Sausio pradžioje „Švyturys“ rašė, jog permainų projektai, susiję su antrąja pakopa, vis dar apipinti migla, nors naujoji vyriausybė žada nuversti kalnus. Šiuo metu aiškumo atsidaro daugiau. Kuo daugiau siūlymų, tuo daugiau ir kritikos. Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė praėjusią savaitę pristatė esmines pertvarkos gaires.
Siūlymų autoriai parengė keletą revoliucinių pakeitimų dabar veikiančioje antrosios pakopos sistemoje. Viena iš naujovių – gyventojai į kaupimą nebūtų įtraukiami automatiškai, galėtų laisviau išsiimti pinigus ir pasitraukti iš sistemos.
Pasak I. Ruginienės tokie pokyčiai inicijuojami tam, kad atsirastų didesnis žmonių pasitikėjimą sistema, kad būtų užtikrintas dalyvių įtraukimas, o pati sistema taptų patrauklesne ir lankstesne. „Labai svarbus turėtų būti tikslas subalansuoti finansines paskatas ir įgyvendinti Konstitucinio Teismo sprendimą“, – teigė I. Ruginienė.
Pagal naująjį modelį siūloma atsisakyti automatinio gyventojų įtraukimo į antrąją pensijų pakopą ir pereiti prie savanoriško kaupimo modelio. Šis siūlymas supykdė buvusius valdančiuosius, kurie tame matė dideli gėrį. Man pagal galiojančią tvarką, kas trejus metus žmonės automatiškai įtraukiami į sistemą. Dėl to gyventojai patirdavo daug nepatogumų ir streso. Reikėdavo sekti elektroninio pašto pranešimus ir tai kas parašyta SODROS asmeninėje prieigoje. Valdžia kažkodėl galvojo, jog gyventojai nėra protingi ir tam tikra prievarta – reikalinga. Tačiau Konstitucinis Teismas pasakė kitaip.
Šiek tiek apžvelkime tuos naujus siūlymus, kurie buvo išplatinti ELTOS pranešime. Vienas svarbesnių – vietoj automatinio įtraukimo atsiranda „kvietimas savanoriškai prisijungti“ prie pensijų kaupimo. Anot I. Ruginienės, taip būtų didinamas pasitikėjimas sistema ir tai skatintų piliečius įsitraukti į kaupimą.
Antras svarbus siūlymas – suteikti daugiau laisvės: pasirinkti standartinę 3 proc. įmoką, esant poreikiui – ją padidinti, o suprastėjus finansinei situacijai leisti įmokas stabdyti. Įmokas būtų galima stabdyti vieniems metams su galimybe pratęsti šį laikotarpį. Įmokų didinimas galėtų būti atliekamas neterminuotai su galimybe šį sprendimą atšaukti.
Trečias siūlymas – leisti žmonėms atsiimti sukauptas lėšas, arba bent dalį jų. Tai galėtų atsitikti vieną kartą žmogaus gyvenime, o atsiimtina suma – iki 25 proc. sukauptų lėšų. Likus mažiau kaip 5 metams iki pensinio amžiaus, visą sukauptą sumą taip pat siūloma leisti atsiimti asmenims, sukaupusiems nedideles sumas. Tiesa, abiem atvejais tektų susimokėti GPM.
Ministerija taip pat siūlo leisti gyventojams nutraukti kaupimą nemokant GPM šiais atvejais netekus 70–100 proc. dalyvumo; jeigu nustatyta sunki liga, įtraukta į Sveikatos apsaugos ministerijos sudarytą ligų sąrašą; jeigu nustatytas paliatyviosios pagalbos poreikis.
Sulaukus pensinio amžiaus, išmokos nebūtų apmokestinamos. Taip pat siūloma privalomo anuiteto minimalią ribą padidinti iki 10 proc., o maksimalią ribą nustatyti kaip 50 proc. vidutinės senatvės pensijos. Sukauptą sumą iki ir virš nustatytų ribų būtų leidžiama atsiimti laisvai pasirenkant išmokos tipą; leisti atsiimti iki 25 proc. sukauptų lėšų, jei šia teise nebuvo pasinaudota iki sulaukiant senatvės pensinio amžiaus. Išmokamos lėšos neatleistų nuo anuiteto prievolės tų, kurie pasiekė minimalią privalomo anuiteto ribą.
