Kiekvienas esame kokių nors socialinių tinklų ar programėlių naudotojai. Kasdien naršome „Facebook“, „Instagram“, „TikTok“, „YouTube ir kt. Socialinių tinklų ir skaitmeninių platformų šiais laikais labai daug. IT sektoriaus startuoliai jas tobulina arba kuria naujas. Komunikacija ir bendravimas dažniau vyksta skaitmeninėje socialinėje erdvėje, rečiau susitinkam koncertuose, parodose, mitinguose ar svečiuose gyvai. Todėl mūsų gyvenimai didžia dalimi jau priklauso nuo interneto programėlių ir, žinoma, nuo išmaniojo telefono. Pabandykit be šio įrenginio išeiti į miestą, o dar blogiau – vykti į kelionę. Šiais laikais tai yra ir nesaugu, ir nepatogu.
Kas įvyko su tais socialiniais tinklais, kad šiuo metu jų kūrėjai ir savininkai persekiojami arba tapo įvairių sąmokslo teorijų herojais? Tiesa ta, jog ateityje panašių sulaikymų bus ir daugiau. Pabandykime į šiuos dalykus pažvelgti kitu kampu.
Kažkur 1996 metais, kai pradėjo kurtis globalus internetinis tinklas, jo kūrėjai, t.y. korporacijos ir valstybių valdžios susitarė, kad tai bus laisvojo žodžio skaidos era be cenzūros, be baimės rašyti, skelbti ir skaityti ką nori. Taip ir nutiko. Tačiau nuo to laiko praėjo beveik 30 metų ir viskas kardinaliai pasikeitė. Tenka pripažinti, jog internetas ir socialinės platformos, tokios kaip „Meta“, „X“ ar „Telegram“ tapo ir gyvybiškai reikalinga ir kartu – labai nesaugia vieta, kurioje rasti tiesą, o juo labiau laisvą žodį, darosi vis sunkiau ir sunkiau. Atsirado „bendruomenės gairės“, už kurių nesilaikymą autoriai praranda savo kūrinius tekstus ir vaizdo įrašus.
Taip atsitiko todėl, kad dėl technologijų proveržio internetas ir skaitmeninės platformos tapo visuotiniu reiškiniu. Valdžiai ir politikams tai yra nuomonės formavimo įrankis, verslui – duomenų rinkimo ir reklamos vieta, kriminaliniam pasauliui – nusikaltimų erdvė, specialiosioms tarnyboms – sekimo, o kariaujantiems – propagandiniais ginklais ir t.t. Todėl, baigiantis XXI a. pirmam ketvirčiui, tie, kas turi jėgą ir valdo pinigus – valdžios bei korporacijos prisiminė seną dalyką – cenzūrą. Nurodoma informacija, kurios sklaida ribojama. Vakaruose tai atsirado anksčiau, dar Covid-19 pandemijos laikais.
Skaitmeninių platformų kūrėjai, įvairūs IT sektoriaus vienaragiai taip pat nepėsti. Jie jaučia vartotojų tarpe necenzūruojamos erdvės poreikį. Todėl stengiasi sukurti paprastą bet visiems aiškų kripto produktą, kurį sekti ar cenzūruoti būtų kuo sudėtingiau, kuris garantuoja privatumą. Informacinių technologijų startuoliai, tokie, kaip Pavelas Durovas tuo keliu ir nuėjo. Tuo tarpu, kai pasaulyje, Covid-19 fone įsivyravo visai kitos tendencijos ir kitoks poreikis – kaip įmanoma labiau kontroliuoti skaitmeninę erdvę idant galima būtų užkirsti kelią sąmokslo teorijoms, klaidinimams, neskaidrumui bei nusikaltimams. Tam pasitarnavo didžiųjų duomenų industrijos pasiekimai bei dirbtinio intelekto sprendimai. Įsivyravo dvi prieštaraujančios tendencijos: pirma – interneto cenzūra ir antra – siekis kurti nepriklausomas platformas.
Prancūzijoje sulaikytas „Telegram“ generalinis direktorius P. Durovas kaltinamas viskuo. 39-erių Rusijoje gimęs milijardierius, turintis Prancūzijos pilietybę, šeštadienio vakarą buvo sulaikytas Le Buržė oro uoste į šiaurę nuo Paryžiaus. Jis buvo ką tik atvykęs iš Azerbaidžano sostinės Baku. „Užtenka „Telegram“ nebaudžiamumo“, – sakė vienas iš tyrėjų ir pridūrė, kad juos nustebino, jog P. Durovas atvyko į Paryžių žinodamas, kad yra ieškomas. Valdžiai nepatiko laisvas, laisvai skelbiamas bei visiems prieinamas žodis, kurio negalima kontroliuoti. „Telegram“ veikė Jungtiniuose Arabų Emyratuose, Dubajuje. Šis tinklas buvo kurtas kaip alternatyva JAV priklausančioms platformoms, tokioms kaip „Meta“, kurios pelnytai buvo kritikuojamos dėl asmens duomenų neteisėto naudojimo, sekimo bei žodžio kontrolės. Tuo tarpu „Telegram“ įsipareigojo niekada neatskleisti jokios informacijos apie savo naudotojus.
