Kretingos rajone naftos gavyba vykdoma keliuose telkiniuose. Didžiausi juodojo aukso telkiniai yra Lietuvos vakarinėje dalyje, Baltijos naftingoje srityje, kur nafta daugiausia slūgso kambro periodo smiltainiuose, 1850–2000 m gylyje. Naftos gavyba Lietuvoje, įskaitant Kretingos rajoną, nuo 2001 m. nuosekliai mažėja dėl senkančių išteklių ir riboto naujų telkinių žvalgymo.
Šiuo metu Nausodžio telkinyje yra bent 3 eksploataciniai gręžiniai (pvz., Nausodis-5 ir du papildomi gręžiniai). Genčių telkinyje taip pat yra keletas gręžinių, tačiau tikslus jų skaičius viešai prieinamuose šaltiniuose nenurodomas.
Kretingos rajono naftos telkinius valdo kelios bendrovės, turinčios Lietuvos geologijos tarnybos išduotus leidimus naudoti angliavandenilių išteklius. Didžiausia jų – lenkų kapitalo AB „LOTOS Geonafta“. Tai pagrindinė bendrovė, valdanti Nausodžio telkinį ir dalį kitų telkinių Kretingos rajone. Ji atsakinga už gręžinių įrengimą, eksploataciją ir naftos transportavimą požeminiais vamzdynais.
UAB „Genčių nafta“ valdo Genčių telkinį, kuris yra vienas didžiausių Kretingos rajone. Ši bendrovė yra „LOTOS Geonafta“ antrinė įmonė. UAB „Minijos nafta“ taip pat dalyvauja naftos gavyboje Lietuvoje, įskaitant Kretingos rajoną, tačiau jos veikla labiau sutelkta Šilutės ir Klaipėdos rajonuose (pvz., Vilkyčių telkinys).
Gavybos apimtys kasmet mažėja
Naftos gavybos apimtys Kretingos rajone yra ribotos ir sparčiai mažėja dėl senkančių juodojo aukso atsargų žemės gelmėse. Tuo tarpu naujų telkinių žvalgyba nevykdoma. Nausodžio telkinyje vidutinė paros gavyba iš vieno gręžinio yra apie 25 m³ (arba ~175 barelių per savaitę). Metinė gavyba Nausodžio I-oje naftos gavybos aikštelėje (NGA) siekia apie 30 520 m³ (arba ~83,6 m³/parą).
Tikslūs duomenys apie Kretingos, Nausodžio ir Genčių telkinių gavybą atskirai nėra viešai prieinami, tačiau 2016 m. Lietuvoje iš viso išgauta 77 370 m³ naftos, iš kurių apie 25 proc. (maždaug 19 000 m³) priskiriama „LOTOS Geonafta“ valdomiems telkiniams, įskaitant Kretingos rajoną.
Viso Lietuvoje per 2020 m. išgauta 38 110 m³ naftos. Skaičiai rodo tolesnį mažėjimą. Kretingos rajono telkinių dalis galėjo sudaryti apie 10 000–15 000 m³ per metus, atsižvelgiant į telkinių dydį.
Genčių telkinys yra vienas didžiausių Lietuvoje, jame galima išgauti apie 1 mln. tonų naftos per visą eksploatacijos laikotarpį, tačiau metinės apimtys pastaraisiais metais mažėjo dėl telkinio senėjimo.
Naftos kokybė – itin aukšta
Lietuvos nafta, įskaitant Kretingos rajono, yra aukštos kokybės, su mažesniu sieros ir dervų kiekiu, palyginti su importuojama. Ji naudojama aviaciniam kurui, sintetinių medžiagų, vaistų ir kosmetikos gamybai. Naftos gavyba Kretingos rajone vykdoma laikantis griežtų aplinkosaugos reikalavimų, įskaitant vandeningų horizontų apsaugą ir triukšmo mažinimo priemones (pvz., prieštriukšmines sieneles).
Deja, naftos gavyba sparčiai mažėja. Kaip rašė „Verslo žinios“, aplinkos ministras Simonas Gentvilas buvo pareiškęs, kad Lietuva neskatins naujų naftos gavybos aikštelių plėtros, o išsekus esamiems telkiniams gavyba gali būti sustabdyta.
Gelmių turtai nėra pakankamai ištirti
Lietuvos geologijos tarnyba (LGT) prie Aplinkos ministerijos teikia informaciją apie naftos gavybą Lietuvoje, įskaitant Kretingos rajoną, tačiau tiesioginių, detalių ir naujausių duomenų apie Kretingos rajono naftos gręžinius viešai prieinamuose LGT šaltiniuose yra ribotai.
