Žmonės jas globojo, mylėjo, maitino. Bet staiga katės viena po kitos ėmė gaišti.
Iš pradžių buvo manyta, jog gyvūnai ėmė gaišti dėl kažkokios ligos. Tačiau vėliau, ištyrus jų kraują, paaiškėjo, kad jos katės galimai buvo nunuodytos. Tai esą patvirtino ir veterinarų išvados.
Augintinės paslaptingai pradėjo gaišti
Kunigiškių gyventojai kreipėsi į policiją bei gyvūnų globos institucijas. „Toks žiaurumas kenkia mūsų visuomenei, žaloja gyventojų psichiką ir širdis“, – rašė socialiniame tinkle palangiškė Jolanta. Moteris pasidalino šia istorija tikėdama, jog tai pažadins žmonių sąmoningumą bei pilietiškumą, gal būt, padės suprasti piktatadrius, kurie taip žiauriai pasielgė su gyvūnais. Už tokius veiksmus Lietuvoje galima sulaukti ir administracinės ir baudžiamosios atsakomybės.
Informaciją apie masinį kačių nuodijimą pajūryje socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalino ir Klaipėdos gyvūnų gerovės draugijos narė Laura. Moretis apgailestavo, kad kažkam šie gyvūnėliai labai trukdė, nes visi jie buvo nunuodyti. Gyvūnų globėjos taip pat dalinosi informacija, jog katės buvo prižiūrimos, turėjo kur miegoti, buvo sterilizuotos, mylimos, maitinamos. Jos buvo lyg šeimos nariai.
Policija pradėjo tyrimą
Tyrimas pradėtas Klaipėdos apskrities VPK Komunikacijos poskyrio vedėja Andromeda Grauslienė informavo, kad Palangos policijos komisariato pareigūnai yra gavę pranešimą apie kurorte galimai nunuodytas kates. Kaip praneša VPK, pareigūnams apie incidentą pranešė ne nukentėjusieji, o asmuo, kuris tokią informaciją pamatė socialiniuose tinkluose.
Palangos pareigūnai informavo, kad jiems yra pavesta patikrinti esamą informaciją. Policija esą tiria aplinkybes. Pareigūnai taip pat ragina nedaryti skubotų išvadų dėl kačių nugaišimo, nes galima to priežastis – infekcijos protrūkis.
Seimo nariai siūlo griežtinti bausmes
Šis įvykis pajūryje sukrėtė ir Seimo narius. Seimo narys Mindaugas Skritulskas užregistravo Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pataisą (ją taip pat pasirašė Seimo nariai Andrius Kupčinskas ir Andrius Vyšniauskas), susijusią su gyvūnų nuodijimu cheminėmis medžiagomis.
Seimo nario teigimu, parengti įstatymo projektą paskatino dažnėjantys naminių ir laukinių gyvūnų apnuodijimo cheminiais preparatais, skirtais graužikų naikinimui (pvz., žiurknuodžiais), atvejai. Paskutinis lašas, perpildęs taurę – masinis kačių nuodijimas Kunigiškėse, kuomet buvo apnuodyta net 17 kačių, nors masinių nuodijimų atvejų ne vienas yra buvęs ir Vilniuje bei kituose miestuose.
Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas numato, kad žiaurus elgesys su gyvūnais yra gyvūnų sveikatai žalingų cheminių medžiagų bei kitų priemonių ir įrenginių, sukeliančių gyvūnams baimę, stresą, kančias ar žalingas pasekmes jų sveikatai ir gerovei, naudojimas. Tačiau įstatymo formuluotė neapima atvejų, kai gyvūnai buvo nunuodyti dėl cheminių medžiagų laikymo gyvūnams prieinamoje vietoje.
Pastaruoju metu apie žiurkių nuodais ar kitomis nuodingomis medžiagomis tyčia nuodijamus augintinius išgirstame dažnai. Viešose vietose mėtomi nuodai pasmerkia gyvūnus žiauriai kančiai ir mirčiai, o gyvūnų šeimininkai patiria ne tik finansinius nuostolius, bet ir sunkius emocinius išgyvenimus. Todėl įstatymą siūloma papildyti nuostata, kad cheminių medžiagų paskleidimas viešose vietose taip pat yra žiaurus elgesys su gyvūnais, už kurį yra taikoma administracinė ir baudžiamoji atsakomybė.
Seimo nariai tikisi, jog projekto priėmimas sumažins gyvūnų apsinuodijimų cheminėmis medžiagomis skaičių, palengvins administracinių nusižengimų bylų, kai gyvūnai apsinuodija cheminėmis medžiagomis, nagrinėjimą.
Parengė Gintaras Mikšiūnas
95 peržiūrų (-a)