Sėkmės receptas paprastas – kad gimnazijoje būtų jauku ir saugu

-Kai vaikai žengia naują žingsnį gyvenime, kartu su jais žengia ir tėvai. Tačiau kartais tėvai jaudinasi kur kas daugiau, nei patys vaikai. Ką turėtų žinoti tėvai, kai jų vaikai pradeda lankyti pirmąją gimnazijos klasę. Ką patartumėte?
-Tėvų įtaka vaikų ugdymui yra neabejotina, kaip ir tėvų nuolatinis dalyvavimas vaiko gyvenime. Visada akcentuojamas pozityvus santykis tarp vaiko ir tėvų, kuris reiškiasi vaiko išklausymu ir palaikymu. Tik turint gerus, draugiškus santykius su vaiku, galima žinoti jo rūpesčius, įgyti vaiko pasitikėjimą. Tad pirmiausia svarbu – kokie santykiai tarp vaikų ir tėvų, kuo jie grindžiami? Antras svarbus momentas – tėvų noras bendradarbiauti su gimnazija, t.y. su klasės vadovu ir administracija. Svarbus bendradarbiavimas gerų santykių užtikrinimas ir greitas, savalaikis iškilusių sunkumų sprendimo būdas. Gimnazijoje turime nulinę patyčių toleranciją, dedame visas pastangas, kad užtikrintume mokinių emocinį, fizinį ir socialinį saugumą.
-Gimnazija vaikui tarsi antri namai. Kokių privalumų mokinys patiria tokioje ugdymo įstaigoje? Ar tėvai gali būti ramūs, kad jiems nereikės ieškoti, pavyzdžiui, papildomai korepetitorių, ar mokyti vaikus patiems?
-Gimnazija – mokinių ugdymo įstaiga. Ugdymo sampratoje yra ir mokymas, ir lavinimas, ir gebėjimų bei įgūdžių įgijimas. Tad visus šiuos elementus puikiai įgyvendiname. Žinoma, nesame ta švietimo įstaiga, kuri gali daryti mokinių atranką, diferencijuoti juos pagal akademinius pasiekimus ar finansinius resursus. Mes privalome priimti visus pageidaujančius mokytis pas mus. Ir tuo džiaugiamės. Todėl yra didžiulė mokinių įvairovė su savo mokymosi tikslais, motyvacijomis, patirtimis ir siekiais. Tad ir įgyvendindami nacionalinę švietimo politiką orientuotis į mokinių įvairovę ir stengiamės kuo labiau atitikti mokinių gebėjimus, lūkesčius ir poreikius sudarydami gimnazijos ugdymo planą. Tam skiriamas esminis dėmesys.
Čia mokiniai turi didelį mokomųjų dalykų pasirinkimą. Kiekvienam mokiniui skiriamos konsultacijos (tiek mokinimas turintiems spragų, tiek gabiems mokinimas), taip pat skiriami išlyginamieji moduliai, pakankamai platus neformalaus švietimo būrelių pasirinkimas. Korepetitoriai reikalingi, jeigu mokinys yra itin gabus ir jam nepakanka bendrosios mokymosi programos, tačiau jeigu mokinys nesimoko pamokoje, joje nesistengia, intensyviai nedirba, nelanko gimnazijoje konsultacijų, tai kam korepetitorius reikalingas.
Dažniau korepetitorių samdymas būna mados reikalas. Jeigu yra nemokamos konsultacijos gimnazijoje iš visų dalykų, su galimybe pasirinkti pageidaujamą mokytoją, nebūtinai tą kuris dėsto. Tokiu atveju vargu ar verta kažką papildomai samdyti.
-Kaip vertinate jūsų gimnazijoje dirbančius specialistus? Kokie kriterijai keliami jiems, kad atlieptų šiuolaikinio ugdymo iššūkius bei poreikius?
-Gimnazijoje dirba patyrę, savo darbą išmanantys specialistai, turime 5 mokytojus ekspertus, 2 mokslo daktarus, dažnai įvairias paskaitas veda universitetų dėstytojai, socialinių partnerių atstovai, esate labai gerai įgalinę mokymąsi netradicinėse erdvėse, turime gerą patirtį vesdami trijų ar net ir daugiau mokomųjų dalykų integruotas pamokas.
