2007 metų gruodžio 18 dieną Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja paskelbė balandžio 2-ąją Pasauline autizmo diena, kurios tikslas – atkreipti visuomenės dėmesį į autizmą, kaip į sparčiai plintantį sveikatos sutrikimą, paskatinti ankstyvą diagnostiką bei pagalbą.Autizmas (iš graikų „autos“ – pats, „izmas“ – orientacija) – įvairiapusis žmogaus raidos sutrikimas, kuriam būdingi sutrikimai, pasireiškiantys trijose veiklos srityse: socialinės sąveikos, verbalinės ir neverbalinės komunikacijos bei elgesio.

Kalbėti apie autizmą pradėta jau 1940 metais, tačiau net ir šiais laikais nei mokslininkai, nei gydytojai negali pasigirti įminę visas autizmo paslaptis ir atradę stebuklingų būdų, kaip padėti tokios lemties paženklintiems vaikams. O jų skaičius auga neįtikėtinai greitai.

Ką turėtume žinoti apie šį sutrikimą?
Autizmo priežastys iki pat šių dienų nėra tiksliai atskleistos. Šio sutrikimo formavimuisi neabejotinai turi įtakos daugelis veiksnių: genų ir biologinės aplinkos įtaka prieš gimimą, ir ateinant į šį pasaulį, o vėliau gali neigiamai paveikti smegenų vystymąsi ir sukelti autizmo sutrikimų. Įrodyta, jog autizmas tikrai neišsivysto kaip blogo auklėjimo ar konfliktų šeimoje padarinys. Šiuo metu yra kalbama apie autizmo epidemiją – pastaraisiais metais autizmo spektro sutrikimą turinčių vaikų skaičiai neįtikėtinai auga.
Nustatyta, kad statistiškai autizmo spektro sutrikimą turi apie 1 proc. pasaulio gyventojų, o berniukams nustatomas iki 5 kartų dažniau negu mergaitėms. Jungtinėse Amerikos Valstijose autizmas pasireiškia maždaug 1 iš 36 vaikų ir 1 iš 45 suaugusiųjų. Vidutiniškai autizmas diagnozuojamas maždaug 5 metų amžiaus, o požymiai atsiranda sulaukus 2 ar 3 metų.
Lietuvoje, remiantis Higienos instituto duomenimis, kasmet registruojama daugiau nei 300 naujų autizmo spektro sutrikimo atvejų. Tiesa, šis skaičius nėra tikslus – realiai autistiškų vaikų yra gerokai daugiau, nes šis sutrikimas ne visuomet yra iš karto diagnozuojamas. Tai yra didžiulė problema, kurios rimtumą geriausia suvokia tik tokius vaikus auginantys tėvai, nes autistiškiems vaikams dažnai priskiriamos kitų ligų diagnozės, daug jų laiku negauna ir tinkamo lavinimo, todėl jie negali gyventi visavertį gyvenimą.

Ar skiepai sukelia autizmą?
Daug kalbama apie skiepų poveikį, mat gana dažnai autizmas pasireiškia būtent po skiepijimo, tačiau tai yra ne daugiau nei sutapimas tarp vaikų skiepijimo amžiaus ir pirmųjų autizmo apraiškų. Dešimties skirtingų tyrimų, kuriuose dalyvavo daugiau nei 1 milijonas vaikų, analizė patvirtino, kad nėra ryšio tarp skiepų ir autizmo.

