Popiežius Pranciškus mirė 2025 m. balandžio 21 d., antrąją Velykų dieną, eidamas 88-uosius metus. Vatikanas pranešė, kad mirties priežastis – insultas, sukėlęs komą bei negrįžtamą širdies ir kraujotakos nepakankamumą. Pranciškus jau anksčiau sirgo sunkiu plaučių uždegimu ir kitomis sveikatos problemomis.
Nepaisant prastos sveikatos, Pranciškus iki paskutinių savaičių stengėsi eiti pareigas. Jis dalyvavo viešuose pasirodymuose Velykų laikotarpiu, nors buvo matyti, kad vežimėliu judančio popiežiaus fizinė būklė – labai silpna.
Šventasis Tėvas Pranciškus (Jorge Mario Bergoglio) buvo išrinktas popiežiumi 2013 m. kovo 13 d., po Benedikto XVI atsistatydinimo. Inauguracijos Mišios įvyko 2013 m. kovo 19 d.
Popiežius Benediktas XVI (tikrasis vardas – Josephas Ratzingeris) atsistatydino 2013 m. vasario 28 d. – tai buvo itin retas įvykis Katalikų Bažnyčios istorijoje, nes paprastai popiežiai eina pareigas iki mirties.
Dar būdamas Buenos Airių arkivyskupu (1998–2013), Bergoglio išgarsėjo dėl savo paprastumo, kuklumo ir artumo žmonėms. Jis atsisakė prabangios rezidencijos, gyveno paprastame bute, pats gaminosi valgį, vakarieniaudavo vienas – dažniausiai valgydavo keptus kiaušinius ar kitus paprastus patiekalus. Naudojo viešąjį transportą, o miesto gyventojai jį prisimena kaip žmogų, stovėjusį eilėje prie autobuso kartu su visais.
Vienas žymiausių dokumentinių filmų apie Pranciškų – „Pope Francis: A Man of His Word“ (2018), režisuotas vokiečių kino kūrėjo Wimo Wenderso. Jame pasakojama apie jo veiklą Buenos Airių lūšnynuose („villa miseria“), kur jis lankydavosi, bendraudavo su skurdžiai gyvenančiais žmonėmis, laikydavo Mišias, plovė kojas ir padėdavo AIDS sergantiems, parodydamas Bažnyčios misiją būti su atstumtaisiais.
Vietiniai jį vadino „kunigu iš liaudies“ – jis vengė pompastikos, biurokratijos, o kartą atsisakė prabangios vakarienės, prašydamas maistą vietoj to nupirkti benamiams. Sakoma, kad jis nešiojo senus, nudėvėtus batus – net kai jam padovanojo naujus, jis vis tiek grįžo prie senų, o naujus atidavė vargšui.
Būdamas jėzuitas, laikėsi neturto ir paprastumo įžadų. Atsisakydavo būti vadinamas „eminencija“, prašydamas kreiptis „tėvas Jorge“. Išrinktas popiežiumi, jis atsisakė gyventi Apaštališkuosiuose rūmuose – pasirinko kuklų kambarį Santa Martos svečių namuose, valgydavo kartu su kitais darbuotojais.
Popiežius Pranciškus vengė prabangių liturginių rūbų – vilkėjo paprastas aprangas, nešiojo sidabrinį kryžių, kurį turėjo dar būdamas arkivyskupu. Vietoj limuzinų rinkdavosi paprastus automobilius – „Fiat 500“, „Ford Focus“. Netgi prieš konklavą pats nuvyko į savo buvusią gyvenamąją vietą, susikrovė daiktus ir apmokėjo sąskaitą.
Šveicarų gvardiečiai prisimena, kaip vienų Kalėdų proga Pranciškus jiems padovanojo po skėtį, sakydamas, kad dovana turi būti praktiška.
Jis pakeitė Didžiojo ketvirtadienio kojų plovimo tradiciją – kojas plovė ne tik kunigams, bet ir kaliniams, migrantams, moterims, net ne katalikams ar musulmonams. 2013 m. šią apeigą jis atliko jaunimo kalėjime, plovė kojas musulmonei merginai – tai tapo ženklu, kad Bažnyčia turi būti įtrauki ir nuolanki.
