Praėjusį šeštadienį teatrų sueiga Vydmantų Delfuose prasidėjo Vydūno pasaka “Piktoji gudrybė”. Tai vieno seniausių Lietuvoje Agluonėnų (Klaipėdos r.) klojimo teatro spektaklis pagal Vydūną. Režisierius Donatas Savickis.
Kaip sakė vienas iš renginio sumanytojų, Kretingos kultūros centro Vydmantų skyriaus režisierius Saulius Vaičiulis, idėja rengti teatrų sueigą Vydmantuose gimė spontaniškai: pagalvojom, pasitarėm, padarėm. Įrengti sceną, šalia Delfų kavinės padėjo vietos verslininkai ir ūkininkai.
Apie Agluonėnų teatrą
Agluonėnų klojimo teatras teatras įkurtas 1983 m. etnografinės sodybos kluone. Klojimo teatro įkūrimo iniciatoriai buvo „Jaunosios gvardijos“ kolūkis ir jo pirmininkas A. Treigys bei tuometinės Valstybinės konservatorijos Klaipėdos fakultetų liaudies teatro režisūros studentai, vadovaujami dėstytojo doc. P. Bielskio.
Agluonėnų klojimo teatras buvo pirmasis klojimo teatras, įkurtas sovietmečiu. Jis davė pradžią senojo lietuvių teatro atgimimui. 1988 m. gruodžio mėn. suteiktas Liaudies teatro vardas. Tais pačiais metais Agluonėnuose surengta I Lietuvos klojimo teatrų krivūlė – festivalis. Jos metu pirmą kartą Klaipėdos rajone sovietmečiu buvo iškelta Lietuvos trispalvė. Krivūlė kas penkeri metai vėl sugrįžta į Agluonėnus. Agluonėnų klojimo teatras – nuolatinis visų įvykusių krivūlių dalyvis ir daugkartinis laureatas.
Režisierius Donato Savickio teigimu, šiais metais Agluonėnų teatras švenčia garbingą 40 metų jubiliejų, tad ši vasara kolektyvui kupina gastrolių. Trupė dalyvauja daugelyje festivalių, tiek Lietuvoje, tiek ir už jos ribų. Artimiausios gastrolės nusimano Lenkijoje, Punske. Viso šiame mėgėjų kolektyve yra 14 žmonių. Daugumoje jų – neprofesionalūs aktoriai.
Teneutralizuota Vydūno pasaka „Piktoji gudrybė“ – žaisminga ir pamokanti istorija, skirta artimiau susipažinti su Vydūnu kaip tautosakos rinkėju ir senovių baltų mitologijos tyrinėtoju. Nekintančios žmogiškosios vertybės čia atgimsta Žaltienės ir Velnio personažais. Pasakos personažai klausia: „argi pikti žodžiai kelia ūpą, tvirtina draugystę?“
Pasak režisieriaus, šis spektaklis – apie pamokančius santykius šeimoje. Tai yra amžinos dviejų žmonių santykių temos. Šios Vydūno komedijos pamokanti žinutė svarbi ir jauniems, ir vyresniems: „joks velnias taip negali išardyti šemos, kaip tai gali padaryti tušti bobų plepalai“.
Išpuikusio senbernio gudrybės Gogolio pjesėje
Vėliau susirinkusius nudžiugino puikus Vydmantų gerų žmonių teatro spektaklis “Nuotrupa” pagal N. Gogolį. Režisierius Saulius Vaičiulis.
Ukrainiečių kilmės N. Gogilio pjesė „Nuotrupa“ sukurta 1839–1840 metais ir yra vienos nebaigtos pjesės „Trečio laipsnio Vladimiras“ dalis. Pirmą kartą paskelbta 1842 m.
Drama vyksta pagrindinės veikėjos Marijos Aleksandrovnos namuose, kur mama, dėl savo asmeninio prestižo ir garbės, suaugusį sūnų skatina pereiti iš valstybės tarnybos į kariuomenę. Miša suglumęs, tačiau bijo prieštarauti aikštingos motinos valiai. Be to, Marija Aleksandrovna siūlo sūnui susituokti. Vyras visaip priešinasi. Būsimą nuotaką pavadina „pirmarūše kvaile“ ir prisipažįsta, jog yra įsimylėjęs kitą moterį – Aleksandro Aleksandrovičiaus Odosimovo dukrą. Šios „būsimos“ marčios Marija nepažįsta. Miša mano, kad yra neteisinga, jog turtingas jaunikis ieško turtingos nuotakos. Esą turi būti atvirkščiai. Marija Aleksandrovna sūnaus sprendimu pasibaisėjusi. Tuo pat metu atvyksta Mišos draugas Sobačkinas, su kurio jis laisvalaikiu girtaudavo. M. Aleksandrovna prašo Sobačkino sukompromituoti Odosimovo dukrą. Sobačkinas bando tai padaryti skaitydamas laiškus, o vėliau prašo Marijos Aleksandrovnos dviejų tūkstančių paskolos. Vėliau Miša su Sobačkinu gautus pinigus pasidalina ir jokių skolų neketina atiduoti.
Atgimė garsioji B. Daugyviečio „Žaldokynė“
Pasak Kretingos kultūros centro Vydmantų skyriaus režisieriaus S. Vaičiulio: ši teatrų sueiga Vydmantuose gimė spontaniškai. „Nemanau, kad tai pirmas toks festivalis Vydmantuose. Esu girdėjęs, kad kažkas panašaus vyko ir anksčiau, tačiau mūsų teatrui tai yra tikrai pirmas“, – kalbėjo režisierius.
Jis pasakojo, kad su N. Gogolio komedija „Nuotrupa“ Vydmantų kolektyvas jau yra nemažai gastroliavęs. Šis spektaklis yra karantino vaikas. Režisierius taip pat priminė, kad teatras šiam festivaliui paruošė du spektaklius. Kitas šios mėgėjų trupės pastatymas – garsioji Boriso Dauguviečio „Žaldokynė“.
Kaip sakė S. Vaičiulis, yra sudėtinga organizuoti teatrų festivalį ir dar parodyti du spektaklius. Be to antrąją teatrų sueigos dieną nelepino ir dangus. Tačiau nepaisant prasto oro abu numatyti vaidinimai įvyko. Tai pagal Romualdo Granausko kūrinį pastatyta drama “Gegužio vienatvės“.
Bei atgimusi Boriso Dauguviečio “Žaldokynė”.
Parengė Gintaras Mikšiūnas
Nuotraukose epizodai iš spektaklio “Piktoji gudrybė”.
Autoriaus nuotraukos
33,655 peržiūrų (-a)