Visa kaltė – genetikai
Šiandien „kaltininkais“ laikoma genetika ir epigenetika. Būtent žmogaus genetika ir epigenetika lemia, kad autizmo spektro sutrikimus turinčių žmonių smegenys vystosi šiek tiek kitaip nei turėtų. Vaisius nėštumo metu turi labai daug neuronų – nervinių ląstelių. Jos labai reikalingos, bet gimus dalis neuronų tampa nefunkcionalūs ir turi iš esmės apmirti. Tai yra įrodyta, kad vaikams, kurie turi autizmo spektro sutrikimą, neuronai išlieka aktyvūs ir neapmiršta. Ir kuo daugiau neuronų ypač tose srityse, kurios yra atsakingos už bendravimą ir komunikaciją, tuo neuronų funkcija yra silpnesnė, o jungčių tarp neuronų, vadinamų sinapsių, susidaro silpnesnės ir blogiau veikiančios, – aiškina mokslininkai.
Ar autizmas išgydomas?
Autizmui būdingi pakitimai įvairiose smegenų zonose. Jei autizmas ar autizmo spektro raidos sutrikimas negydomas, daugelis vaikų neišvysto pakankamų socialinių įgūdžių: jie gali neišmokti kalbėti ir deramai elgtis, tik labai maža dalis visiškai atsistato savaime. Yra įvairių efektyvios pagalbos būdų, tačiau jų poveikis kiekvienam skirtingas, nėra universalaus gydymo metodo. Kuo anksčiau pradedama teikti efektyvi pagalba ir ugdymas, tuo geresnė prognozė ir didesnė atsistatymo tikimybė. Autizmas yra visą gyvenimą trunkanti būklė, o autistiško žmogaus poreikiai, stiprybės ir iššūkiai laikui bėgant gali keistis. Kai jie pereina per gyvenimo etapus, jiems gali prireikti įvairios paramos ir apgyvendinimo. Ankstyva intervencija ir terapija gali labai pakeisti asmens įgūdžius ir rezultatus vėlesniame gyvenime.

40 proc. kalbėti taip ir nepradeda
Daugiau kaip pusė vaikų su autizmo spektro sutrikimais turi kalbos sutrikimų, o kai kurie jų visai nenaudoja kalbos kaip bendravimo priemonės. Tik nedidelė dalis tokių vaikų šneka ir bendrauja. Jų kalba dažnai monotoniška, mažai emocinga. Bendraudami jie nepakankamai naudoja kūno kalbą. Vyresni vaikai nemoka palaikyti pokalbio, dažnai tegeba atsakyti į užduotą klausimą vienu žodžiu ar trumpa fraze. Vaikams, turintiems ASS, būdingi tokie bendravimo požymiai:
• Sunkiai perteikia kitiems savo norus.
• Negeba mėgdžioti kalbos, gestų, veido išraiškos.
• Nesuvokia, kad kalba – bendravimo priemonė.
• Negeba palaikyti pokalbio.
• Turi neįprastų pomėgių.
• Sunkiai įsijungia į bendrą veiklą ar pereina iš vienos veiklos į kitą.
• Atkakliai siekia daryti tai, kas patinka ar domina, neatsižvelgdami į kitų norus ir poreikius.
• Kartais vartoja antrąjį ar trečiąjį asmenį kalbėdami apie save.
Tokiais atvejai ypač svarbu vaikui sukurti komunikacinę sistemą. Ji gali būti tokia – mokinti kalbėti paveiksliukais, programėlėmis, ženklais ar garsais. Lavinant autistiškus vaikus Lietuvoje vis dažniau pasitelkiamos išmaniosios technologijos. Jų dėka autistiški vaikai net išmoksta tarti savo pirmuosius žodžius.
Autizmui diagnozuoti būtini šie požymiai
Nėra medicininio autizmo testo, pvz., kaip kraujo tyrimas, siekiant diagnozuoti autizmo spektro sutrikimą. Stebima, ar nėra sutrikęs socialinis vystymasis: akių kontaktas ir kūno kalba, draugystė tarp bendraamžių, spontaniško dalijimosi ir noro bendrauti stoka, socialinio – emocinio abipusiškumo trūkumas. Daugeliui būdingos komunikacijos problemos: kalbėti pradeda mokytis arba išmoksta pastebimai per vėlai, kalba stereotipinė, pasikartojanti, išskirtinė, neišsivystę pokalbio įgūdžiai, neišsivystę vaizdavimo įgūdžiai, sunkumai kūrybiniuose žaidimuose.
Žaiskite, bendraukite – mylėkite
Nors atrodo, kad autizmo sindromo paveiktiems vaikams poreikio bendrauti nėra, bet jie bendrauti nori, tačiau nemoka. Jei vaikas pajus, kad būti su aplinkiniais gera, jis mielai bendraus nei užsidarys savame pasaulyje.
Parengta pagal „Autism Speaks“ informaciją.
Sveikatos specialistė
Virginija Mockutė.

 635 peržiūrų (-a)

84% LikesVS
16% Dislikes