Savivaldybei paskelbus beveik 100 puslapių apimties Strateginio veiklos plano projektą, verslininkų visuomenėje bene didžiausią atgarsį sukėlė valdžios ketinimas patvirtinti „pagalvės“ mokestį.
Tai sukėlė tokį verslininkų rūpestį, kad jau niekas nebekreipė dėmesio į šiuo mokesčiu siekiama rezultatą – surinktas lėšas skirti atvykstamojo turizmo skatinimui.
Galima būtų nepaisyti to, kad teisės aktuose tai vadinama ne mokesčiu, o rinkliava ir apmokestinamos ne gyventojų turimos pagalvės, o savivaldybės teritorijoje viešose apgyvendinimo paslaugas teikiančiose vietose nakvojantys žmonės. Ir ši rinkliava iš tikro vadinasi „už naudojimąsi gyvenamųjų vietovių viešąja turizmo ir poilsio infrastruktūra.
Tačiau kaip savivaldybės taryba ruošiasi patvirtinti į strateginį planą įtrauktą iš tiesų neegzistuojantį ir teisės aktuose nenumatytą mokestį, lieka visiškai neaišku.
Grįžkime prie turizmo skatinimo. Praėjusią savaitę vykusiame jungtiniame tarybos komitetų posėdyje, kuriame dalyvavo ir didieji rajono turizmo verslininkai, meras Antanas Kalnius paskelbė, kad turizmo skatinimui iš biudžeto kasmet skiriama apie 80 tūkst. eurų. Posėdyje taip ir nebuvo pagarsinta kam konkrečiai yra išleidžiami šie pinigai, nes verslininkai į turistų paieškas investuoja patys.
Iš numatomos naujos rinkliavos planuojama prisidurti dar apie 80 tūkst. eurų, kuriuos, kaip žada rajono vadovas, paskirstys į darbo grupę surinkti patys verslininkai. Visų pirma, tokios dalybos yra tiesus kelias į tarpusavio kivirčus, nes kiekvienas įrodinės, kad reikalingiausios investicijos yra prie jų valdomo objekto.
Kitas vertus, numatomi surinkti pinigai yra tokie menki, kad tvarkydamas aplinką už juos ne kažin ką nuveiksi. O rinkliava juk yra už naudojimąsi gyvenamųjų vietovių viešąja turizmo ir poilsio infrastruktūra. Pasiklausius verslininkų nusiskundimų, prie jų valdomų turizmo ir poilsio objektų savivaldybė apčiuopiamomis investicijomis į infrastruktūra ne itin gali pasigirti.
Negi Kretingos rajone pernakvojęs svečias savivaldybei turėtų susimokėti eurą vien už tai, kad mieste pagaliau pastatytas baseinas su pirtimis, už kurį lankytojas ir taip atskirai susimoka. Pasišovęs priblokšti rajone turizmui numatytų investicijų gausa, meras daugiausiai vardino pinigų sumas, skiriamas numatomiems projektams, kurie kas žino kada ir už kokius pinigus bus realizuoti.
Visa turistams skirta poilsio aplinka yra sukurta pačių verslininkų lėšomis, tad į tą rinkliavos eurą turėtų pretenduoti ne savivaldybė, o pats viešbučio, sveikatingumo ar pramogų objekto šeimininkas.
Beje, apie iš šios rinkliavos žadamus surinkti pinigus. Apie 80 tūkst. eurų kalbama atsispyrus nuo Statistikos departamento paskelbtos informacijos, kad Kretingos rajone per metus tiek užregistruojama turistų nakvynių.
Tačiau čia pat nuo šios rinkliavos žadama atleisti nepilnamečius, gal dar ir senjorus. Taigi, ketinamus surinkti 80 tūkst. eurų galėtumėm drąsiai rėžti perpus. Keista, kad šio pasiūlymo iniciatoriais apsimetę politinio komiteto „Už šviesią Kretingą“ atstovai taip ir nepasivargino paskaičiuoti rajone esančių viešų nakvynės vietų ir susirinkti informaciją, kiek iš tiesų turizmo objektai per metus sulaukia nakvojančių svečių.
Kodėl apsimetėliai? Todėl, kad du savo atstovus į tarybą delegavęs šis politinis komitetas savo rinkiminę programą jau yra nuslėpęs, o Vyriausios rinkimų komisijos išleistame Kretingos rajonui skirtame leidinyje nei „Už šviesią Kretingą“ kandidatės į merus Justės Stonkutės, nei šio politinio komiteto paskelbtose rinkiminėse programose apie „pagalvės“ mokestį nėra nė žodžio.
