Seimo liepos 4 d. plenarinio posėdžio darbotvarkėje – Lietuvos banko (LB) iniciatyva nuo 2025 metų gegužės 1-osios apvalinti prekių ir paslaugų krepšelio galutinę sumą. LB tikisi, jog po pusantrų metų piniginės smarkiai palengvės, jose beveik neliks smulkių centų
Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo pataisą parlamentinio Biudžeto ir finansų komiteto nariai įregistravo po to, kai LB jiems pristatė siūlymus dėl kainų apvalinimo siekiant apyvartoje sumažinti 1 ir 2 centų monetų arba jų iš viso atsisakyti.
Kaip sakė Komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė, tokiems sprendimams svarbus tiek visuomenės, tiek verslo pasiruošimas.
Numatoma, kad galutinė pirkinio suma būtų apvalinama tik atsiskaitant grynaisiais iki artimiausio 5 centų kartotinio: suma, kuri baigtųsi 1 arba 2, taip pat 6 arba 7 centais, būtų apvalinama į mažesnę pusę – iki 0 arba 5 centų, o jeigu baigtųsi 3 ir 4 centais ar 8 ir 9 centais – į didesnę pusę iki 5 arba 10 centų.
Centai paslaptingai pradingsta
Taip pat Lietuvos bankas siūlo atsisakyti 1 ir 2 centų monetų ir atsiskaitant grynaisiais galutinę prekių krepšelio sumą apvalinti. Tarkim, jeigu mokėtina suma po kablelio siektų 23 centus, ji būtų apvalinama iki 25 centų. Jeigu galutinė suma po kablelio siektų 22 centus, viso krepšelio kaina būtų apvalinama pardavėjo nenaudai – iki 20 centų. Ar lygiai taip pat keisis kainos atsiskaitant kortele ar pavedimu, nėra paaiškinta.
Iš prekybininkų ir paslaugų teikėjų monetos grįžta į Lietuvos banką, bet didžioji dalis 1 ir 2 centų monetų, anot banko, dingsta. Lietuvos bankas monetas sutvarko ir paleidžia atgal į apyvartą. Monetų apyvartos ciklas sukasi iš naujo. 70 proc. išleistų į apyvartą 1 ir 2 euro centų monetų į Lietuvos banką apskritai nebegrįžta.
Lietuvos banko skaičiavimu, nuo euro įvedimo Lietuvoje pradžios gyventojai yra pametę daugiau kaip 2 mln. eurų 1 ir 2 euro centų monetų. Vadinasi, reikia kaldinti ir leisti į apyvartą naujas monetas. Jos reikalingos prekybos vietose grąžai atiduoti. Kasmet išleidžiama 40 mln. vienetų 1 ir 2 euro centų monetų.
Apsimokės pirkti gynaisiais?
Teigiama, jog atsiskaitant grynaisiais apvalinimas vyks pirkėjo naudai. Atsiskaitant keliomis skirtingomis mokėjimo priemonėmis būtų apvalinama tik ta suma, kuri mokama grynaisiais. Elektroninėje prekyboje kainos esą nesikeis, bet jos turėtų savaime susireguliuoti pačios pagal atsiskaitymų grynaisiais logiką? Apvalinami būtų ir įmonių tik grynaisiais pirkėjams atiduodami pinigai už grąžinamą prekę.
Finansinės apskaitos įstatymo pataisa taip pat ketina numatyti, kad apskaitos dokumentuose, be kitų rekvizitų, turės būti nurodoma apvalinimo ir bendra mokėtina suma, pritaikius apvalinimą.
Europos Komisijos apklausos duomenimis, iš visų euro zonos valstybių Lietuvoje daugiausia teigiančių, kad eurų monetos sukelia nepatogumų – 1 iš 5 apklaustų gyventojų patiria sunkumų naudodamas eurų monetas, daugiausia nepatogumų kyla dėl 1 ir 2 euro centų monetų.
Šešios euro zonos valstybės (Airija, Belgija, Italija, Nyderlandai, Suomija ir Slovakija) jau yra išsprendusios analogiškas 1 ir 2 euro centų monetų naudojimo keliamas problemas ir taiko galutinės pirkinių krepšelio sumos, mokant grynaisiais pinigais, apvalinimą.
Už euro zonos ribų tokia praktika taikoma dar plačiau – Švedijoje, Norvegijoje ir Danijoje. Latvija ir Estija taip pat svarsto šią galimybę.
Parengė Gintaras Mikšiūnas
898 peržiūrų (-a)