Balandį duodamas retą interviu pokalbių laidos vedėjui Tuckeriui Carlsonui, P. Durovas sakė, kad idėja sukurti užšifruotų pranešimų siuntimo platformą jam kilo po to, kai dirbdamas socialiniame tinkle VK („Vkontakte“) patyrė Rusijos valdžios spaudimą. Viešai rašoma, kad P. Durovas socialinį tinklą VK 2014 metais buvo priverstas parduoti su V.Putino aplinka susijusioms struktūroms ir emigravo iš Rusijos. Iš esmės VK arba „Vkontakte“ buvo rusiškas „Faceboock“ atitikmuo. Todėl suprantama, kodėl V.Putinui buvo reikalingas šis IT įrankis kuriuo galima daryti propagandinę įtaką didelėms žmonių masėms.
Šiandien „Telegram“ turi daugiau kaip milijardą aktyvių naudotojų, ji gali išvengti cenzūros, turinio modernizavimo, sekimo. Vakarų šalių valdžios visada buvo labai jautrios viešosios nuomonės veikimui iš nekontroliuojamų šaltinių, todėl nuolat spaudžia dideles platformas pašalinti netinkamą turinį. O tai ir yra naujų laikų cenzūra bei laisvo žodžio eros pabaiga.
„Telegram“ leidžia kurti grupes, kuriose gali būti iki 200 tūkst. narių. Dėl to per šią platformą lengviau skleisti valdininkų akimis žiūrint, melagingą informaciją, o naudotojai gali platinti, pavyzdžiui, neonacistinį, pedofilinį, konspiracinį, nukreiptą prieš vakcinavimą ir teroristinį turinį.
Bet kaip čia atsitiko? Juk laisvas žodis Vakaruose visada būdavo viena pagrindinių vertybių. Iš tiesų interneto eroje viskas apsisuko antraip. Poreikis žodžio kontrolei atsirado objektyviai, pačių demokratų tarpe. Todėl, kad visas žmonių gyvenimas parsikėlė į virtualią realybę su visais pliusais ir minusais. Didesnė laisvė esą lemia ir daugiau rizikų. Todėl apie žodžio laisvę interneto eroje reiktų pamiršti ir prisiminti sovietinę cenzūrą. Kad būtent taip ir nutiks, kad technologijų proveržio epochoje demokratai taps naujaisiais diktatoriais, dar XX a. viduryje rašė britų rašytas Oldousas Huxley („Puikus naujas pasaulis“) bei JAV politilogas Zbignevas Bžezinskis („Technotroninė era“).
Pavyzdžiui, paslauga „WhatsApp“ 2019 metais įvedė pasaulinius pranešimų persiuntimo apribojimus po to, kai buvo apkaltinta tuo, kad sudarė sąlygas skleisti melagingą informaciją Indijoje. Šioje platformoje pasklidę neteisingi gandai Indijoje išprovokavo virtinę linčo teismų. Kitas pavyzdys „Meta“ vadovas Markas Zuckerbergas pripažino, kad jo kompanijai, Facebook, buvo daromas spaudimas iš Joe Bideno Kalama Harris administracijos cenzūruoti amerikiečius, ypač dėl Covid-19 ligos. JAV Demokratų partija daugiausiai pasisako už cenzūruojamą internetą.
Rusijos tankams įsiveržus į Ukrainą, ne tik ukrainiečiai, bet ir lietuviai sulindo į „Telegram“ kanalus bei grupes. Ši programėlė greitai tapo vienu pagrindinių žinių šaltinių. Ja naudojasi tiek gyventojai, tiek kariškiai ir net Ukrainos valdžia. Susirašinėjimo ir pokalbių platforma „Telegram“ tapo svarbiu įrankiu kibernetiniame mūšio lauke?
Vienas pagrindinių „Telegram“ platformos populiarumą nulėmusių elementų – jos techninės galimybės kurti gausias grupes bei kanalus. Be jau minėto masiškumo, kitas didelis masalas vartotojams – iš esmės jokios priežiūros ir cenzūros. Todėl valdžios neriasi iš kailio, kad nėra jokio algoritmo, kuris bent minimaliai prižiūrėtų turinį ir spręstų, ką rodyti vartotojams, o ką riboti. Todėl ir buvo sulaikytas „Telegram“ įkūrėjas P. Durovas. Manoma, jog nauja valdžių auka jau žinoma – tai kadadietiškas socialinis tinklas „Rumble“, kuris, kaip manoma, skatino vilkikų vairuotojų streiką 2022 m. vasarį Kanadoje.
Jau bevei du dešimtmečius vyksta nuožmus IT technologijų kūrėjų ir valdžių karas dėl žodžio laisvės. Jei šiandien neliks „Telegram“, po metų ar kelių atsiras nauja skaitmeninė platforma, kuri bus dar labiau neprieinama bet kokiai valstybinei kontrolei. Ir taip – pasaka be galo. Gal tokia konkurencija ir lemia technologijų progresą?
551 peržiūrų (-a)