Iš 1953 m. dokumento.

Išslaptintuose 20 amžiaus šeštojo dešimtmečio pradžios CŽA dokumentuose agentūra pateikė išsamias sovietinių karinių objektų Lietuvoje, ypač netoli Gargždų (dokumente galimai per klaidą paminėti Garzdiai) ir Jokūbavo, ataskaitas. Šie dokumentai, datuojami 1952 ir 1953 m., atskleidžia itin svarbią informaciją apie Sovietų Sąjungos ketvirtojo naikintuvų pulko, dislokuoto regione Šaltojo karo metu, veiklą ir infrastruktūrą.

Strateginė vieta ir apžvalga

Ketvirtasis sovietų naikintuvų pulkas buvo dislokuotas apie du kilometrus į šiaurės vakarus nuo Gargždų ir apie 14 km. nuo Jokūbavo, naudodamas aerodromą, strategiškai pasiekiamą pagrindinių transporto tinklų. Šis pulkas veikė vadovaujant sovietų oro pajėgų štabui Leningrade, pabrėždamas jo svarbą platesniame sovietų kariniame aparate.

Aerodromo sudėtis ir operacijos

Gargždų aerodromas buvo stačiakampio formos, 500 metrų x 2000 metrų dydžio, aptvertas spygliuotos vielos tvora. Jo išplanavime buvo du lygiagrečiai betoniniai kilimo ir tūpimo takai – 2000 metrų ilgio ir 50–60 metrų pločio. Šie kilimo ir tūpimo takai buvo išlyginti taip, kad atitiktų regione vyraujančius vėjus iš pietvakarių į šiaurės rytus. 70 metrų pločio betoninis riedėjimo takas sujungė kilimo ir tūpimo takus su kitais svarbiais aerodromo objektais.

Į pagrindinius patogumus įeina:

  • Angarai ir remonto dirbtuvės: Tako terirtorijoje buvo įrengti gelžbetoniniai angarai su plieniniais stogais, kartu su tvirta remonto ir surinkimo patalpa.
  • Valdymo bokštas ir radaras: trijų aukštų štabo pastatas su radaru aprūpintu stiklu uždengtu valdymo bokštu veikė kaip komandų ir ryšių mazgas.
  • Kuro ir šaudmenų saugykla: Aerodromo vakariniame pakraštyje buvo trys požeminės plieninės talpyklos, talpinančios apie 40 000 litrų aviacinio kuro, o jungiamieji vamzdynai ėjo į angarus. Šiaurės rytų kampe buvo įrengtos penkios medinės amunicijos laikymo kareivinės.

Orlaiviai ir įranga

Pulkas buvo sudarytas iš keturių eskadrilių, kurių kiekviena buvo aprūpinta reaktyviniais naikintuvais LA-17 (tikriausiai MiG serijos orlaivių transkripcijos klaida buvo įprasta tuo laikotarpiu). Papildomi senesni sraigtu varomi lėktuvai atliko kurjerių vaidmenis. Šias operacijas palaikė maždaug 20 sovietinės gamybos sunkvežimių, penkios JAV pagamintos sunkvežimių cisternos, keleivinės transporto priemonės vyresniesiems pareigūnams ir įvairūs traktoriai techninei priežiūrai atlikti.

Personalas ir būstas

Pulkas išlaikė struktūrizuotą personalo susitarimą:

  • Personalas ir skrydžio personalas: apie 20 pareigūnų atliko administracines užduotis, o apie 100 pareigūnų ir puskarininkių vykdė skrydžių operacijas.
  • Antžeminis personalas: apie 300 asmenų vadovavo techninei, inžinerinei ir veiklos pagalbai. Šie darbuotojai gyveno medinėse kareivinėse, esančiose netoli šaudmenų sandėlio.

Skrydžių įguloms ir vyresniesiems pareigūnams buvo suteiktas geresnis apgyvendinimas penkiuose naujai pastatytuose dviejų aukštų mūriniuose pastatuose į rytus nuo aerodromo. Pokario metu šių kvartalų ir kitos infrastruktūros plėtra pabrėžė tuo laikotarpiu didėjančias sovietų investicijas į karinę parengtį.

Strateginė regiono svarba

Aerodromo išsidėstymas koridoriuje Gargždai–Jokūbavas leido pulkui išnaudoti svarbias transporto jungtis. Geležinkelio atšaka kuro sandėlį sujungė su platesniu sovietiniu logistikos tinklu, užtikrindama nuolatinį tiekimą karinėms operacijoms. Įvairus vietovės reljefas su miškais, laukais ir pelkėtomis pievomis suteikė ir taktinių pranašumų, ir iššūkių operacijoms.

 474 peržiūrų (-a)

100% LikesVS
0% Dislikes