Visuomenėje prieštaringai vertinamas portalas LRT.lt prieš savaitę išleido priešus demaskuojantį straipsnį „Kova prieš vandenilio gamyklą: šalia įaudrintos bendruomenės – prorusiški veikėjai“.
Kodėl „tiesos ministerija“? Taip, deja, ir labai panašiai opozicinės jėgos šiais laikais vadina LRT, kuri panašėja į savotišką „echo show“ kamerą, kai girdi tik save ir į save panašius, o visus kitus laiko valstybės priešais. Jeigu kas nors nepatinka, jei kas burbuliuoja prieš dabartinę valdžią – visi Kremliaus agentai. Nieko naujo. Visuomenė prie to pripratusi ir jau niekas į panašias temas tiesiog nekreipia dėmesio.
Portalas LRT.lt rašo: „Prokremliškiems veikėjams, neramumų kurstytojams ir sąmokslo teorijų skleidėjams parūpo Lietuvos planai plėsti vandenilio ir metanolio gamyklų tinklą. Mažose bendruomenėse veikti pradėję antivalstybininkai savo kalbomis ir pasipriešinimo kurstymu jau apraizgė kone visą Lietuvą. Ekspertai pagreitį įgaunančius procesus jau dabar lygina su garsiąja Žygaičių istorija ir akcentuoja, kad daliai gyventojų pramonės planai kelia nuoširdų nerimą, tačiau garsiausiai skambantis koordinuotas bauginimas ir nepasitikėjimo valstybe kurstymas – su nedraugiškų valstybių žinia“.
Štai taip, visi kas nesutinka su valdžios planais savanoriškai pasibloginti savo gyvenimą vardan „žaliojo kurso“, visi kas priešinasi dekarbonizacijai bei energetinei nepriklausomybei yra Kremliui naudingi idiotai arba agentai. Straipsnio autorė greičiausiai nėra mačiusi nei Sąjūdžio, nei Sausio 13-osios, tačiau lyg koks šamanas geba atskirti kur priešai, o kur draugai, tiesiog pagal išlavintą politinę uoslę: „dar neseniai skaudaus antausio iš ūkininkų sulaukę prokremliški veikėjai, neramumų kurstytojai ir sąmokslo teorijų ieškotojai rado naują temą – pastaruoju metu dedasi žaliosios energetikos ekspertais“.
Ką toliau gieda ši lakštingala: „prieštaringai vertinami asmenys jau kurį laiką gana aktyviai veikia, žmones kurstydami prieš Lietuvos planus stiprinti energetinį saugumą bei eiti žaliojo kurso keliu mūsų šalyje vystant vandenilio ir metanolio gamyklas.
Politiškai brandus portalo autorius deda riebų tašką: „būtent nuo šių istorijų ir prasidėjo aktyvusis prorusiškų veikėjų ir kitų marginalų veikimas“.
Gerai, eikime giliau, kas gi tos prorusiškos jėgos? Paskelbtas konservatorių kandidatės į prezidentus Ingridos Šimonytės rinkiminis šūkis daugelį privertė suklusti. Kaip rašo kitas televizinis portalas TV3.lt, Ingridos Šimonytės rinkiminis šūkis: „Stipri prezidentė – stipri šalis“ beveik sutampa su Rusijos prezidento Vladimiro Putino 2018 m. rinkimų kampanijos šūkiu“. Tai kas šiuo atveju yra prorusiški, galime pasvarstyti.
Tačiau Lietuvoje galioja dvigubi standartai. Valdžios elitui galima naudotis prorusiškais rinkimų šūkiais ir čia „nieko tokio“, bet kai bendruomenės nenori gamyklų po savo langais, tai iš karto įžvelgiama plaukuota Putino ranka.
Šiais ir panašiais straipsniais leidžiama suprasti, kad gyventojai neturi teisės ginti savo interesų bei kelti jiems nerimą keliančių klausimų dėl galimai būsimos chemijos gamyklos, nes automatiškai tampa Kremliui naudingais idiotais. Dar blogiau – prie jų iš karto šliejasi „marginalai“, lyg tie nebūtų žmonėmis, nes jiems tiesos ministerija neleidžia bet kur vaikščioti ir šlietis prie mitingų. Tuo tarpu valdžios elitas gali naudoti Putino rinkiminius šūkius ir dėl to niekas neturi jokios moralinės teisės už tai teisti. Ir kažkodėl kandidatė Ingrida Šimonytė nėra tituluojama kaip marginalė, o jos partijos niekas nevadina prorusiška, nors paminėtas faktas kalba priešingai.
