JAV žvalgybos paviešintas 1990 m. parašytas dokumentas apie Sovietų Sąjungos ekonomikos raidą 1970–1989 m. laikotarpiu atskleidžia niūrią decentralizuotų reformų ir demografinės politikos realybę. Dokumente, parengtame Sovietų Sąjungos analizės biuro, itin ryškiai pabrėžiami regioninės ekonominės nelygybės mastai, suformuoti politinių sprendimų, gamtinių išteklių skirtumų ir socialinės struktūros iššūkių. Šios įžvalgos tampa ypač aktualios Lietuvai, 1990 m. jau paskelbusiai nepriklausomybę.

Sovietų ekonomika: nelygybė ir prioritetų kaina

Analizuojant 1970–1989 m. duomenis, CŽA ekspertai pažymėjo, kad atotrūkis tarp turtingesnių ir skurdesnių Sovietų Sąjungos regionų nuolat didėjo. Didelis dėmesys skiriamas Michailo Gorbačiovo 1985 m. pradėtoms ekonominėms reformoms. Nors deklaruotas tikslas buvo mažinti regioninius skirtumus, Maskvos priimtos politikos kryptis dažnai turėjo priešingą poveikį.

Maskva, pasirinkusi investuoti į energetikos ir mašinų gamybos sektorius, aplenkė mažiau išsivysčiusius regionus. Pavyzdžiui, Lietuva, kaip ir kitos Baltijos respublikos, nepaisant aukštesnio darbo našumo, tapo viena iš labiausiai nuo importinės energijos priklausomų sovietinių teritorijų.

Lietuva tarp kitų sovietinių respublikų

Nepaisant sunkumų, Lietuva kartu su Estija ir Latvija CŽA duomenimis išlaikė palankias ekonomines pozicijas tarp periferinių respublikų. Baltijos šalių darbo našumas ir technologiškai pažangesnės pramonės šakos tapo svarbiais pranašumais.

Vis dėlto Lietuvos priklausomybė nuo energijos tiekimo iš kitų sovietinių regionų buvo ryškus Maskvos kontroliuojamos ekonomikos pavyzdys. 1985 m. duomenimis, tik RSFSR, Kazachstanas ir kelios kitos respublikos galėjo būti savarankiškos energijos srityje. Tokio pobūdžio ekonominė priklausomybė sustiprino Lietuvos siekį atsiskirti ir valdyti savo ekonomiką savarankiškai.

Gorbačiovo reformos ir Lietuva

Nuo 1987 m. įvestos darbo užmokesčio reformos taip pat atskleidė struktūrinį šališkumą. Reformos siekė skatinti kvalifikuotus darbuotojus ir technologiškai pažangias pramonės šakas. Lietuvoje dėl santykinai aukšto darbo našumo reformos buvo taikomos greičiau nei pietinėse respublikose, tačiau tik apie 75 % Lietuvos darbo užmokesčio sektoriaus dalyvavo reformoje iki 1988 m., palyginti su Estijos 98 %.

Remiantis pateikta statistika, Lietuva Sovietų Sąjungoje išlaikė palyginti stabilią poziciją pagal gyventojų skaičių ir ekonominius rodiklius. 1970–1988 m. jos dalis gyventojų skaičiaus atžvilgiu liko nepakitusi – 1,3 proc. (1988 metais Lietuvoje gyveno 3,7 mln. gyventojų), o investicijos šiek tiek išaugo nuo 1,4 iki 1,5 proc., kaip ir įgaliotasis BNP (1,5 proc.). Tuo tarpu Latvijoje gyventojų dalis sumažėjo nuo 1,0 iki 0,9 proc., o BNP ir investicijų rodikliai taip pat sumenko. Estijoje tendencijos buvo dar ryškesnės – investicijų dalis nukrito nuo 0,9 iki 0,6 proc., o BNP vienam gyventojui liko stabilus, nors ir žemesnis nei 1970 m. Be to, Lietuvoje 1971–1988 m. vartojimo vienam gyventojui augimas buvo vidutinio lygio (0,2–1,2 proc.), tačiau bendro ekonominio stabilumo išlaikymas leido jai būti stipresnėje padėtyje nei kitos Baltijos šalys, kurių žemės ūkio svarba ir investicijų intensyvumas per du dešimtmečius nuosekliai mažėjo.

Maskvos atsakas į nepriklausomybės siekius

1990 m., Lietuvai paskelbus nepriklausomybę, Maskva imasi ekonominės blokados, siekdama pabrėžti respublikų tarpusavio priklausomybę. CŽA dokumentas aiškiai atskleidžia Maskvos manipuliacijas, bandant išlaikyti kontrolę tiek ekonominėmis, tiek politinėmis priemonėmis. Ekonominis ir politinis spaudimas Baltijos šalims kartu su ribota autonomija ir nepakankamu investicijų srautu sustiprino šių respublikų apsisprendimą siekti visiškos nepriklausomybės.

CŽA paviešintas dokumentas iliustruoja, kad Sovietų Sąjungos žlugimą skatino ne tik politiniai nesutarimai, bet ir ekonominio valdymo nesėkmės. Statistikos analizė aiškiai atskleidžia regioninės politikos trūkumus ir kaip ekonominė priklausomybė skatino nepriklausomybės siekį daugelyje Tarybų Sąjungos okupuotose šalyse.

 414 peržiūrų (-a)

50% LikesVS
50% Dislikes