Kadangi nesame privati ar kokia nors nevalstybinė mokykla, tai turime prievolę įgyvendinti nacionalinę švietimo politiką, kiek galima geriau, tikslingiau ir optimaliau. Šiais mokslo metais priėmėme 8 naujus specialistus, kitiems mokslo metams ieškome tik lietuvių kalbos ir literatūros mokytojos, nes kolegė išeina į užtarnautą poilsį. Reikia pasidžiaugti, kad darbuotojų kaita minimali ir ta pati vyksta tik dėl natūralių kaitos proceso priežasčių. Pas mus mokytis ir dirbti yra gera, turime pakankamai šiuolaikišką darbuotojų motyvavimo sistemą.
-Galima girdėti tokių atgarsių, kad ne visos mokymosi programos yra tinkamos šiuolaikiniams vaikams?
-Kaip edukologijos mokslų daktaras šia tema turiu įvairių pamąstymų, o kaip gimnazijos direktorius – kitokių, nes esu tik švietimo politikos įgyvendintojas. Nesiimčiau kritikuoti programų. Dažniausiai tai daro tie kurie paskutinį kartą buvo mokykloje kai mokėsi patys arba jų vaikai. Visais laikais atrodė, kad nereikia vienokių dalykų ar kitokių. Tačiau, kaip žmogui dirbančiam ir akademinį darbą ir turinčiame pakankamai platų ir įvairiapusį išsilavinimą (filosofijos bakalauras, sociologijos magistras ir edukologijos mokslo daktaras), visos įgytos žinios prisideda prie tobulėjimo ir žmogaus akiračio plėtros. Tai svarbu matant visuomenės lūkesčius, gyvenimo tempą, išradimus ir reikalingas kompetencijas. Visos žinios, kurias įgyjame yra reikalingos ir niekur neprapuola, o atėjus metui galime panaudoti. Kartais net nežinai kaip pasisuks tavo gyvenimas ir kokių žinių, gebėjimų bei įgūdžių tau gyvenimo kelyje prireiks?
-Ar turite receptų kaip sudominti mokinius, kad jie mokytųsi gerai, noriai eitų į mokyklą, nes tėvai tikriausiai to labiausiai ir siekia?
-Receptas paprastas, kad gimnazijoje būtų jauku ir saugu. Būtent tai dažniausiai akcentuoja ir mokiniai: jaukumą ir saugumą. Tai didelės mūsų administracijos pastangos, kurios įvertintos ne tik mokinių, bet ir jų tėvų. Mokiniai mėgsta ir įvertina, kada atsižvelgiama į jų nuomonę kuriant poilsio erdves, todėl mūsų gimnazijos erdvės pritaikytos mokinių poreikiams, saugumą užtikrina net 27 kameros gimnazijos viduje ir 8 lauke. Labai džiaugiamės, kad atėję nauji mokiniai pastebi didžiulį skirtumą tarp kitų švietimo įstaigų t.y. komunikavimo, švietimo pagalbos teikimo, kad švietimo pagalbos specialistai ne prižiūrėtojai ar baudėjai, o draugai. Etosas turi būti palankus ne tik darbuotojams, bet ir mokiniams, jų tėvams ir visiems kurie apsilanko gimnazijoje. Kada vaikas mokykloje jaučiasi gerai, saugiai tai ir ją lanko be baimės. O saugumas, lankomumas tiesiogiai koreliuoja ir su mokymosi procesu ir rezultatais. Didžiausias dėmesys kreipiamas į mokymosi procesą, kad jis būtų šiuolaikiškas, prieinamas ir įdomus, o tada yra ir rezultatas.
-Labai daug įtakos ateityje norint susirasti studijų kryptį bei gerą darbą turi ne tik galutiniai balai. Pavyzdžiui, absoliučioje daugumoje iš maždaug 360-ies Lietuvos gimnazijų nuo dešimtadalio iki pusės visų abiturientų nelaiko lietuvių kalbos ir literatūros bei matematikos valstybinių brandos egzaminų. Ar tai netaps kliūtimi?
-Kliūčių gyvenime yra įvairių. Svarbu, kaip mes mokame jas įveikti ar jų išvengti. Tai jei nori stoti į pageidaujamą studijų programą, kurioje reikalaujama vieno ar kito egzamino – tai būtina ir stengtis, kad tas dalykas gerai sektųsi ir puikiai išlaikytum egzaminą. Vien norėti nepakanka, reikia įdėti ir daug darbo ir pastangų. Šiuolaikinis jaunimas labai daug savo lūkesčių ir svajonių grindžia norais. Norai tik abstrakcijos, siekiant juos įgyvendinti reikia įdėti pastangų, o galimybės mokytis yra sudarytos.
