Kodėl Antanas Kalnius aktyviai kėlė klausimą tik dėl Salantų gimnazijos išlikimo, o ne kitų Kretingos rajono mokyklų? Ar tai pasiruošimas 2027-ųjų mero ir savivaldybių rinkimų kampanijai?

Kretingos rajono meras Antanas Kalnius tampa ryškia figūra ne tik vietos, bet ir nacionalinėje politikoje, aktyviai kovodamas už mažųjų gimnazijų išlikimą. Tačiau iškilo klausimas: ar tai nuoširdus rūpestis bendruomene, ar strategiškai suplanuota rinkimų kampanija, siekiant užsitikrinti pozicijas artėjant 2027-ųjų savivaldybių rinkimams?

Salantų gimnazija – mūšio laukas švietimo reformai

Salantų gimnazijos bendruomenė, susidūrusi su reikalavimu gimnazijos klasėse turėti bent 21 mokinį, tapo mero pagrindiniu rūpesčiu. Rugsėjo 1-ąją mokykloje mokėsi 324 mokiniai, tačiau III gimnazinėje klasėje tėra 16 moksleivių, o IV – 24. Nors prognozės kitais metais rodo mokinių skaičiaus augimą, grėsmė dėl klasių neformavimo verčia bendruomenę garsiai protestuoti.

„Reikia kažką daryti. Mes nesutinkam su  tokiu mokinių skaičiumi.  Ir gelbėjame ne vieną gimnaziją. Vien čia susirinko 11-os gimnazijų atstovai, o per visą Lietuvą jų būtų ir visas šimtas, Svarbiausias klausimas turėtų būti ne pinigai, o vaikų emocijos, jų saugumas. Vaikams Salantuose gerai, kodėl reikėtų juos vežioti 36 kilometrus į Kretingą?“,“ –tvirtino A. Kalnius, diskusijose, kuriose dalyvavo Seimo nariai, švietimo ministerijos atstovai bei regiono merai. Tačiau klausimas lieka neatsakytas: kodėl šis mūšis nevyksta už kiekvieną mokyklą, esančią rajone?

Kiti rajono mokyklų skaičiai: Ar visos gimnazijos nusipelno tokios pagalbos?

Vis dėlto, iškyla klausimas – kodėl Kalnius nesirūpina kitomis Kretingos rajono mokyklomis, kurios susiduria su panašiomis problemomis? Pavyzdžiui, Darbėnų gimnazija turi 365 mokinius ir priklauso Darbėnų seniūnijai, kurioje gyvena daugiau nei 3800 žmonių. Kartenos mokykla, su 247 mokiniais ir 1433 gyventojais, taip pat gali susidurti su rimtais sunkumais dėl mažėjančio mokinių skaičiaus ir naujų taisyklių. Jokūbavo Aleksandro Stulginskio mokykla irgi gali tapti pažeidžiama, nes jos 148 mokiniai ir mažas miestelis (Jokūbavo gyventojų skaičius – 372) kelia klausimų dėl ilgalaikio gyvybingumo.

Tuo tarpu Salantų gimnazija, su 324 mokiniais, gali atrodyti stabiliai, tačiau visų šių mokyklų situacija reikalauja panašių politinių ir administracinių sprendimų, kad būtų užtikrinta regioninių švietimo įstaigų išlikimas.

Tiesa, šių metų pradžioje Antanas Kalnius lankėsi ir Darbėnų gimnazijoje, tačiau jo vizitas buvo skirtas ne švietimo klausimams spręsti, o bendruomenės susitikimui dėl kitų aktualių problemų. Susitikimo metu pagrindine tema tapo gyventojų pasipriešinimas planuojamai vandenilio ir metanolio gamyklos statybai Auksūdžio kaime.

Meras – nuoširdus švietimo gynėjas ar politinis žaidėjas?

Galime klausti, ar A. Kalnius iš tiesų susirūpinęs tik Salantų mokykla, ar ši jo kova taip pat turi politinių motyvų? Artėjant 2027-ųjų savivaldybių rinkimams, jo viešas pasipriešinimas švietimo reformoms gali tapti svarbiu rinkimų šūkiu. Kretingos rajono gyventojų parama, ypač regionuose, priklauso nuo jų požiūrio į švietimo kokybę ir mokyklų išsaugojimą. Kalnius, kovodamas už Salantų gimnaziją, gali siekti užsitikrinti didelį regiono rinkėjų palaikymą.

Tuo tarpu, kai švietimo ministerija ir Seimo nariai ieško alternatyvų, kaip išlaikyti mažas mokyklas ir optimizuoti švietimo tinklą, A. Kalnius pasinaudojo Salantų gimnazijos klausimu kaip galimybe tapti regioninio lyderio simboliu. Tačiau kodėl jis nesikreipia dėl kitų Kretingos rajono mokyklų, kurios taip pat gali patirti tuos pačius sunkumus?

Nors meras Antanas Kalnius tvirtai kovoja už Salantų gimnazijos išlikimą, klausimas kyla: kodėl jis nekelia kovos dėl kitų mažesnių rajono mokyklų? Galbūt Salantų gimnazija tampa politiniu simboliu, kuris gali tapti svarbus per artėjančius rinkimus. Bet ar tikras rūpestis švietimu tikrai yra svarbiausias motyvas, ar jis tiesiog naudoja šią situaciją kaip įrankį rinkimų strategijoje?

 556 peržiūrų (-a)