidaus ligų, vaikų ligų gydytojų, akušerių ginekologų, chirurgų, otorinolaringologų,  oftalmologų paslaugos taip pat atliekami rentgeno diagnostikos bei vidaus organų ultragarso tyrimai, endoskopijos paslaugos bei pradinės medicininės reabilitacijos, dienos stacionaro, ambulatorinės chirurgijos, dienos chirurgijos, skubiosios medicinos pagalbos kabineto arba skubiosios medicinos pagalbos skyriaus paslaugos.

Virš 21 tūkst. gyventojų turinčiose savivaldybėse gyventojams turės būti teikiamos visuomenės, pirminės sveikatos priežiūros, antrinio lygio bazinės paslaugos, kurias numato SAM. Visų dydžių savivaldybių gyventojai tam tikras paslaugas, kurios nebus teikiamos jų savivaldybės sveikatos centre, galės gauti sveikatos centrui bendradarbiaujant su kaimyninių savivaldybių sveikatos priežiūros įstaigomis.

„Vieno langelio“ principu

Įkūrus centrus, sveikatos paslaugas bus galima gauti patogiau ir greičiau, mat jų organizavimas, teikimas ir koordinavimas vyks vieno langelio principu. Numatoma ne tik trūkstamų paslaugų plėtra, bet ir visai naujos paslaugos, pavyzdžiui, pavėžėjimo paslauga.

SAM reformos vizijoje piešiama esą „Sveikatos centro“ modelis pagerins dabartinį šeimos gydytojų darbą. Pagal poreikį pacientais rūpinsis šeimos gydytojo komandos nariai: slaugytoja, akušeris, kineziterapeutas, gyvensenos medicinos specialistas, socialinis darbuotojas, atvejo vadybininkas ir apylinkės administratorius. Prireikus, šeimos gydytojai dėl pacientų sveikatos būklės galės iš karto pasikonsultuoti su centre dirbančiais gydytojais specialistais.

Daug dėmesio bus skirta nuosekliam paciento gydymo ir ištyrimo keliui užtikrinti. Centre dirbs atvejo vadybininkas, kuris teisės  aktų  nustatyta  tvarka  koordinuos pacientų patekimą reikalingoms paslaugoms gauti, patars, padės užsiregistruoti ir pan.

SAM įsitikinusi, jog SC modelis padės spręsti ir jaunų medikų pritraukimo į rajonus problemą – plečiant paslaugas, tikėtinas lengvesnis atitinkamų specialistų įdarbinimas. Centrų steigimas gyventojams esą nesukels jokių trikdžių – nesikeis nei šeimos gydytojas, nei jo darbo vieta, o papildomą reikiamą paslaugą žmogus gaus sveikatos centro padalinyje savo ar kaimyninėje savivaldybėje. Pasirinkti norimą gydytoją ir gydymo įstaigą ir toliau išliks viena esminių paciento teisių.

„Švyturio“ archyvo nuotrauka

 11,862 peržiūrų (-a)

67% LikesVS
33% Dislikes