-Kartais atrodo, kad politikų inicijuojamos reformos – lyg ištraukti stalčiai iš spintos, neįvertinant bendro konteksto. Ar šiuo metu nėra per aukšta kartelė gimnazijoms paruošti abiturientus egzaminams?
-Reformos švietime vyksta nuolat. Kartais tai pasiteisina, nes kinta visuomenė, vaikai, visuomenės lūkesčiai, darbo rinkos reikalavimai, technologijos, žinių perdavimo būdai, taip pat ir pačios žinios. Švietimas negali nuolat būti „status quo“ . Jis savo paskirtimi turėtų būti lyderis ir perimti visas įmanomas naujoves bei jas perduoti jaunajai kartai, nes būtent ji gyvens ir formuos mūsų šalies gerovę po 5-10 ar 15 metų. Taip pat prisiminkime, kad Valstybiniai brandos egzaminai atlieka ir stojamųjų egzaminų į aukštąja mokyklą funkciją. Tad atitinkama kartelė turi būti. Vienu kartu išlaikomas brandos egzaminas ir gaunamas atitinkamas balas stojimui į aukštąją mokyklą. Šiuolaikiniai mokiniai yra brandūs įveikti užduotis, tačiau jiems stinga kantrybės, noro mokytis, sistemingai ir nuosekliai. O visa tai sudaro kasdienio mokymosi procesą.
Daugelis abiturientų renkasi numanomos studijų programos dalykus, nes gyvenime išlaikytas egzaminas gali labai praversti ir būti reikalingas. Pasirinkimų turime iš visų neprivalomų dalykų (anglų kalba, biologija, fizika, chemija, istorija, geografija, IT ir kt.). Motyvuoti mokiniai, siekiantys gerų rezultatų ir žinantys ko nori, sistemingai ir kryptingai mokosi bei siekia rezultatų, o gimnazija tam sudaro puikias sąlygas ir galimybes.
-Gimnazijų reitingai sudaryti remiantis pernai metų valstybinių brandos egzaminų duomenimis. Ar jie objektyviai atspindi realią situaciją?
-Mokyklų ir gimnazijų reitingavimas – nuolat svarstoma aktualija. Šiaip mokyklų reitingavimas nėra visiškai korektiškas dalykas, nes labai skiriasi mokyklų kontekstas. Pvz. mokykla, kuri daro atranką, nors formaliai skelbiasi to nedaranti ir mokykla, kuri pagal savo pavaldumą privalo priimti visus mokinius mokytis iki 16 metų. Atranka nėra tik mokymosi rezultatai, tai yra ir materialinė padėtis, ir mokyklos pasiekiamumas, ir kiti nustatyti standartai.
Kita vertus, mokyklos savo priskirtomis teritorijomis skiriasi ir socialiniu ekonominiu tėvų kontekstų ir t.t. Ką reitingavimas duoda? Ogi nieko. Mokyklos mokinių pasirinkti negali, tėvų pasirinkti negali, finansavimas nepadidės. Tad kas iš to? Tai tik dar vienas madingas ir šiuolaikinis dalykas. Tai tinka aukštosioms mokykloms, kur yra laisvas pasirinkimas, darbdavių atsiliepimai, moksliškumas, vertinamas ir t.t.
-Ar galėtumėte išvardinti bent kelias pozicijas kuo galėtų pasididžiuoti jūsų vadovaujama gimnazija?
-Gimnazijoje, kaip vadovas, savo vadovavimo atspirties tašką pasirinkau Išorės vertinimo ataskaitą, kurioje nurodytos stiprybės bei tobulintini dalykai. Džiaugiuosi, kad išorės vertintojai išskyrė tokias mūsų stiprybes: tinklaveika ir lyderystė.
Tinmklavaika – tai nuolatinis mūsų bendravimas su Lietuvos švietimo įstaigomis (bendrojo ugdymo mokyklos, aukštosios ir profesinės mokyklos, socialinių partnerių įtraukimas į ugdymo procesą).