Kai žmonės mato dvigubus standartus, nešvarius žaidimus, bandymus užčiaupti jiems burnas, per prorusiškų etikečių klijavimus, per „cancel“ kultūrą, nes chemijos gamyklos esą yra žiauriai totalus gėris, jie nebenori pasitikėti jokia valstybine institucija, o juo labiau valstybiniu žaliuoju kursu, kuris vyresniems žmonės kažkodėl asocijuojasi su komunizmo statybomis. Tuo tarpu vadžios atstovai lyg iš obelų iškritę stebisi: „o kodėl jie mumis nepasitiki“? Esą tai jau pavojus valstybės saugumui. Taip, tai yra pavojus. O kodėl turėtų pasitikėti? O ką, mieli ponai, Vilniuje, Klaipėdoje ir Kretingoje padarėte kad žmonės pasitikėtų institucijomis? Milijonai skirti ryšiams su bendruomenėmis stiprinti taškomi vėjais. O kai ateina bėda ir tikrai reikia kalbėtis, būna jau per vėlu, nes kumelė pastatoma traukinio priekyje.
Juk paprastų žmonių nuomonės niekas neklausė nei prie Antano Sniečkaus, nei prie Petro Griškevičiaus, kai buvo statoma Kauno HE, Ignalinos atominė, Jonavos Azotas ar Mažeikių nafta. Valdant Algirdui Brazauskui sprogo „Azotas“, po to purškė rūgštūs lietūs, nuo kurių moterims akys nuo pėdkelnių bėgdavo, o vaikai sirgdavo neaiškiomis ligomis. Prie Vytauto Landsbergio griovė kolūkius ir niekas neklausė ar žmonės to nori? Šimtai kaimų išėjo į nebūtį su šeimomis, kurias per daug dešimtmečių suvalgė didmiesčių chaosas, alkoholizmas bei emigracija. Ar tokios aukos buvo reikalingos, ar jos istoriškai žiūrint, pasiteisino? Ir kas tas ciniškas architektas, kuris visa tai sugalvojo?
Niekas neklausia žmonių nuomonės ir prie Ingridos Šimonytės, kai atidaroma žalia šviesa galutinai pribaigti kuršių žemes prie Darbėnų. Jono Avyžiaus „Sodybų tuštėjimo metas“ atrodo tęsiasi be pabaigos, tai jau nebepriklauso nuo santvarkos Lietuvoje, Maskvoje ar Briuselyje. Tai tęsiasi ir tęsiasi … . Ir tai darome mes patys savo rankomis, kai laiku nekeliam klausimų, kai „tiesos ministerija“ kalbantiems iš širdies apie tai kad skauda, ant burnų klijuoja „stop juostas“ ir sako: „jūs visi prorusiški“. Klaiku. Ir, atrodo, kad šiam mirties šėlsmui niekas nepasako „stop“.
Dabar atėjo eilė Auksūdžiui, Darbėnams, jeigu ši seniūnija neprisijungs prie Palangos. Kas toliau?
Kodėl kaimo žmogus vardan „žaliojo kurso“ turi atsisakyti savo įprasto vaizdo per langus? Kodėl jis turi matyti vėjo malūnus vietoj žaliuojančio beržo? Kodėl turime matyti to ko nėra, pavyzdžiui, kad vandenilis yra žalias. Ką, mus laiko daltonikais ir idiotas, kurių pasaulio ir gamtos suvokimą galima nupirkti už pinigus?
Kam reikalinga tokia auka? Ar Auksūdžio kaimo gyventojo auka Lietuvai reikalinga? Ar darbėniškių auka reikalinga Europos Sąjungai? Ar Ingridos Šimonytės vyriausybė už tokią auką pasakys bent „ačiū“. Ne, jokia valdžia, prie jokios santvarkos žmonėms, kurie stovi technologijų progresui skersai kelio ir nesusipranta laiku pasitraukti, niekas tokių žodžių nesakė, nesako ir nesakys. Nes valdžių argumentas visada buvo toks pat – buldozeris. Todėl tai nėra paprastos aukos, tai yra genocidas ir tebūnie tai prakeiksmu būsimoms kartoms bei komunikuoti nemokančioms ar nenorinčios valdžios institucijoms.
Jau nekalbame apie globalų verslą, kuris a-priori yra ciniškas paprasto žmogaus skausmui. Verslas paskaičiavo, kad apsimoka būtent Darbėnuose statyti gamyklą, o valdžia, atrodo, kaip aptarnaujantis personalas. Žmonės juk nesako, kad gamyklos nereikia. Vieta bloga. Bet verslas nori kuo pigiau tai padaryti, kad produkcija būtų konkurencinga, todėl ir pati dislokacija ir gręžinių vanduo bei kita infrastruktūra yra kalkuliuota į galimos galutinės produkcijos kainą. Todėl ir elgiamasi ciniškai, bejausmiai, nesiskaitant su bendruomene. Kaip ir anksčiau, taip ir dabar ši bendruomenė bus paaukota vardan progreso, tačiau niekas jai paminklo už tai nepastatys. Ir taip pasaka be galo …
Gintaras Mikšiūnas
1,566 peržiūrų (-a)