Savaitė prasidėjo prisiminimais apie nuotolines pamokas. Pranešimai apie neva padėtus sprogmenis tęsėsi iki trečiadienio. Treniruotės tikslas buvo pasiektas. Mokyklos pasirodė visiškai nepasiruošusios nepaprastosioms situacijoms. Jaunus tėvus, vedančius atžalas į mokyklas ir darželius krėtė klaiki baimė ir dejavu jausmas, o gal jau kariaujame, bet niekas to nepranešė?
Psichologinės pagalbos nei tėvai, nei pedagogai iš tarnybų nesulaukė, todėl iškilo daug sąmokslo teorijų. Jų galėtų būti ir mažiau, jei gebėtume spręsti problemas šalta galva. Tačiau šį kartą emocijos blaivų protą nuvarė pailsėti.
Tik praėjus 3 paroms specialistai pateikė naujas rekomendacijas ką daryti. Kai kurios mokyklos išėjo į nuotolį. Panašu, kad artėjama ir prie nusikaltėlių išaiškinimo – jau yra atpažintos kelių programišių gimimo datos. Dabar tyrėjai gali sudaryti jų horoskopą, o dirbtinis intelektas – fotorobotą. Juodosiose viešųjų ryšių technologijose tai vadinama „Flach Flag“ ataka. Jei visuomenė pratinama prie panikos ir neapibrėžtumo, vadinasi ruošiama dirva rimtesniems dalykams?
Svarbesnis klausimas, kaip neprarasti galvos ir tokių „pokštų“ išvengti ateityje. Kaip padaryti, kad mokykla ar darželis negautų jokių keistų pranešimų, gali patarti verslo įmonės, kurios jau prieš 10 metų šį klausimą yra išsprendusios. Kartais žmonės piktinasi, kad įmonių svetainėse, nebėra „raidinių“ elektroninių paštų. Tačiau tai padaryta neatsitiktinai, o tam, kad išvengti internetinio šlamšto. Prieš 18 metų kaip ryšių su visuomene specialistui, teko dirbti su vienu jau nebeveikiančiu banku ir dalyvauti kibernetinio saugumo mokymuose. Žinoma, aš ne IT specialistas, be to praėjo daug laiko, programišių technologijos smarkiai pasikeitė, bet kai kurie patarimai iš anų laikų gali būti naudingi ir šiandien.
Ką reikėtų daryti mokyklų ir darželių vadovams dabar?
Pirmas patarimas: nebenaudokite elektroninių pašto adresų, nerašykite jų raidėmis savo svetainėje. Paprašykite mokyklos informatiko, kad juos kuo skubiau ištrintų, bent laikinai, kol viskas nurims.
Antras patarimas: pakeiskite elektroninių paštų adresus po to kai gavote įtartinus pranešimus. Galima palikti ir tuos pačius, bet su tarpais tarp simbolių. Pavyzdžiui: direktorius (eta) vyturiudarzelis (taškas) lt. Kam reikės, tas supras. Komunikacijai su partneriais naudokite daugiau socialinius tinklus.
Trečias patarimas – vietoj „raidinių“ elektroninių pašto adresų naudokite banerius (skydelius, paveikslėlius), po jais paslėpkite el. pašto adresus. Ir viskas. Pradžiai užteks. Jokių pranešimų nebegausit, nei blogų, nei gerų. O kam reikės, tas jus suras.
Tačiau ar mes, žurnalistai, turime aiškinti mokykloms ir darželiams kaip elgtis? Tokios rekomendacijos turėjo ateiti iš policijos ir/ar saugumo tarnybų prieš 10 metų.
Kita ne mažiau svarbi savaitės aktualija, tai šaršalas dėl valdančiųjų ketinimo apmokestinti mūsų gimtuosius namus. „Kai valstybę pradeda valdyti buhalteriškai mąstantys žmonės – gero nelauk. Tuo galima įsitikinti pažiūrėjus į dabartinės valdžios ritualinius šokius aplink valstybės mokesčių sistemą, ieškant papildomų būdų surinkti pinigus į biudžetą ir dar labiau apsunkinti Lietuvos žmonių gyvenimą“, – rašo faceboocke Seimo pirmininko pavaduotojas Andrius Mazuronis.
Opozicijos atstovai įsitikinę, jog nekilnojamojo turto mokestis yra „nevykusi parodija, kuri apskritai niekada neturėjo išvysti dienos šviesos“. Joks blaiviai ir valstybiškai mąstantis politikas negali jam pritarti. Mokestis galutinai pasmaugs Lietuvos viduriniąją klasę. Juo labiau, kad mokesčio tarifus turės nusistatyti savivaldybės. Tai gali įžiebti nesantaikos ugnį tarp bendruomenių ir savivaldos. Savivaldybių politikai bijos kelti tarifus, o centrinė valdžia merus spaus, esą norit oriai gyventi, tai susirinkit mokesčius patys. Žmonės negalėdami išsimokėti parduos namus ir kelsis gyventi į savivaldybes, kur mokestis mažiausias, pavyzdžiui, miestus. Atskiri rajonai gali pavirsti plėšiniais, šlapynėmis ir kariniais poligonais.
Tačiau panašių mokesčių už lietų ar orą bus daugiau. Gyventojų mažėja, populiacija sensta, o valdininkų armija išlieka stabili. Yra rajonų, kur biudžetinis sektorius sudaro 50 proc. vietinės darbo rinkos. Verslo – mažai, investicijų – nėra. Todėl valdantieji ir kaukia, jog šis mokestis – valstybės išgyvenimo klausimas, nes, maža to, reikia lėšų skirti Ukrainai, Izraeliui, Palestinai – bet kam, tik ne savam žmogui.
O kas gi mūsų provincijoje? Čia gyvenimas gerėja. Savivaldybė auga. Įjungtas šildymas. Įgyvendinamas kelių direkcijos projektas, kuris dviračiu taku pagaliau sujungs Palangą ir jos priemiesčius Vydmantus su Kretingsodžiu. Duris Kretingoje atveria amžiaus baseinas su kompleksu. Viskas – žmogui ir jo gerovei! Tik ar nėra paskubėta su įstatymu Seime išspręsti privačių koncesininkų problemą? Prognozė tokia: 100 kilometrų spinduliu savivaldybių valdomi baseinai pasitvirtina vienodas paslaugų kainas. Tuo tarpu privatūs pramogų parkai trina rankomis, nes norint dempinguoti kainas – jiems nereikia laukti Tarybos posėdžio, jie tai gali padaryti per valandą. Juo labiau, koks nors biudžetinę algą gaunantis švogeris nesuinteresuotas ieškoti naujų klientų ar galvoti kaip pagerinti bendruomenėms sporto ir laisvalaikio paslaugas. Mažiau klientų, mažiau darbo, niekas negadina brangaus inventoriaus, o alga – ta pati.
2,862 peržiūrų (-a)