OLYMPUS DIGITAL CAMERA

1996 metų vasarą Salantai gražiai paminėjo miestelio įkūrimo 440-sias metines. Šiam įvykiui „Švyturys“ skyrė nemažai laikraščio puslapių, buvo įdomių pasakojimų apie miestelio istoriją ir jo žmones.
Kai laikraščio korespondentė Danutė Dunauskaitė tada lankėsi Salantuose, ją lydėjo mokytojas Feliksas Grabys ir kultūros namų direktorius Aleksas Meškys. O miestelio seniūnas Kazimieras Galdikas pasidžiaugė, kad į šventės organizavimą noriai įsijungė daug salantiškių – Petras Pučkorius, Romas Jonauskas, Nijolė Eljošaitienė, Romualdas Leknius ir kiti. Daug miestelio gyventojų patarinėjo, kas kokią naują idėją „pakišdavo“, kaip šventę šauniau organizuoti. Tais 1996 m. miestelio šventės metu pirmą kartą buvo pristatyta Salantų vėliava ir herbas. Herbą sukūrė garsus dailininkas Arvydas Každailis, o vėliavą išsiuvinėjo Kauno firmos „Krantai“ auksarankės. Tada K. Galdikas pasakojo, kad į šventę pakviesti prezidentas Algirdas Brazauskas, buvę ir esami rajono vadovai, tikėtasi, kad atvyks ir poetė Meilė Kudarauskaitė, pajutusi ilgesį savo gimtinei.
Tada buvo aplankytas Gaidžio kalnas, kur yra Salantų pradžia. Toje vietoje stovėjusi ir pirmoji Salantų bažnyčia. Iš lūpų į lūpas buvo perduodamas pasakojimas, kad dar draugaudami vaikinas ir mergina turėjo prie Gaidžio kalno koplytėlės ateiti, nes tik tada bus jų šeimoje meilė ir santarvė. O sovietiniais laikais „mokiniai prieš sovietų istorijos egzaminą, kad jį išlaikytų, aplink koplytėlę keliais eidavo“.
Praėjus porai dienų, laikraštis skelbė rugpjūčio 4 dienos šventės programą.
„11 val. šventinė eisena ir jubiliejinės skulptūros atidengimas;
12.30 val. šv. Mišios bei Salantų miesto vėliavos ir herbo šventinimas;
15.30 val. šventinis koncertas miesto parke;
20 val. gegužinė miesto parke.“
Tačiau ne vien pasirengimą šventėms rašė laikraštis. Štai 1996 m. liepos 31 d. pirmajame puslapyje skaitytojo replika „Kretingos vandenims“: bendrovė informavo, kad kažkurią dieną name nebus vandens nuo 9 iki 18 val., žmonės tam pasiruošė, tačiau vandens taip ir nebuvo nei tą vakarą, nei iš ryto. Žmonės nesiprausę į darbą išėjo…

Irena Razmienė skundėsi, kad labai blogai dirba Kretingos autobusų parkas: paskutinis autobusas iš Klaipėdos į Kretingą išvažiuoja 15 valandą! O kaip žmonėms po darbo sugrįžti namo? Jai taip pat buvo nesuprantama, kodėl tarp Klaipėdos ir Kretingos kursuojantiems mikroautobusiukams reikalingi grafikai. „Tai išeina taip: visos vietos bus užimtos, bet mikroautobusiukas vis tiek stovės ir lauks, kol bus tiek ir tiek valandų“.
Kita nelinksma žinia buvo iš Lietuvos geležinkelių. Pranešta, kad nuo rugpjūčio 1 d. net 40 proc. brangs važiavimo traukiniais bilietai. Už kilometrą kaina buvo 5 centai, o brangs iki 7 centų. Brangs kelionės ne tik vagonuose su sėdimomis vietomis, bet ir 1 bei 2 klasės vagonuose.
A. Grašytė pasidžiaugė, kad tą vasarą turiningai leidžia laiką rajono vaikai. Jau 77 vaikai atostogavo vaikų poilsio stovykloje „Žilvitis“. Rajone parengta programa dalyvavo konkurse, jį laimėjus Švietimo ir mokslo ministerija vaikų poilsiui skyrė 30 tūkst. litų, o dar 25 kelialapius pridėjo pati stovykla.
Dar įdomi žinutė „iš merijos“: Kretingos muziejaus teritorijoje iki metų pabaigos leista medžioti ir gaudyklėmis gaudyti varninius paukščius.
O Bronė Paulauskienė pasidžiaugė gražiu renginiu „Žvyrduobėje“. „Reklamos nebuvo daug, bet kiek susirinko žmonių! Kokia šauni buvo gegužinė! Šoko ir maži, ir seni. Gal tik mokyklinio jaunimo trūko“.

