Seimo Ekonomikos komiteto klausymų metu dėl iniciatyvos įteisinti naminės degtinės gamybą nuomonės išsiskyrė – parlamentarai linkę palaikyti pasiūlymą, tuo tarpu ekspertai įspėja apie tokio sprendimo žalą visuomenei sveikatos srityje.

 Iniciatyvos autorius, Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas tvirtino, kad atėjo laikas „legalizuoti tai, kas yra maskuojama“. Jį taip pat tenkino Vyriausybės išvados dėl įstatymo projekto, kuriose numatoma stipresnė gamybos patikra, tačiau parlamentarų manymu, ji neturi būti pertekline.

„Turinio prasme, naminukę gaminti gali tik kaimo turizmo sodybų savininkai, kurie yra ūkininkai ir augina reikalingas grūdines kultūras tam produktui, turi gauti kokybės sertifikatus ir pagaminti ne daugiau kaip 1 tūkstantį litrų per metus“, – komiteto klausymų metu teigė E. Gentvilas.

„Žinant, kad šiuo metu kaimo turizmo sodybų Lietuvoje yra apie 800, tačiau dalis kaimo turizmo sodybų savininkų nėra grūdinės kultūras auginantys verslininkai. Tokių Lietuvoje yra tik apie 200, tai nereiškia, kad kiekvienas puls gaminti naminukę“, – tvirtino jis.

Socialdemokratas Gintautas Paluckas aiškino, kad naminė degtinė turi tam tikrą kultūrinę tradiciją, o apribojimų dėl gamintojų rato šioje srityje yra pakankamai.

„Esame prisiklausę įvairių institucijų pastebėjimų kaip viskas grius ir taip toliau. Yra ir tarptautinė praktika, aš, kaip abstinentas, turiu teisę sakyti nieko nereklamuodamas, kad tai tam tikra kulinarinė, kultūrinė tradicija, kuri yra stipriai nykstanti. Kad nebūtų kaip su midumi – išnyko tradicija, dabar atkūrinėjame iš naujo“, – sakė G. Paluckas.

„Tų apribojimų dėl pačių gamintojų galimo rato – jų yra sočiai“, – pabrėžė jis.

Alkoholinių gėrimų gamintojai ir importuotojai: nepritariame ne idėjai, o konkrečiam projektui.

Tuo tarpu Lietuvos alkoholinių gėrimų gamintojų ir importuotojų asociacijos vadovas Mantas Zakarka tikino, kad sektorius konkurencijos nebijo, tačiau konkrečiai šiam projektui nepritaria dėl esančių neaiškumų.

„Esam girdėję, kad esam prieš, nes bijome konkurencijos, tai iš karto deklaruoju, kad jos nebijome ir visada palaikome Lietuvos gamintojus, bet norisi aiškumo. Mes nepritariame ne idėjai, o konkrečiai šiam projektui“, – aiškino M. Zakarka.

„Šis įstatymo projektas šneka tiek apie gamybą, tiek apie visišką pardavimą, kuris mums atrodo, kad bus iki galo neaišku, ar gali parduoti tik ūkyje esantiems žmonėms, ar išsinešimui, ar tiekti į šventes vykstančias sodybose ir t. t.“, – dėstė jis.

Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės komisijos valdybos narys Mindaugas Štelemėkas taip pat skeptiškai vertino iniciatyvą, tvirtindamas, kad tai gali prisidėti prie neigiamų tendencijų visuomenės sveikatos srityje.

„Mes pasisakome prieš, nes manome, kad šis įstatymas ir leidimas plėsti pardavimus ir gamybą stipriųjų gėrimų prisidėtų prie neigiamų tendencijų visuomenės sveikatos srityje. Lietuva išlieka šalimi, kur alkoholio suvartojimas, nors ir per kelis metus yra pakankamai reikšmingai sumažėjęs, bet vis tiek dar yra gerokai per didelis“, – tikino Lietuvos Sveikatos mokslų universiteto (LSMU) profesorius.

„Reikia pabrėžti, kad Lietuvoje vis dar per daug vartojame stipriųjų alkoholinių gėrimų ir tai yra ypatingai žalingi gėrimai, kalbame apie iki 65 laipsnių stiprumo gėrimus, kas yra patys žalingiausi gėrimai žmonių sveikatai“, – kalbėjo jis.

Alkoholio kontrolės įstatymo pataisos į parlamentą grįžo sulaukus Vyriausybės išvados ir pasiūlymų. Siūlymui jau yra pritaręs parlamento Kaimo reikalų komitetas (KRK) ir pasiūlęs įstatymą tobulinti pagrindiniam Ekonomikos komitetui pagal Vyriausybės pasiūlymus.

20 Seimo narių dar 2021 m. pasiūlė leisti naminę degtinę ir kitus silpnesnius nei 65 laipsniai tradicinius alkoholinius gėrimus ruošti, laikyti ir parduoti Lietuvos ūkininkų registre registruotiems ūkininkams, kurie užsiima kaimo turizmu ir yra sertifikuoti tradiciniai amatininkai. Gaminti būtų leidžiama iki 1 tūkst. litrų kasmet.

Vyriausybė projektui pritarė, tačiau pasiūlė jį papildyti nuostata, pagal kurią parduoti naminį alkoholį būtų leidžiama tik ūkininkui priklausančioje kaimo turizmo sodyboje ir tik galutiniam vartotojui. Be to, ministrų kabinetas ragina įpareigoti ūkininkus tikrinti gaminamų gėrimų kokybę ir saugą laboratorijose.

Kartu atkreipiamas dėmesys, kad siekiant suteikti teisę ūkininkams prekiauti gaminamais gėrimais, būtina patikslinti mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais tvarką.

Lietuvoje yra 300 sertifikuotų tautinio paveldo maisto produktų gamintojų, iš jų ūkininkų – apie 70.

Parengta pagal  LRT ir ELTA

 220 peržiūrų (-a)

50% LikesVS
50% Dislikes