Liepojoje sekmadienį įvykus avarijai nuotekų valykloje ir į Baltijos jūrą išsiliejus teršalams, pavojaus Lietuvos pajūriui nėra. Apie tai Lietuvos radijui pranešė Aplinkos apsaugos agentūros vadovė Milda Račienė. Be to, dominuojantys vėjai bei jūros srovės teršalus galimai nunešė į Šiaurę, Ventspilio link.
Būtent Pavilostos ir Ventspilio apylinkėse poilsiaujantys lietuviai turėtų sekti Latvijos aplinkosaugos tarnybų bei policijos informaciją dėl teršalų jūroje bei vengti maudynių. Palangoje ir Šventojoje, esą jokios grėsmės nėra.
Avarija Liepojos vandens valykloje
Kai rašo Liepojos internetinis laikraštis https://irliepaja.lv , pirmadienį vėlai vakare gauti pirmieji jūros vandens tyrimų rezultatai. Analizė rodo, kad vandens kokybė po avarijos visgi atitinka maudyklų reikalavimus. Kiti tyrimų rezultatai bus prieinami dar šią savaitę. Tyrimams vanduo imtas trijose vietose: Liepojos paplūdimyje priešais „Daugavos“ stadioną, Lībiešu gatvėje 33 esančiame valymo įrenginiuose ir „Liedagi“ paplūdimyje. Apie tai portalą irliepaja.lv informavo Liepojos miesto savivaldybė.
Liepos 24 d. pirmadienį Liepojos savivaldybėje buvo skubiai sukviesta spaudos konferencija. Joje miesto valdžios bei aplinkosaugos pareigūnai informavo, jog sekmadienį į jūrą išsiliejusi nuotekų tarša tiesioginės grėsmės Liepojos paplūdimio lankytojams nekelia. Tai susiję su srovių ir vėjų kryptimi, kurios šiuo metu stumia taršą į šiaurę. Be to, valymo įrenginiai yra maždaug už aštuonių kilometrų nuo populiaraus Liepojos pietvakarių paplūdimio. Tačiau šiaurinė Medzės pakrantė yra pavojuje. Valstybinės aplinkos tarnybos skaičiavimais, šiandien gali būti pasiekusi lietuvių poilsiautojų mėgstamą Pavilostos kurorto pakrantę.
Perspėja gyventojus ir turistus
„Nuo pirmadienio ryto Pietų Kuržemės regiono savivaldybė paplūdimyje link Medzės valsčiaus ir toliau stato įspėjamuosius ženklus su kvietimu nesimaudyti jūroje, o rajono savivaldybės policija karts nuo karto apvažiuoja vietas, kur galima prieiti prie jūros, kad informuotų žmones ir paragintų susilaikyti nuo maudynių. Bendrovė „Grobiņas Namserviss“ išsiuntė savo klientams įspėjimus, o turizmo specialistai informuoja svečių namų savininkus apie tai, kas nutiko, kad šie galėtų pakviesti savo lankytojus neiti prie jūros maudytis“, – spaudos konferencijoje sakė Pietų Kuržemės savivaldybės Priešgaisrinės tarnybos viršininkas Andris Jefimovs.
Kuo pavojinga ši tarša?
Kaip spaudos pranešime bei spaudos konferencijoje prognozavo valyklos savininkas, „Liepājas ūtos“ vadovas Andis Dejus ir Valstybinės aplinkos tarnybos Kuržemės regiono administracijos vadovė Evita Šestakova, antradienio popietę Pavilostą pasiekęs nevalytas nuotekų vanduo jau bus atsiskiedęs jūros vandeniu. Taip pat teigiamą vaidmenį atlieka smarkios liūtys, kurios šiomis dienomis praskiedžia nuotekų vandenį.
