Pokyčiai gali padaryti žalingą poveikį ekonomikai, valstybės ir savivaldybių biudžetams padidinti šešėlį bei emigraciją.
Seimas, per paskutinį posėdį prieš vasaros atostogas, pritarė Vyriausybės parengtai mokesčių reformai, kurioje numatomas platesnis nekilnojamojo turto mokestis bei didesni mokesčiai daug uždirbantiems. Už balsavo 72 Seimo nariai, prieš 31, o 22 susilaikė. Tai dar nebuvo galutinis balsavimas, toliau dėl mokesčių reformos bus diskutuojama Seimo komitetuose.
Dėl galutinės mokesčių reformos turėtų būti balsuojama šių metų rudens Seimo sesijoje.
Vyriausybė šią mokesčių reformą vadina žingsniu link sąžiningesnės mokesčių sistemos, stipresnių paskatų dirbti.
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojas A. Butkevičius atsakė į „Švyturio“ klausimus, susijusius su Vyriausybės pateikta mokesčių pertvarka.
-Valdantieji pateikė mokesčių reformos projektą. Apibendrintai ir objektyviai žiūrint, kaip jį vertinate tiek politiškai, tiek ir ekonominiu požiūriu?
-Valdančiųjų parengta mokestinė reforma jau svarstoma Seimo komitetuose ir Seimo Rudens sesijoje, tikėtina, taps labiausiai stumiama ir priešinanti visuomenę. Ją rengiant darbo grupėje padaryta esminė klaida – neįsiklausyta į verslo atstovų argumentus, neieškota kompromiso ir sutarimas nesurastas, todėl po pateikimo Seime ir pradėjus mokestinės reformos įstatymų projektus svarstyti Seimo komitetuose sulaukiame vis daugiau nerimo ir nepritarimo kupinų laiškų.
Šios Vyriausybės mokesčių reformos įstatymų projektai nukreipti į viduriniosios klasės naikinimą ir smulkaus verslo žlugdymą, ypač apsunkinant gyvenimą verslininkams regionuose.
-Viena labiausiai nukentėsiančių grupių – smulkus ir vidutinis verslas bei dirbantys pagal individualią veiklą. Jūsų nuomone, ar reikia apskritai suvienodinti sąlygas, mažinti „gyvulių ūkį? Ar tai teisinga?
-Visų pirma, pakeitimai paliestų absoliučiai visus individualią veiklą vykdančius asmenis, nes Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo projektu yra siūloma nuo 30 iki 20 proc. sumažinti taip vadinamas „prezumpcines“ sąnaudas, kurias dėl apskaitos paprastumo yra pasirinkę dauguma individualią veiklą vykdančių asmenų.
Antra, individualią veiklą vykdantys asmenys šiuo metu turi teisę iš gautų pajamų atimti socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokas. Vyriausybės pateiktame GPM įstatymo projektu siūloma uždrausti toliau tai daryti individualią veiklą vykdantiems asmenims.
Trečia, įvedus papildomas „nedarbo draudimo“ įmokas, jas privalėtų mokėti visi individualią veiklą vykdantys asmenys, o apčiuopiamos naudos šie asmenys negautų, nes tokios išmokos būtų mokamos tik tiems asmenims, kurie išregistruotų savo vykdomą individualią veiklą.
Galiausiai, Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) įstatymo projekte yra numatyta didinti GPM tarifą nuo 15 iki 17 procentų nuo 2025 metų, o nuo 17 iki 20 procentų – nuo 2026 metų.
Šie apmokestinimo pokyčiai gali padaryti žalingą poveikį ekonomikai, valstybės ir savivaldybių biudžetams, taip pat padidinti ekonomikos šešėlį bei emigraciją.
-Valdžios dialogas su verslo atstovais praktiškai nevyko ir nevyksta. Reforma vyksta buldozeriu? Ar nepatenka Vyriausybė į spąstus bijodama neprarasti RRF investicijų?
-Vyriausybė mokesčių reformos įstatymo projektus Seimo Biudžeto ir finansų komitetui buvo pažadėję pateikti 2022 metų pradžioje, kad būtų galima verslo organizacijoms, socialiniams partneriams, politikams per 2022 metus susipažinti, apsvarstyti, išdiskutuoti ir priimti galutinius sprendimus.
Ši mokesčių reforma jau nesavalaikė, nes ekonominė situacija yra neapibrėžta. Ekonominė situacija daugelyje Europos Sąjungos valstybių negerėjanti, pramonėje situacija blogėja, o pramonė yra mūsų šalies ekonomikos garvežys. Paskolų palūkanos taip pat didėja. Belieka viena išvada – Vyriausybė papuolė į spąstus, pasižadėdama Europos Komisijai atlikti mokesčių reformą, norint gauti pinigus iš RRF. Vyriausybės įsipareigojimas Europos Komisijai yra vykdomas pavėluotai, todėl Europos Komisija tik vienai iš Europos Sąjungos valstybių pritaikė dalinio mokėjimo sustabdymo procedūrą. Latvija ir Estija tokio mokesčių reformos įsipareigojimo Europos Komisijai nepateikė. Trumpai sakant, ši mokesčių reforma pateikta dėl siekio neprarasti RRF pinigų.
Šiais metais Lietuvoje lankėsi Pasaulio banko mokesčių ekspertas Munawer Sultan Khwaja, taip pat iš Tarptautinio valiutos fondo misija, kurie vieningai pabrėžė, kad Lietuvoje darbo pajamų apmokestinimas yra per didelis, o kapitalas apmokestintas per mažai, taip pat atkreipė dėmesį, kad skirtumas tarp turtingųjų ir vargšų – labai didelis.
-Kokie būtų Jūsų pasiūlymai dėl nekilnojamojo turto bei dideles pajamas gaunančių asmenų apmokestinimo, pavyzdžiui, notarų, advokatų.
-Kalbant apie nekilnojamojo turto apmokestinimą, mano manymu, pirmojo namo ar buto apmokestinimui turėtų būti taikomas mokestinis kreditas, tačiau kitiems turimiems namams ir butams nekilnojamojo turto apmokestinimui neturėtų būti taikomas mokestinis kreditas. Šiuo metu didinti mokesčių kapitalui, kuris sukuria pridėtinę vertę, užtikrina darbo vietas ir pajamas dirbantiesiems būtų netikslinga, nes prasidėjus karui Ukrainoje, išaugus palūkanų normai bei infliacijai, keičiasi investavimo pasaulis ir žmonių perkamoji galia. Pastaruoju metu matome didžiulį investavimo atoslūgį į gamybą. Lietuvos ekonomika yra atvira ir mūsų šalies ekonomikoje didžiulį vaidmenį atlieka tiek vidaus, tiek užsienio investicijos stiprioje vykstančioje konkurencijoje.
Kalbant apie fizinius asmenis (notarai, advokatai), gaunančius dideles pajamas, galimi du variantai – taikant progresinę mokesčių sistemą, didinant GPM tarifą arba neleidžiant taikyti individualią veiklos formą.
Jeigu būtų pritarta šiai mokesčių reformai – ji tik padidintų pajamų nelygybę tarp turtingųjų ir vargšų. Padidėtų socialinė nelygybė. Svarbiausia, kad reforma nepadidintų mokesčių ir BVP santykio, kuris šiuo metu Lietuvoje sudaro 31 procentą, kai tuo tarpu mokesčių ir BVP santykio vidurkis ES yra 37,6 procento. Taip pat atsirastų nemažų problemų ir socialinės apsaugos tinkle.
-Dėkojame už komentarą.
Kalbino Gintaras Mikšiūnas
1,293 peržiūrų (-a)