Rytoj, 2025 m. balandžio 26 d., Lietuvoje bus minima valstybinio gedulo diena, paskelbta pagerbiant popiežių Pranciškų, mirusį balandžio 21 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimu, per popiežiaus Pranciškaus laidotuves, vyksiančias Romoje, visuose gyvenamuosiuose namuose privaloma iškelti Lietuvos valstybės vėliavą su gedulo ženklu – 10 cm pločio juodu kaspinu, kurio galai siekia vėliavos apačią. Ši pareiga taikoma privačių namų savininkams, daugiabučių namų administratoriams, taip pat valstybės ir savivaldybių institucijoms.
Gedulo dienos kontekstas ir popiežiaus Pranciškaus palikimas
Valstybinis gedulas Lietuvoje skelbiamas reaguojant į popiežiaus Pranciškaus (Jorge Mario Bergoglio, 1936–2025) mirtį, kurią lėmė insultas, įvykęs antrąją Velykų dieną, balandžio 21 d., po sunkaus plaučių uždegimo. 88-erių pontifikas, pirmasis iš Lotynų Amerikos ir jėzuitų ordino, vadovavo Katalikų Bažnyčiai nuo 2013 m. kovo 13 d. iki savo mirties. Jo pontifikatas išsiskyrė kuklumu, atjauta silpniausiems ir pastangomis reformuoti Bažnyčią, atveriant ją šiuolaikiniams tikintiesiems.
Popiežius Pranciškus buvo žinomas dėl savo paprastumo – atsisakė prabangių Vatikano rūmų, rinkdamasis gyventi kuklioje „Casa Santa Marta“ rezidencijoje, pats mokėjo už viešbučio sąskaitas ir vengė pompastikos. Jo laidotuvės, vyksiančios balandžio 26 d. Šv. Petro aikštėje, atspindės šį kuklumą: pagal 2024 m. patvirtintas taisykles, Pranciškus bus laidojamas viename cinko ir medžio karste, o ne trijuose, kaip buvo įprasta, ir ne Šv. Petro bazilikos kriptose, o Romos Švč. Mergelės Marijos bazilikoje, kuri jam buvo dvasiškai svarbi.
Lietuvoje Pranciškus ypač prisimenamas dėl 2018 m. rugsėjo 22–23 d. vizito, per kurį jis susitiko su tikinčiaisiais, jaunimu, tremtiniais ir Holokausto aukų artimaisiais, lankėsi Aušros Vartuose bei Genocido aukų muziejuje. Vizitas, sutapęs su Baltijos šalių šimtmečiu, sustiprino Lietuvos tikinčiųjų viltį ir vienybę. Prezidentas Gitanas Nausėda pabrėžė, kad Pranciškus buvo „taikos ir teisingumo šauklys“, o jo žodžiai apie Lietuvos kančių istoriją ir pašaukimą būti „vilties švyturiu“ išlieka įkvepiantys.
Vėliavų kėlimo tvarka per gedulo dieną
Pagal Lietuvos Respublikos valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymą, gedulo dieną vėliavos keliamos taip:
-
Vėliava nuleidžiama 1/3 stiebo ilgio arba, jei kabinama be stiebo, prie koto tvirtinamas 10 cm pločio juodas kaspinas, kurio galai siekia vėliavos apačią.
-
Vėliava turi būti tvarkinga, nenublukusi, atitinkanti oficialias proporcijas (3:5).
-
Vertikaliai kabinamos vėliavos išdėstomos taip: geltona juosta kairėje, žalia viduryje, raudona dešinėje (žiūrint iš stebėtojo perspektyvos).
-
Kėlimo laikas: nuo 7 val. ryto iki 22 val. vakaro.
Privačių namų savininkai ir daugiabučių administratoriai raginami pasirūpinti vėliavomis ir gedulo juostomis iš anksto. Neiškėlus vėliavos ar netinkamai ją naudojant, gali būti skiriama administracinė bauda nuo 10 iki 12 eurų.
Kaip pasiruošti gedulo dienai?
Norint tinkamai pagerbti popiežiaus Pranciškaus atminimą, gyventojai turėtų:
-
Įsigyti Lietuvos valstybės vėliavą, jei jos neturi. Vėliavas galima rasti specializuotose parduotuvėse ar internetu.
-
Pasirūpinti gedulo juosta (11×200 cm), kuri parduodama vėliavų prekybos vietose.
-
Patikrinti vėliavos būklę, užtikrinant, kad ji atitiktų etaloną ir būtų nepažeista.
-
Iškelti vėliavą laiku, laikantis nurodytos tvarkos.
Gedulo dienos reikšmė
Gedulo diena Lietuvoje – tai ne tik pagarba popiežiui Pranciškui, bet ir proga prisiminti jo mokymą apie atjautą, taiką ir socialinį teisingumą. Jo reformos, tokios kaip moterų vaidmens stiprinimas Bažnyčioje, LGBT bendruomenės priėmimas ir kova su klimato kaita, paliko gilų pėdsaką viso pasaulio katalikų širdyse. Lietuvoje, kur katalikybė yra svarbi tapatybės dalis, gedulo diena tampa vienybės ir susikaupimo momentu.
Valstybės vadovai, įskaitant Seimo pirmininką Saulių Skvernelį ir ministrą pirmininką Gintautą Palucką, pabrėžė Pranciškaus nuolankumą ir artumą žmonėms, ypač prisimindami jo vizitą Lietuvoje kaip istorinį dvasinį įvykį. Gedulo dienos metu gyventojai kviečiami dalyvauti mišiose, tylos minutėse ar kituose minėjimuose, kurie bus organizuojami visoje šalyje. Daugiau informacijos apie renginius galima rasti savivaldybių ar katalikų bendruomenių tinklalapiuose.