LGT duomenimis, Kretingos rajone naftos gavyba vyksta keliuose telkiniuose, įskaitant Kretingos, Nausodžio ir Genčių telkinius, kurie yra kambro periodo smiltainiuose, 1850–2000 m gylyje. Tarnybos duomenimis, Nausodžio telkinyje veikia bent 3 eksploataciniai gręžiniai: Nausodis-5, o 2015 m. buvo planuojama įrengti dar du naujus gręžinius.
Kretingos ir Genčių telkiniuose gręžinių skaičius nėra tiksliai detalizuotas, bet tikėtina, kad jų yra apie 2–5 kiekviename telkinyje, atsižvelgiant į telkinių dydį ir LGT minėtą bendrą gręžinių skaičių Lietuvoje (2020 m. – 36 gręžiniai 14 telkinių).
Bendrai Lietuvoje, LGT duomenimis, per pavyzdžiui 2014 metus šalyje buvo išgauta 81,93 tūkst. tonų naftos (apie 95 000 m³), t.y. 5 proc. mažiau nei 2013 m. 2020 m. gavyba sumažėjo iki 38 110 m³.
Nausodžio telkinyje: LGT dokumentuose minima, kad Nausodžio I-ojoje naftos gavybos aikštelėje (NGA) vidutinė paros gavyba siekia apie 83,6 m³ (30 520 m³ per metus), o vieno gręžinio paros gavyba – apie 25 m³.
Kokios gavybos apimtys Genčių ir Kretingos telkiniuose, tiksliai nenurodoma, tačiau Genčių telkinys laikomas vienu didžiausių, su potencialu išgauti iki 1 mln. tonų naftos per visą eksploatacijos laikotarpį. Vis dėlto metinės apimtys pastaraisiais metais yra ribotos dėl telkinių senėjimo.
LGT pabrėžia, kad naftos gavyba Lietuvoje nuo 2001 m. (471 000 t) nuosekliai mažėja, nes apie 50 proc. išžvalgytų išteklių jau išgauta, o naujų telkinių paieška nevykdoma. Kretingos rajono telkinių gavyba sudaro apie 10 000–15 000 m³ per metus (apytiksliai, remiantis bendra Lietuvos gavybos dalimi).
LGT griežtai kontroliuoja naftos gavybos veiklą, užtikrindama požeminio vandens apsaugą ir triukšmo mažinimą. Pavyzdžiui, Nausodžio telkinyje gręžinių įrengimui reikėjo triukšmo izoliacijos priemonių (15–20 dBa), kad būtų laikomasi higienos normų.
Geologijos tarnyba nurodo, kad Lietuvos naftos atsargos sausumoje gali siekti iki 60 mln. tonų, tačiau didelė dalis dar neišžvalgyta. Kretingos rajone naujų telkinių paieška nevykdoma, todėl gavyba priklauso nuo esamų telkinių.
LGT pabrėžia, kad Kretingos rajono gelmių turtai, įskaitant naftą, yra nepakankamai ištirti, o esami duomenys apie naftos klodus fragmentiški. Tai riboja tikslią informaciją apie gręžinių skaičių ir gavybos potencialą.
Pajamos į biudžetą iš naftos verslovių
Tikslios informacijos apie pajamas, gautas per mokesčius iš naftos gavybos konkrečiai Kretingos rajone, viešai prieinamuose šaltiniuose, įskaitant Lietuvos geologijos tarnybos (LGT) duomenis, rasti sunku, nes mokesčių pajamos dažniausiai apskaičiuojamos ir pateikiamos šalies mastu, o ne pagal atskirus rajonus.
Tačiau galima pateikti apibendrintą vaizdą, remiantis turimais duomenimis apie naftos gavybą Lietuvoje, mokesčių sistemą ir Kretingos rajono telkinių svarbą.
Kretingos rajone veikia Nausodžio, Kretingos ir Genčių naftos telkiniai, valdomi daugiausia AB „LOTOS Geonafta“ ir UAB „Genčių nafta“. Pagal LGT, 2020 m. Lietuvoje išgauta apie 38 110 m³ naftos, o Kretingos rajono telkinių dalis galėjo sudaryti apie 10 000–15 000 m³ per metus, atsižvelgiant į telkinių dydį (pvz., Nausodžio telkinio metinė gavyba ~30 520 m³).