Pranciškus buvo aistringas futbolo gerbėjas – ištikimas „San Lorenzo de Almagro“ klubo sirgalius. Jis matė futbolą kaip ugdymo priemonę, skatinančią taiką ir socialinę atsakomybę. Priėmė tokias žvaigždes kaip Messi, Maradona, Ibrahimovičius ar Buffonas, kalbėjo apie šv. Jono Bosko išmintį, kad kamuolys gali suburti vaikus net vargingiausiuose rajonuose.
2017 m. lapkritį popiežius Pranciškus lankėsi Mianmare, kur susitiko su šalies lydere Aung San Suu Kyi ir kariuomenės vadu Min Aung Hlaing. Vizito metu jis siekė skatinti taiką ir dialogą šalyje, kurioje vyko etniniai ir religiniai konfliktai, ypač susiję su rohinjų musulmonų mažuma.
Popiežius Pranciškus Lietuvoje lankėsi 2018 m. rugsėjo 22–23 d. per savo apaštališkąją kelionę į Baltijos šalis (Lietuvą, Latviją ir Estiją), minint šių šalių valstybingumo šimtmetį. Vizitas buvo istorinis, nes tai buvo pirmasis popiežiaus apsilankymas Lietuvoje po šv. Jono Pauliaus II vizito 1993 m.
Popiežius Pranciškus atvyko į Vilnių 2018 m. rugsėjo 22 d. ir buvo sutiktas tuometinės prezidentės Dalios Grybauskaitės. Susitikime Daukanto aikštėje jis pabrėžė Lietuvos istorijos svarbą, ištvermę sovietų okupacijos metu ir ragino puoselėti atvirumą bei solidarumą.
2018 metų rugsėjo 23 d. popiežius aukojo šv. Mišias Kauno Santakos parke, kuriose dalyvavo apie 100 000 žmonių. Homilijoje jis ragino lietuvius būti „atminties tauta“, mokytis iš praeities ir kurti teisingą visuomenę. Vizito šūkis Lietuvoje buvo „Jėzus Kristus – mūsų viltis“, atspindėjęs vilties ir susitaikymo temą. Popiežius ragino Lietuvą būti „tiltu tarp Rytų ir Vakarų“, pabrėždamas atvirumą, solidarumą ir taikos svarbą regione, ypač atsižvelgiant į geopolitines įtampas.
Popiežius nuolat smerkė Rusijos pradėtą karą Ukrainoje, vadindamas jį „moraliai neteisingu, nepriimtinu, barbarišku, beprasmiu, pasibjaurėtinu ir šventvagišku“. Jis skambino Ukrainos prezidentui, siuntė humanitarinę pagalbą, norėjo apsilankyti ir Kyjive.
Kartais jo pasisakymai karo klausimu Ukrainoje buvo itin drąsūs – 2022 m. jis užsiminė, kad NATO „lojimas prie Rusijos durų“ galėjo išprovokuoti konfliktą. 2024 m. pareiškimas apie „baltą vėliavą“ taip pat sukėlė ažiotažą, nors Šventojo Sosto atstovai aiškino, kad jis turėjo omenyje moralinį, o ne politinį lygmenį.
Popiežius Pranciškus ne kartą viešai kalbėjo apie Gazos ruožo situaciją, ypač pabrėždamas humanitarinę krizę, civilių kančias ir taikos būtinybę Izraelio bei palestiniečių konflikte. Jis rėmė mažą Gazos krikščionių bendruomenę, išreikšdamas nusivylimą, kai Jeruzalės kardinolui buvo uždrausta patekti į Gazą.
Popiežiaus Pranciškaus laidotuvės planuojamos pagal jo paties nurodytas, supaprastintas apeigas. Jis bus palaidotas Romoje, Švč. Mergelės Marijos bazilikoje. Laidotuvės numatomos balandžio 26 d., šeštadienį, 10:00 val. vietos laiku (11:00 val. Lietuvos laiku) Šv. Petro aikštėje, Vatikane. Ceremonijai vadovaus Kardinolų kolegijos dekanas kardinolas Rolandas Makrickas.Po laidotuvių popiežiaus karstas bus nugabentas į Didžiąją Švč. Mergelės Marijos baziliką Romoje, kur jis bus palaidotas pagal savo paties pageidavimą, išsakytą 2023 m. interviu žiniasklaidai.
Katalikų Bažnyčia šiuo metu išgyvena gedulo laikotarpį. Po jo vyks konklava, kuri išrinks naują popiežių.
363 peržiūrų (-a)