Krašto apsaugos ministerijos pateiktą šaukimo į privalomąją karinę tarnybą reformą „Švyturys“ paprašė pakomentuoti karybos specialistą, buvusį Lietuvos kariuomenės vadą, generolą leitenantą Valdą Tutkų.
-Kaip jūs vertinate naujas Krašto apsaugos ministerijos iniciatyvas keisti jaunuolių šaukimo į šalies ginkluotąsias pajėgas tvarką?
-Diskusiją apie visuotinį šaukimą reiktų pradėti. Tačiau jeigu tai būdų diskusija apie pačią kariuomenės reformą, o tai jau vidinis jos reikalas. Šie klausimai susiję su tam tikromis slaptumo žymomis. Reformos pačioje kariuomenėje neturėtų būti per daug plačiai visuomenėje aptarinėjamos.
Dėl šaukimo į karo tarnybą, tai šios permainos kaip tik turėtų būti labai plačiai aptariamos. Todėl, kad tai liečia pačią visuomenę. Tai jau nėra vien tik kariuomenės vidinis reikalas. Tokie dalykai kaip visuotinio pasipriešinimo koncepcija, šaukimas į privalomąją karinę tarnybą – svarbūs mums visiems.
Kadangi pateiktų projektų neteko matyti, komentuoti reformą iš savo profesinės pusės būtų sudėtinga. Tačiau iš savo asmeninės patirties galiu pasakyti, jog karo prievolės trumpinimas – tai labai abejotinas dalykas. Dėl to gali išaugti ir šaukimo sistemos kaštai. Kario parengimo lygis per trumpesnį laiką būtų sunkiau pasiekiamas.
Kai kalbame apie vadų kursus, aukštuosius mokslus baigusiems jaunuoliams mūsų šalyje panaši tvarka jau egzistavo. Tuo metu, kai ėjau Lietuvos kariuomenės vado pareigas, o krašto apsaugos ministru buvo Juozas Olekas, aukštųjų mokyklų studentai turėjo galimybę savanoriškai prisijungti prie šalies gynybos ir baigti atitinkamus mokymus. Jie įsigydavo karinę specialybę bei gaudavo atsargos karininko laipsnį. Tokias galimybes vertinau ypatingai teigiamai dėl dviejų priežasčių: jaunuoliai turi galimybę gauti atsargos karininko laipsnį, o kitas dalykas – dalis jų pasilikdavo tarnauti kariuomenėje.
Mano požiūris toks, kad šios sudėties Seimui visuotinio šaukimo klausimo nereikėtų svarstyti, nes tai politinės atsakomybės klausimas. Ir kitas dalykas – ši koncepcija turėtų būti labai plačiai diskutuojama su visuomene. Tačiau naujojo Seimo kadencijos pradžioje šaukimo reforma galėtų būti pradėta svarstyti.
Šiandien naujos koncepcijos svarstymas yra abejotinas, nes politinė situacija – ne pati geriausia permainoms. Todėl, jeigu įstatymo pataisos jau registruotos, kol kas vertėtų susilaikyti nuo tolesnio svarstymo ir jų priėmimo bent jau šios kadencijos Seime. Taip pat būtina diskutuoti su visuomene bei skirti reformos įgyvendinimui ilgesnį laikotarpį.
-Kaip vertinate Generalinės prokuratūros pradėtą tyrimą dėl ministro A. Anušausko galimo slaptos informacijos nutekinimo?
-Man daug teko bendrauti su NATO šalių gynybos ministrais, kariuomenių vadais, galų gale man pačiam teko vadovauti Lietuvos kariuomenei. Ar daug iš manęs girdėjote apie tai ką planuojame daryti? Turbūt, kad ne. Karyba yra tokia sritis, kai viešumas gali būti ribotas. Gynybos planas – riboto naudojimo dokumentas.
Kalbant apie dabartinį ministrą, tai mano požiūriu jis greičiausiai sunkiai suvokią ką gali ir ko negali kalbėti tokio lygmens šalies pareigūnas. Galų gale tai jau nebe pirmas kartas. Dar karo Ukrainoje pradžioje jis pasidalino informaciją, kurios negalėjo viešai skelbti dėl susitikimo su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu vietos, jog jis yra priešo taikinys Nr. 1. Dabar – istorija su vokiškais tankais.
-Politikai, ypač iš opozicinių partijų įtaria, jog diskusijos dėl šauktinių reformos inicijuojamos tam, kad atitraukti visuomenės dėmesį nuo rimtesnių dalykų?
-Yra ir daugiau temų. Pavyzdžiui paminklo Justinui Marcinkevičiui statymo klausimas. Tuo tarpu už nugaros vyksta visai kiti dalykai. Stebint situacija iš šalies, man darosi akivaizdu, kad tai iš tiesų yra dėmesio nukreipimas. Tai gali būti susiję su Lietuvos geležinkelių, gal Klaipėdos uosto bei kitų strateginių įmonių privatizavimo klausimais, o kur dar švietimo, sveikatos reformos, „Ignitis“, energetikos reikalai, dėl kurių nesu specialistas ir negalėčiau plačiai komentuoti.
Kalbino Gintaras Mikšiūnas
14,823 peržiūrų (-a)