Lietuvoje naftos gavybos įmonės moka kelis pagrindinius mokesčius, kurie generuoja pajamas valstybei. Standartinis pelno mokesčio tarifas yra 15 proc, tačiau mažesnėms įmonėms (su mažiau nei 10 darbuotojų ir iki 300 000 EUR metinių pajamų) taikomas 5 proc. tarifas.
Naftos gavybai taikomas mokestis už valstybinius gamtos išteklius, kurio tarifas priklauso nuo išgaunamo kiekio ir rinkos kainos. Remiantis bendra informacija, šis mokestis gali siekti 2–12 proc. nuo išgautos naftos vertės, priklausomai nuo apimčių (pvz., Latvijos pavyzdys rodo panašų tarifą).
Naftos pardavimui taikomas 21 proc. PVM tarifas, tačiau jis labiau aktualus galutiniam vartotojui, o ne tiesiogiai gavybos įmonėms. Ne paskutinėje vietoje ir socialiniai mokesčiai. Darbuotojų atlyginimams taikomos socialinio draudimo įmokos (~19,5 proc. darbuotojams ir papildomi darbdavio mokesčiai), kurios taip pat prisideda prie valstybės pajamų.
Taip pat gali būti taikomi aplinkos taršos mokesčiai ar kiti smulkesni mokesčiai, tačiau jų įtaka pajamoms yra mažesnė.
Tarkime, Kretingos rajone per metus išgaunama 12 500 m³ naftos (vidurkis tarp 10 000–15 000 m³). 2023 m. vidutinė žalios naftos kaina buvo apie 80 USD už barelį (1 m³ = ~6,29 barelio). Taigi: 12 500 m³ × 6,29 barelio/m³ × 80 USD/barelis = ~6,29 mln. USD (~5,9 mln. EUR, esant 1 USD = 0,94 EUR).
Mokestis už gamtos išteklius. Jei taikomas 5 proc. tarifas nuo naftos vertės (vidutinis įvertis pagal panašius regionus): 5,9 mln. EUR × 5 proc. = 295 000 EUR. Pridėkime dar it pelno mokestį. Tarkime, įmonių pelno marža yra ~20 proc. po veiklos sąnaudų: 5,9 mln. EUR × 20 proc × 15 % = 177 000 EUR.
Socialinio draudimo ir kiti mokesčiai priklauso nuo darbuotojų skaičiaus ir veiklos masto, tačiau jų indėlis būtų mažesnis, tarkime, ~50 000 EUR.
Remiantis neoficialiais ir apytiksliais skaičiavimais, Kretingos rajono naftos gavyba per mokesčius galėtų generuoti apie 500 000–600 000 eur per metus valstybei. Tačiau šios pajamos paskirstomos tarp valstybės ir savivaldybės biudžetų, o Kretingos rajono savivaldybė tiesiogiai gauna tik dalį (pvz., per gyventojų pajamų mokestį, kuris paskirstomas savivaldybėms, ar nekilnojamojo turto mokesčius).
Naftos gavybos sektorius Lietuvoje yra mažėjantis, o pajamos iš mokesčių sudaro nedidelę valstybės biudžeto dalį.
Kretingos rajono savivaldybės pajamos iš naftos
Kretingos rajono savivaldybė tiesiogiai gauna ribotas pajamas iš naftos gavybos. Dalis GPM, sumokėto naftos gavybos įmonių darbuotojų, paskirstoma savivaldybei, kurioje jie gyvena. Tarkime, 50 darbuotojų, uždirbančių vidutiniškai 1000 eur/mėn., generuoja 90 000 eur GPM per metus (15 proc. tarifas), iš kurių dalis (apie 40–60 proc.) atitenka savivaldybei (36 000–54 000 eur).
Naftos gavybos įrenginiai (pvz., gręžiniai, aikštelės) apmokestinami kaip turtas, o tarifas svyruoja nuo 0,3 proc. iki 3 proc. turto vertės. Jei turto vertė Nausodžio telkinyje siekia 1 mln. EUR, mokestis gali būti ~3 000–30 000 eur per metus savivaldybei.
Gamtos išteklių mokestis ir pelno mokestis patenka į valstybės biudžetą, o ne tiesiogiai į savivaldybės. Apytiksliai Kretingos rajono savivaldybė per metus galėtų gauti apie 50 000–100 000 eur iš naftos gavybos per GPM ir turto mokesčius, tačiau tai priklauso nuo darbuotojų skaičiaus, turto vertės ir savivaldybės mokesčių politikos.
978 peržiūrų (-a)
Ne viską pamatuosi pinigais..