1990 m. gegužės 18 d. JAV valstybės sekretorius Jamesas Bakeris Kremliuje susitiko su Sovietų Sąjungos prezidentu Michailu Gorbačiovu ir užsienio reikalų ministru Eduardu Ševardnadze, kad surengtų esminę diskusiją, kuri suformavo JAV ir Sovietų Sąjungos santykių trajektoriją. Šiame išslaptintame pokalbių memorandume užfiksuotas atviras pokalbis seisminių pasaulinių pokyčių metu – blėstančio Šaltojo karo, Vokietijos susivienijimo ir Baltijos šalių nepriklausomybės siekio. Daugiau nei 20 puslapių apimantis dokumentas atskleidžia įtampą ir siekius, o Lietuvos suvereniteto siekis iškyla kaip kritinis blyksnis.
Transformacijos akimirka
Susitikimas vyko istorinių pokyčių fone. Berlyno sienos griuvimas 1989 metais paspartino derybas apie Vokietijos susivienijimą, o Gorbačiovo perestroika ir glasnost reformos pakeitė Sovietų Sąjungą. Rytų Europa priėmė demokratiją, o Lietuvos nepriklausomybės paskelbimas 1990 m. kovo 11 d. sukėlė sovietų ekonominę blokadą, įtempusią JAV ir Sovietų Sąjungos ryšius. Bakeris ir Gorbačiovas kalbėjo šiais klausimais, siekdami suderinti bendradarbiavimą su konkuruojančiais interesais.
Gorbačiovas šį susitikimą laikė galimybe pagilinti ryšius, sakydamas: „Mūsų susitikimai suteikia galimybę remtis mūsų santykiais“. Tačiau jis perspėjo, kad JAV politika atrodo neišsami, pažymėdamas: „Sprendimo dėl Sovietų Sąjungos procesas dar nėra visiškai baigtas“. Bakeris patvirtino JAV pozicijos pasikeitimą, sakydamas: „Mūsų santykiai pereina nuo konkurencijos prie bendradarbiavimo ir dialogo visame mūsų santykių diapazone“.
Aptartos pagrindinės problemos
Pokalbyje buvo nagrinėjamos kelios aktualios temos:
- Vokietijos susivienijimas ir NATO : Gorbačiovas nerimauja, kad suvienytos Vokietijos integracija į NATO sutrikdys Europos strateginę pusiausvyrą. Jis suabejojo JAV logika ir paklausė: „Jei pasitikite vokiečiais, kodėl manote, kad jų nereikia įtraukti į NATO? Bakeris paprieštaravo: „Jei nerasime būdo iš tikrųjų prijungti Vokietiją prie Europos institucijų, pasėsime sėklas, kad istorija kartotųsi“.
- Perestroikos ekonominiai poreikiai : Gorbačiovas pabrėžė, kad būtina skubiai teikti ekonominę paramą perestroikai, prašydamas 15–20 mlrd. Dolerių. Bakeris citavo JAV suvaržymus ir pažymėjo: „Negalėjome pateisinti JAV mokesčių mokėtojų dolerių panaudojimo subsidijoms teikti valstybinėms institucijoms Sovietų Sąjungoje“.
- Rytų Europa : Gorbačiovas apkaltino JAV bandymu „atskirti Rytų Europą nuo Sovietų Sąjungos“. Bakeris tai paneigė ir tvirtino: „Mes siekiame integruotos ir stabilios Europos“.
- Lietuvos nepriklausomybė : antroje pokalbio dalyje dominavo Lietuvos siekis siekti nepriklausomybės, atskleidė gilią įtampą ir trapią pusiausvyrą, su kuria susidūrė abu lyderiai.
Lietuva: centrinis pliūpsnio taškas
Lietuvos nepriklausomybės paskelbimas metė iššūkį sovietų valdžiai ir išbandė JAV ir Sovietų Sąjungos santykius. JAV, niekada nepripažinusios 1940 m. Sovietų Sąjungos įvykdytos Baltijos šalių okupacijos, palaikė lietuvių siekius, tačiau pirmenybę teikė Gorbačiovo reformoms, kad būtų užtikrintas pasaulinis stabilumas. Šis klausimas ne kartą iškilo ir baigėsi privačia Bakerio ir Gorbačiovo diskusija.
