Į „Švyturio“ klausimą, kodėl reikia įstatymu reglamentuoti greičio matuoklių statymą keliuose, aksako Seimo pirmininko pavaduotojas, darbietis Andrius Mazuronis
-Kokios priežastys lėmė griežčiau reglamentuoti greičio matuoklių ūkį?
-Problematika tokia, kad mūsų nuomone, LAKD metodikas, pagal kurias nustatoma, kuriose vietose reikia statyti greičio matuoklius, yra blogos, netinkamos. Man atrodo, kad direkcija nusistato tokias metodikas, kurios yra jiems palankiausios.
Tikslas gali būti ne vien tik saugumas keliuose. Kokie tie kiti tikslai, galima tik spėlioti. Paprašiau LAKD informacijos iš 8 kelių ruožų, kuriose planuojama statyti kelio matuoklius automagistralėje. Kai gavau Kelių direkcijos ir Kelių policijos duomenis, iš viso, nustebau, jog kai kuoruose iš šių kelių ruožų skaičiai nuliniai: eismo įvykių – 0, sužalotų – irgi 0. Akivaizdu, kad radarai statomi ne tose vietoje, kur reikėtų. Be to žmonės pradėjo rašyti į socialinius tinklus bei viešinti nuotraukas, apie tikrai avaringus kelių ruožus, ypatingai gyvenvietėse, kur tikrai eismo įvykių daug. Tačiau Kelių direkcija visiškai į tai nereaguoja.
Chrestomatinis pavyzdys – sankryžos prie Palangos ir Šventosios, kur avarijos yra antras šių sankryžų vardas. Esant tokiam avaringumui, turbūt daug kam yra aišku, kad su šiomis sankryžomis kažkas yra negerai.
Į LAKD kreipėsi ir Palangos bei Kretingos savivaldybių vadovai, tiek ir Seimo narys Mindaugas Skritulskas, tačiau jokios reakcijos nėra. Todėl ir kilo mintis, jog būtina šiame ūkyje įvesti šiokią tokią tvarką. Įstatymu turėtų būti nustatyti visiems labai aiškūs kriterijai, suprantami ir priimtini: kuo remiantis viename ar kitame ruože turi būti statomi greičio matavimo įrenginiai.
Todėl ir kito tokia mintis įstatymų lygmeniu tai sureguliuoti. Na o dabar, kai paprašai LAKD pagrįsti skaičiais, kodėl vienoje ar kitoje vietoje, atsiranda greičio matuokliai, tai tokio pagrindo nerandame, tačiau stengiamasi prisidengti ir manipuliuoti tokiomis sąvokomis, kaip avaringumas bei mirtingumas. Tačiau, kai pasižiūri į konkrečius skaičius, pamatai, jog tos sąvokos skirtos tik manipuliacijai. Ir tie sprendimai nieko bendro su mirtingumu keliuose neturi.
Kai pamatai jog su keliu Via Baltica kertasi žvyrkelis be jokios greitėjimo ir lėtėjimo juostos, tai natūraliai tokiose vietose avaringumas būna didžiausias. Ten eismo saugumo neišgelbės joks greičio matuoklis. Tokių absurdiškų vietų iš tiesų Lietuvoje yra labai daug. Natūraliai klausimų iškyla labai daug.
Pagal siūlomą naują tvarką sprendimus turi priimti Vyriausybė. Tokiu atveju atsiranda saugikliai. Gal tai padės LAKD darbuotojams atsakingiau žiūrėti į savo pareigas. Siūlomos Įstatymo pataisos atsakomybę perkelia iš Kelių direkcijos į politinį lygmenį. Tai jau būtų susisiekimo ministerijos kompetencija. Tačiau šiandien, atrodo, Susisiekimo ministerija nusišalinusi nuo šio klausimo. Jos pozicijos kažkodėl šioje diskusijoje negirdžiu.
Galų gale žmonėms daryti politinį sprendimą politiniu lygmeniu lengviau, nes kas keturi metai politikams tinka atsiskaityti prieš rinkėjus. Tuo tarpu Kelių direkcijos valdininkai tokios prievolės neturi ir tada gali tik spėlioti, kodėl vidutinio greičio matavimo ruože atsiranda momentiniai greičio matavimo įrengimai. Ar tai tikslas – nupirkti kuo daugiau greičio matavimo matuoklių? Gal tai jau pasidarė tam tikra ekonomikos rūšis? Perkama matuoklių kuo daugiau ir statoma kur tik širdis geidžia.
Nesakau, kad jų nereikia, bet paskutiniai atvejai skandalingi – kai 0 atvejų magistralėje, tačiau šie ruožai pasirenkami matuokliams statyti kaip vieni avaringiausių. Toks jausmas, kad dirbama lengviausiu keliu, mėginama visose magistralėse pristatyti radarų. Lenkijoje nėra vidutinio greičio matavimo radarų, tačiau santykinis avaringumas ten mažesnis nei Lietuvoje. Radarai, ko gero, nėra geriausia priemonė užtikrinanti saugumą keliose? Turbūt tai lemia ir kelių kokybė. Lenkijoje keliai kokybės prasme stipriai aplenkė lietuviškus. Gal čia ir slypi atsakymas: norint užtikrinti saugumą keliuose, būtina gerinti jų kokybę. Tuo tarpu, toks jausmas, kad Kelių direkcija eina paprasčiausiu ir primityviausiu keliu, esą atsakymai į visus klausimus yra greičio matuokliai. Man atrodo, kad toks požiūris yra savęs apgaudinėjimas.
-Ar nebuvo klaida Kelių direkciją paversti akcine bendrove?
-Aš manau, kad tai buvo klaida. Direkcija vykdo išskirtinai valstybės deleguotą funkciją, kurią ji visu 100 proc. finansuoja. Apie pelno siekimą ir ekonominius rodiklius negali būti net kalbos. LAKD teisinis statusas buvo pakeistas tam, kad atleisti vadovą, o tai lengviausia padaryti pakeičiant institucijos teisinį statusą. Tai buvo nelogiškas žingsnis, nes ši institucija nevykdo kokios komercinės veiklos. Šitoje vietoje pasigendu Susisiekimo ministerijos principingos pozicijos bei atsakomybės. Manipuliavimas sąvokomis, nežiūrint į skaičius yra ne kas kita o apsileidimo ir nekompetencijos išraiška. Susidaro įspūdis, jog ne ministerija kontroliuoja Kelių direkciją, bet ji pasako Susisiekimo ministerijai ką ir kaip reikia daryti, ne šiuo vizgina uodegą, bet uodega – šunį.
-Dėkojame už komentarą
Kalbino Gintaras Mikšiūnas
6,937 peržiūrų (-a)