Tai žiemos švenčių pabaigtuvės. Senovėje šią dieną buvo svarbus gyvybės medžio – jovaro motyvas.
Nuo seno tokią dieną vaikščiodavo persirengėliai (gandrai, arkliai, žydai, meškos ir kt.). Vyrai apsirengdavo senoviškais drabužiais, vaizduodami vaidilas, krivius ar senovės karius. Kartais nešiodavosi saulės atvaizdą bei krivulę. Jie lankė sodybas, giedodavo, linkėdavo namų šeimininkams sėkmės, gero derliaus, sveikatos, prašydavo dovanų, o už tai buvo vaišinami ir apdovanojami.
Po šios šventės pradėdavo samdyti žmones darbams.
Sausio 6-oji mūsų krašte nuo seno vadinta: Krikštais, Atarašais, vėliau – Trimis Karaliais, o Latvijoje dar ir Žvaigždės arba Žvaigždžių diena. Ši diena laikoma 13 dienų trunkančio kalėdinio švenčių laikotarpio, vadinamo „tarpkalėdžiais“, „tarpušvenčiais“, „šventvakariais“, „vaišėmis“, pabaiga. Astronomiškai šis laikotarpis sutampa su Saulės „stovėjimo“ (lot. solstitium – Saulės stovėjimas) laiko pabaiga. Vadinamasis Saulės „stovėjimas”, tai laikas kai dienos trukmė beveik 2 savaites pastebimai nesikeičia, nes Saulė virš horizonto kasdien keliauja vis tą patį trumpiausią kelią. O sausio 6-ąją įgudusi akis jau gali pastebėti dienos Saulės kelio pailgėjimą pagal Saulės tekėjimo ir laidos vietos pasikeitimą arba pagal žvaigždynų padėtį.
Teigiama, kad Betliejuje gimusio kūdikėlio Jėzaus pasveikinti ėję trys vyrai iš tiesų buvo ne karaliai, o trys Rytų išminčiai, stebėję dangaus kūnų judėjimą. Danguje suspindus ryškiai žvaigždei, išminčiai pagal pranašų liudijimus žinojo, kad tai turi sutapti su pasaulio Atpirkėjo atėjimu į Žemę. Jie keliavo pasveikinti Betliejuje gimusio kūdikėlio Jėzaus. Su savimi keliautojai nešėsi karališkų dovanų, kurios turi ir simbolinę reikšmę: Merkelis – auksą, simbolizuojantį garbę, turtus ir galią, Kasparas smilkalus, reiškiančius šventumą, išmintį ir dieviškąją palaimą, o Baltazaras miros, simbolizuojančią gyvenimą ir žemiškąją egzistenciją.
Pagal spaudą
Nakties gelmėj žvaigždė sušvito –
Karaliai trys išsiruošė į kelią,
keliavo dieną, naktį ir ne vieną rytą
ir nešė dovanas, užgimusiam tvartely..
Truputį aukso, smilkalų ir miros,
šventumo, išminties ir dieviškumo grožį –
smėlynai atsivėrė, kelią rodė girios,
jų kojas glostė usnys ir kvepėjo rožės..
Karaliai trys pasveikino atėję
Kūrėjo sūnų, gimus žmogumi,
garbės, gyvenimo ir turto palinkėję
jie iškeliavo,
kad kasmet sugrįžtų Saule vedini…
eilės Jurga Valery
514 peržiūrų (-a)