Vertintojai taip pat pažymėjo lyderystę ir vadybą, gimnazijos atvirumą, sistemingą ir nuoseklų darbą su pedagogais. Pasisemti patirties į mūsų gimnaziją atvyksta ir kolegos iš kitų rajonų ir miesto įstaigų, per šiuos mokslo metus turėjome net 9 delegacijas, ir kaip yra miela širdžiai, kai išgirsti iš svečių puikius atsiliepimus ir vertinimus apie gimnaziją, jos infrastruktūrą, erdves, palankų ir pozityvių mikroklimatą bei profesionalią komandą. Esame tikrai puiki, šauni, inovatyvi ir saugi šiuolaikinė gimnazija, orientuojanti savo veiklas į mokinį ir jo mokymosi procesą.
-Savivaldybių mokykloms darosi vis sunkiau konkuruoti su privačiomis, o ši tendencija ypač išryškėjo 2023 metais. Kuo patrauklesnės gali atrodyti privačios mokyklos? Kokius konkurencinius iššūkius jūs sprendžiate?
-Geriausias gimnazijos veiklos įvertinimas – mokinių ir jų tėvų pasirinkimas, kuris demonstruoja pasitikėjimą mokykla, jos pedagogais, administracija. Šiais mokslo metais į gimnazijos I klasę užsiregistravo 157 būsimi mokiniai. Greičiausiai formuosime 6 pirmokų klases. Apskritai tikime, kad nuo rugsėjo 1 d, turėsime daugiau nei 500 mokinių. Tai rodo, kad per pastaruosius 4 metus mokinių skaičius išaugo apie 5 proc. Iššūkių turime kaip ir visos tokio pobūdžio švietimo įstaigos, tačiau tam ir turime galvas, iššlavimus, patirtis, kad juos spręstume, o ne verkšlentume, kas dabar madinga. Labai tapo madinga vaikščioti su „ašara akyje“ , guostis, matyti visur rizikas ir norėti gyventi taip kaip gyveno anksčiau. Reikia suvokti, kad visa visuomenė yra „rizikos visuomenė“, todėl pokyčiai ir padeda tas rizikas mažinti ar jas įveikti. Iššūkių, naujovių, inovacijų įgyvendinimas ir rizikos valdymas tai ir yra kiekvieno vadovo darbas. Sėkmingos mokyklos paslaptis -orientavimasis į mokinį. Tad ir ugdymo procesą galima sėkmingai organizuoti efektyviai ir tinkamai veiklas įgalinti bei su pedagogais susitarti. Popiežius Jonas Paulius II savo gyvenimo ir popiežiavimo devizą skelbė „Non avete paura“ (neturėkite baimės).
-Gimnazijos, kurios neturi 21-o dešimtoko jau rugsėjį neteks teisės mokyti vienuoliktokų ir dvyliktokų. Kaip tinklo reforma paveiks ar pakeis jūsų gimnazijos veikos ritmą. Ar atsiras papildomų iššūkių?
-Tokius sprendimus priima nacionalinio švietimo formuotojai. Aš jų nuostatų nekritikuoju, o įgyvendinu. Mes esame tik nacionalinės švietimo politikos įgyvendintojai, tik įgyvendinimas priklauso nuo gebėjimų, nuostatų ir protingumo kriterijų. Kai pasirenki optimaliausią variantą tada viskas pavyksta puikiai. Šis klausimas, dėl mokinių skaičiaus nėra mums aktualus. Manau, kad gimnazijose, kuriose yra ši problema bus priimtas vienoks ar kitoks sprendimas, juo labiau, kad yra ruošiamas, o mano žiniomis ir paruoštas Vidurinio mokymo akreditacijos aprašas su kriterijais ir tvarkomis. Tad tokios ir panašios problemos bus sprendžiamos centralizuotai. Tikėkime, kad tai kas daroma yra daroma su gerais ketinimais ir intencijomis. O apie kurios nors gimnazijos klasių prijungimus prie mūsų gimnazijos oficialių pokalbių nebuvo, nebent tai kažkokie atskiri pamąstymai, bet manau, kad mes to išvengsime.
Mums pakanka savo džiaugsmų, mokinių, pedagogų, visuotinio pripažinimo, esame kompaktiška, rentabili gimnazija su savomis tradicijomis, tvarkomis ir istorija bei puikia ateitimi, tokia ir norime likti.
-Dėkojame už pokalbį.
Kalbino Gintaras Mikšiūnas

 1,396 peržiūrų (-a)