Gorbačiovo pozicija
Gorbačiovas Lietuvą apibūdino kaip delikačią problemą, reikalaujančią „labai gudraus valdymo ir labai siaurame kontekste – labai mažai gebėjimo būti lanksčiai ar manevruoti“. Jis patyrė vidaus spaudimą veikti ryžtingai – „telegramomis iš visos šalies“ raginant ginti rusus Lietuvoje, lygindamas jo vaidmenį su JAV prezidentais, kurie „labai greitai veikia, kad apsaugotų Amerikos piliečius“. Nepaisant to, jis pasisakė už politinį sprendimą, atskleidė pastarąjį susitikimą su tuomete Lietuvos ministre pirmininke Kazimira Prunskiene.
Gorbačiovas pasiūlė kompromisą: „Jei Lietuvos Aukščiausioji Taryba priimtų sprendimą sustabdyti deklaracijos vykdymą, mes nedelsiant pradėtume dialogą ir komitetas pradėtų posėdį aptarti visus iškilusius klausimus. Mes pradėsime įprastą procesą ir visos sankcijos būtų nedelsiant atšauktos. Jis atkreipė dėmesį į Prunskienės sutikimą „bandyti įtikinti Aukščiausiąją Tarybą“ sustabdyti nepriklaudomybės aktą, ir pripažino, kad priverstinis atšaukimas atrodytų taip, kaip „Maskva parklupdė juos ant kelių“.
Jis pabrėžė sudėtingumą, įskaitant 800 000 nelietuvių Lietuvoje ir istorines nuoskaudas, tokias kaip Stalino Baltarusijos rajonų perkėlimas Lietuvai. Gorbačiovas perspėjo: „Baltarusai atėjo pas mus… jie dabar priėmė nutarimą, kad nori susigrąžinti žemę, šiuos penkis rajonus, kurie buvo atiduoti Lietuvai“. Jis pasisakė už „normalų ir konstitucinį procesą“, siūlė surengti referendumą ir pažymėjo: „Jei jie nuspręs, kad nori išvykti, tebūnie“.
Bakerio požiūris
Bakeris į šį klausimą žvelgė atsargiai, suderindamas JAV principus ir pragmatišką paramą Gorbačiovui. Jis atkreipė dėmesį į JAV poziciją, sakydamas: „Mes niekada nepripažinome Baltijos šalių okupacijos į Sovietų Sąjungą, todėl šiandien Valstybės departamente plevėsuoja Baltijos šalių vėliavos“. Tačiau jis pabrėžė stabilumą, sakydamas: „Paskutinis dalykas, kurį norime pamatyti, yra nestabilumas Sovietų Sąjungoje“.
Bakeris siekė sprendimo, paminėdamas JAV pastangas sušvelninti Lietuvos poziciją: „Sunkiai dirbome, kad lietuviai sušvelnintų savo poziciją“. Jis pasiūlė galimą kompromisą, klausdamas: „O kas, jei jie sakytų, kad deklaracija galioja, bet tai yra ketinimų deklaracija – kaip jų nepriklausomybės siekių deklaracija?“ Jis pabrėžė politinius interesus ir pažymėjo: „Jei kalbėsite su jais būdami Jungtinėse Valstijose, aukščiausiojo lygio susitikimas bus daug produktyvesnis“.
Bakeris sulaukė vidaus kritikos ir pripažino: „Senatas jau nubalsavo trise prieš vieną, kad sustabdytų ekonominius santykius su Sovietų Sąjunga, kol bus priimta rezoliucija Baltijos šalyse“. Jis pripažino Gorbačiovo pastangas sakydamas: „Mes vertiname jūsų poziciją, nes žinome, kad bandote rasti išeitį iš padėties“.
Lietuva apėmė platesnį Sovietų Sąjungos nacionalistinių judėjimų iššūkį. Gorbačiovo kompromisas atspindėjo jo pastangas išsaugoti sovietų vienybę kartu skatinant demokratiją, kaip jis pažymėjo: „Mes įsipareigojome siekti demokratijos ir judėti į priekį“. Bakeriui Lietuva išbandė JAV gebėjimą palaikyti apsisprendimą nepažeidžiant perestroikos, nes jis perspėjo: „Tai tikrai turi įtakos mūsų gebėjimui judėti į priekį“.
232 peržiūrų (-a)