Kaip galima suprasti iš reportažo apie savivaldybės tarybos posėdį, karšta vasara buvo to meto rajono politikams. Karšta dėl diskusijų ir ginčų. Kaip galima suprasti, tuometiniai rajono konservatoriai buvo nepatenkinti mero Juozu Pelioniu, skubotai sušaukė neeilinį Tarybos posėdį. Panašu, kad net ne visi Tarybos nariai buvo apie jį tinkamai informuoti. Buvo svarstomi 9 klausimai, tarp kurių – banko paskolos ėmimas, jos skirstymas ir panaudojimas, viešo tualeto mieste statyba, dėl avarinių pastatų priežiūros ir panaudojimo. Pasirodė, kad dalis klausimų jau buvo svarstyti ankstesniuose posėdžiuose. Kai kurių Tarybos narių iniciatyva merui J. Pelioniui buvo ruošiama interpeliacija.
Bankų krizės, visuotinis lėšų trūkumas įvairioms socialinėms reikmėms ne vieną paskatindavo sugalvoti siūlymus, kaip tų pinigų prasimanyti. Tipiška to laikmečio mąstymo ir finansinio raštingumo išraiška būtų galima laikyti skaityto Simono Taujenio žinutę „Kas geriau: skolinti ar savi pinigai?“ Jis užsimena, kad rajono savivaldybės taryba posėdyje planuoja svarstyti klausimą dėl banko paskolos ėmimo – ar ne pusantro milijono litų paskolą su 25 proc. palūkanomis. „O kodėl kuris laikas netaupome, nepriimame mums priklausančių pelno mokesčių iš Genčių naftos? Kodėl ši įmonė, būdama mūsų rajone, pelno mokesčius moka Gargždams, o ne mums? Gal čia savo žodį tarti galėtų tarybos nariai?“ Jam nė motais, kad svarbiausia jau tada buvo ne kur dirbi, o kur esi registruotas?
„Švyturys“ perspausdino „Lietuvos ryto“ publikaciją apie muziejuje įsikūrusią bendrovę „Pas grafą“. Pasirodo, ten buvo įsteigtas ir kažkoks kultūros švietimo organizacijų rėmimo fondas, bet apie jį niekas jokių tikslių žinių taip ir nežinojo. Pašnibždomis būdavo tariamos P. Skrivelio ir R. Preikšos pavardės. Uždangą pakėlė „Lietuvos ryto“ korespondentas Ainis Gurevičius. Savo publikacijoje žurnalistas rašė, kad Generalinė prokuratūra baigė tirti turto pasisavinimo arba iššvaistymo bylą, kurioje kaltinamieji – buvęs bankininkas Robertas Preikša bei P. Skrivelis, buvęs to banko valdybos narys. Taigi, apkaltinti UAB „Pas grafą“ bendrininkai. Tos senos bylos esmė ta, kad Lietuvos taupomojo banko valdyba (tuomet R. Preikša jai vadovavo) suteikė 4,2 mln. litų paskolą UAB „Pas grafą“ neva turizmo infrastruktūrai vystyti. Tuomet „Pas grafą“ muziejuje turėjo kavinę, kurios apmokestinamas pelnas 1994 m. buvo tik 24,7 tūkst. litų. Tolia A. Gurevičius aprašė tipišką to meto situaciją, kai godžių ir nesąžiningų „bankininkų“ dėka Lietuvoje buvo išplauti, pasisavinti milijonai, kai komercinių bankų krizė vos ne kasdieną drebino vargšų indėlininkų, be pėdsakų prarandančių santaupas, širdis. Tokie buvo laikai.
Iš suaugusiųjų mokėsi ir vaikai. Gan tipiška situacija aprašyta vieno skaitytojo jam automobiliu atvykus į muziejų. Tik sustojus mašiną apninka „mažieji reketininkai“ šaukdami „mes saugosim, mes saugosim mašiną!“ Suprantama, ne už dyką. Skaitytojas pastebėjo, kad panašūs dalykai kartojasi jau ne vienerius metus. Kai po pietų kavinėje „Nemiga“ jis grįžo prie automobilio (kitų mašinų greta net nebuvo), šalia jo stovėjo 6 vaikigaliai ir piktai žvelgdami vis kartojo „Mes saugojom!“ Suprask – reikia sumokėti. Gal policija galėtų pasidomėti, ką veikia vaikai?
Tęsiant šią temą galima paminėti „Švyturio“ informaciją, kad tomis dienomis buvo sudaryta rajono savivaldybės darbo grupė jaunimo nusikalstamumo prevencijai. Grupės pirmininku patvirtintas Švietimo skyriaus inspektorius metodininkas Aloyzas Žilys.

Parengė Andrius JUŠKEVIČIUS

 11,083 peržiūrų (-a)

50% LikesVS
50% Dislikes