Regioninės Liepojos ligoninės vadovė Līga Priedena teigė, kad šiuo metu prevencija yra būtina. Anot jos, nevalia maudytis jūroje. Medikė atkreipia dėmesį į simptomus: galimą kūno temperetūros pakilimą, pykinimą, viduriavimą bei kitus žarnyno infekcijų pavojus. Ji patikino, kad ligoninė šiuo metu neturi su šia avarija susijusių pacientų, tačiau jei tokių atsirastų, ligoninė pasiruošusi suteikti medicininę pagalbą. Draudimą maudytis Liepojos paplūdimiuose Sveikatos inspekcija uždraudė ir liepos 24 d. Liepos 25 d. Antradienį, inspekcija atliko Liepojos maudyklų maudyklų vandens mikrobiologinius tyrimus. Vis dar laukiama duomenų.
Jūroje – didelis kiekis užteršto vandens
Bendrovės „Liepājas vedų“ ir aplinkosaugininkų skaičiavimais, į jūrą iš pažeisto paruošiamojo rezervuaro ruožo nutekėjo apie 500 m3 nuotekų, taip pat apie 400 m3 nuotekų kas valandą nuo avarijos momento. Tai labai didelis kiekis. Teigiama, kad užterštas vanduo šiuo metu sulaikytas. Nuotekos į jūrą dar gali patekti ne tiesiai iš rezervuaro, o per 2014 m. nutiestą 1,3 km ilgio išvadą į jūrą.
Pažeistas rezervuaras susideda iš dviejų sekcijų, kurių vienos sienelė apgriuvusi, kita – funkcionali. Deja, galimybės kaupti nuotekas sistemoje ribotos, tai kelių dienų reikalas, – pripažino Andis Dejus. Jo teigimu, vidaus tinkluose galima sukaupti apie 20 000 kub metrų vandens. Per vieną dieną mieste susidaro nuo 10 000 iki 12 000 m3 nuotekų, neįskaitant lietaus vandens. Užpildžius rezervuarus, padidės nevalytų nuotekų, kurios pateks į Baltijos jūrą, kiekis, pripažino „Liepājas ūtos“ vadovas.
“Darome viską, kad taršos išmetimas į Baltijos jūrą būtų kuo greičiau sustabdytas. Avarinės situacijos likvidavimui sutelktos visos atsakingos tarnybos. Civilinės gynybos komisija parengė veiksmų planą, kuris kartu leidžia nuolat stebėti vandens kokybę ir užkirsti kelią techninėms nuotekų valymo įrenginiuose”, – žurnalistams sakė Liepojos savivaldybės Tarybos pirmininkas Gunārs Ansiņš.
Siekiant sumažinti į nuotekų sistemą patenkančio vandens kiekį, artimiausiomis dienomis gyventojai kviečiami peržiūrėti savo kasdienius įpročius ir mažinti vandens suvartojimą. Tuo pat metu reikia pažymėti, kad šiomis dienomis vandens slėgis gali sumažėti.
Sugriūvo nauji įrengimai, įtariama diversija
„Absoliučiai niekas nerodė, kad kažkas panašaus gali nutikti su penkių metrų gylio nuotekų rezervuaru, paleistu veikti prieš 10 metų ir pastatytu 2009 metais“, – pripažino Dejus. Anot jo, įmonės darbuotojai valymo įrenginius tikrina kiekvieną dieną, problemų niekas nematė.
Viešojoje erdvėje pasirodė spėjimų, jog avarijos priežastimi galėjo būti diversija, susijusi su Rusijos spec. tarnybomis, siekiant Baltijos jūroje sukelti ekologinę katastrofą. Tačiau valdininkai kol kas nenori apie tai kalbėti. Esą viską atskleis incidento tyrimas.
Paklaustas, ar būtina numatyti atsarginį variantą tokiai avarinei situacijai, Dejus portalui irliepaja.lv sakė: „Tai būtų maždaug tas pats, kas statyti kitą rotušę, jei esama sugriūtų…“
„Liepājas ūtos“ vadovo teigimu, valymo įrenginiai yra viena, tarpusavyje sujungta sistema, kuriai neįmanoma numatyti atsarginio varianto.
Pagal Latvijos ir Lietuvos spaudą parengė Gintaras Mikšiūnas
Irliepaja.lv nuotraukos
5,489 peržiūrų (-a)