Iš kur ši idėja atsirado valdančiosios daugumos programoje, taip ir neaišku, nes šios iniciatyvos nėra ir taryboje didžiojo brolio vaidmenį vaidinančio „Kretingos krašto“ rinkiminėje programoje.
„Čia nėra našta verslui. Juk mokestį mokės turistas“, – papildomam svečių apmokestinimui nepritariančius verslininkus guodžia A.Kalnius. Tačiau realiame gyvenime viskas vyksta kitaip. Savivaldybės sugalvotą rinkliavą priversti administruoti verslo subjektai, kurie surinktas lėšas ir turės pervesti savivaldybei. O neretai – ir patys sumokės už savo svečią.
Neseniai Seimo narys Mindaugas Skritulskas net norėjo pateikti dabar jau į stalčių nukištą Administracinių nusižengimų kodekso pataisą, kuri numatytų atsakomybę už rinkliavos nesumokėjimą. Už šį nusižengimą, kaip ir už nesumokėtą parkavimą, buvo siūloma administracinė bauda iki 40 eurų.
Siūlytos pataisos autoriaus teigimu, administracinė atsakomybė būtų taikoma apgyvendinimo paslaugas teikiančioje vietoje nakvojusiems ir rinkliavos nesumokėjusiems svečiams, nes įstatymas teigia, kad vietinė rinkliava numatyta už naudojimąsi viešąja turizmo ir poilsio infrastruktūra.
Tai reiškia, kad ją privalo sumokėti tie, kurie ja naudojasi. Tačiau niekas negali paaiškinti, kaip toks pažeidimas būtų nustatomas. Iš atvykstančių poilsiautojų ir miesto svečių šią rinkliavą surenka nakvynės paslaugas teikiančios įmonės ir būstų savininkai. Išeitų, kad apie rinkliavą atsisakančius mokėti poilsiautojus – savo svečius paslaugos teikėjai privalėtų pranešti policijai?
Negana to, Palangoje ir Birštone priimtuose rinkliavos nuostatuose nustatyta, kad rinkliavos mokėtojas – apgyvendinimo paslaugos teikėjas, kuris iš poilsiautojų surinktą rinkliavą įpareigotas sumokėti savivaldybei. Tačiau tai prieštarauja Rinkliavų įstatymui, kuriame pasakyta, kad rinkliavą moka tas, kas infrastruktūra naudojasi.
Anot teisininkų, ten kur patvirtinta tokia rinkliava, apgyvendinimo paslaugas teikiančiose vietose nakvojantys poilsiautojai ir svečiai pagalvės mokesčio galėtų visiškai nemokėti, nes tokią prievolę savivaldybių patvirtinti nuostatai priskiria patiems viešbučiams ir būstų savininkams.
M.Skritulskas pripažįsta, kad už nesumokėtą rinkliavą administracinę atsakomybę logiškiau būtų taikyti apgyvendinimo paslaugų teikėjams, kurie rinkliavą surenka ir pinigus ne visuomet laiku perveda savivaldybei. Tuomet reikia keisti ne tik Seimui pateiktą ANK pataisos projektą, bet ir taisyti Rinkliavų įstatymą, kuriame apgyvendinimo paslaugas teikiantiems juridiniams ir fiziniams asmenims būtų nustatyta prievolė šią rinkliavą administruoti.
Yra ir kitas šios rinkliavos administravimo aspektas. Kokiu pagrindu jos administravimą savivaldybės užkrauna verslui, kuris dėl to patiria tiesiogines išlaidas: papildomai priversti dirbti įmonių buhalteriai, nors ir nedaug, bet kainuoja patys pinigų pervedimai, svečiams atsiskaitant kortelėmis, nuo savivaldybei skirtos rinkliavos sumos bankai nuskaičiuoja 1,5 procento.
Kai kurie Palangos verslininkai jau išdrįso prabilti apie kompensavimą – savivaldybei teikiama tokia paslauga turi savo kainą.
Taigi, jei Kretingoje ir būtų patvirtinta ši rinkliava, verslininkai dėl to gali visiškai nesijaudinti ir ją tiesiog ignoruoti. Jei savivaldybė už turisto nakvynę sumanė pasiimti eurą, tegu visose apnakvindinimo įstaigose sodina po savo žmogų, kuris tuos pinigus ir rinks.

 1,992 peržiūrų (-a)

0% LikesVS
100% Dislikes