Pasak ministerijos siūlymų, darbdavių dalyvavimas pensijų kaupime būtų savanoriškas. Neatmetama galimybė, jog gali būyi įvestas ir privalomą darbdavių įtraukimas, panašiai kaip metų pradžioje siūlė Lietuvos bankas.
Pasilikus sistemoje ir gyventojui kaupiant toliau, valstybės prisidėjimas, anot ministrės, būtų keičiamas į mokestinę lengvatą. Įmokoms į antrąją pensijų pakopą būtų taikoma gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvata. Šios lengvatos lubos galėtų siekti šiuo metu iš valstybės biudžeto mokamos paskatos kaupti dydį, t. y. 365 eurų per metus.
Siūloma sudaryti galimybę kaupiantiesiems, kurių netenkina atnaujintos kaupimo sąlygos, pasitraukti iš kaupimo. Pasitraukiant bus atsižvelgiama į tai, kad tik dalį įmokų (apie 57 proc.) sudarė dalyvio lėšomis į antrąją pensijų pakopą sumokėtos įmokos.
Galimybę pasitraukti per numatytą laikotarpį siūloma įgyvendinti tokiu būdu: asmuo galės atsiimti savo lėšomis į antrąją pensijų pakopą sumokėtas įmokas ir jų investicinį prieaugį arba įsigyti papildomų „Sodros“ pensijų apskaitos vienetų. Už likusias lėšas į asmens „Sodros“ sąskaitą bus įskaičiuojami papildomi pensijų apskaitos vienetai.
Papildomai įgyti pensijų apskaitos vienetai ateityje prisidėtų prie žmogaus individualiosios socialinio draudimo pensijų dalies. Apskaitos vieneto kaina būtų nustatoma proporcingai šiuo metu taikomam pensijų draudimo tarifui už 12 vidutinių darbo užmokesčių (VDU).
Ministrė taip pat matytų poreikį įdiegti sistemą, kurioje kiekvienas gyventojas galėtų matyti antroje ir trečioje pakopoje sukauptas sumas, galėtų palyginti rezultatus ir turėti bendrą informaciją vienoje vietoje.
Praėjusiais metais Konstitucinis Teismas paskelbė, jog Pensijų kaupimo įstatyme nenumatyta galimybė žmonėms nutraukti pensijų kaupimo sutartį dėl svarbių priežasčių prieštarauja Konstitucijai.
Kadangi Konstitucinio Teismo nutarimai yra galutiniai, neskundžiami ir privalomi visiems valstybės piliečiams, taip pat ir valdžios institucijoms, tai yra ir įpareigojimas keisti dabartinį Pensijų kaupimo įstatymą ir sudaryti galimybę gyventojams nutraukti savo dalyvavimą antroje pakopoje.
Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija skelbia, kad per 2024-uosius metus Lietuvos gyventojų antrosios pakopos pensijų fonduose bendra sukaupto turto suma jau perkopė 9 mlrd. eurų. Praėjusiais metais antrosios pakopos pensijų dalyviams bendrovių uždirbta vidutinė svertinė investicijų grąža, pasak asociacijos, siekė +16,6 proc.
Ekspertai ir opozicija SADM siūlymuose kol kas mato tik logiškai nesusijusių idėjų kratinį. Visuomenei senstant, o gyventojų skaičiui mažėjant, savanoriško skatinimo kaupti neužtenka. Esą jeigu žmonės pasiims pinigus, antra pakopa praranda prasmę. Tačiau šiuo metu pati sistema susiduria su pasitikėjimo krize. Kas gali garantuoti, ar ateityje neatsiras nauji stepukoniai ir baltcap‘ai, kurie mėgins iššvaistyti gyventojų kaupiamus pinigus.
Siūlymams dar turės pritarti Vyriausybė ir Seimas.
377 peržiūrų (-a)