Kas iš tiesų trukdo „Norfai“ ateiti į Salantus?

„Man jokio skirtumo kokia čia parduotuvė stovės. Ne aš čia gyvenu“, – salantiškiams rėžė Kretingos rajono meras Antanas Kalnius, šią savaitę nuo Salantų pradėjęs savo ataskaitinį vojažą po Kretingos rajono seniūnijas.
Ir šitaip pasakė ne koks iš Vilniaus atvykęs ministerijos klerkas, o Kretingos rajone išrinktas meras, kuriam žmonės patikėjo rūpintis visu rajonu ir visais jo gyventojais. Dar visa laimė, kad tokį A.Kalniaus nusišnekėjimą girdėjo vos saujelė salantiškių, kurie į kultūros centrą atėjo pasiklausyti savo „rūpintojėlio“.
Mero pilamus skaičius pro ausis praleidę žmonės labiausiai domėjosi dviem dalykais: remonto laukiančiu ir jau senokai didesnių transporto priemonių eismą ribojančiu tiltu per Salantos upę, bei „Norfos“ prekybos tinklo ketinama statyti parduotuvė Salantuose.
Dėl „Via Lietuvai“ (buvusiai Automobilių kelių direkcijai) priklausančio tilto meras salantiškiams pranešė „gerąją“ naujieną – tiltą numatyta rekonstruoti, todėl kitais metais darbų laikotarpiui jis bus visai uždarytas. Kodėl savivaldybė negina salantiškių interesų ir nereikalauja darbų laikotarpiui įrengti laikino, bent vienos eismo juostos tilto lengviesiems automobiliams, meras žmonėms nematė reikalo paaiškinti.
Užtat visą savo gražbylystę jis sutelkė pasakojimui, kodėl Salantuose vis dar nestatoma gyventojų laukiama „Norfos“ parduotuvė. Pasirodo, kalta yra pati „Norfa“, nes ji čia numačiusi pastatyti didesnę parduotuvę, nei numatyta rajono bendrajame plane.
Bendrasis planas Salantuose leidžia tik 500 kvadratinių metrų mažmeninės prekybos ploto statinius, o „Norfa“ norėtų beveik tris kartus didesnio. Ir tam nereikia keisti bendrojo plano, kaip žmonėms tikino meras. Didesnę parduotuvę statyti bendrasis planas leidžia parengiant šios teritorijos detalųjį planą.
Kiek anksčiau iš savivaldybės planavimo sąlygas gavusi „Norfa“ tokį planą jau yra parengusi ir jį rajono valdžiai pateikė dar prieš mėnesį. Tačiau iš Salantuose investuoti pasiryžusio prekybos tinklo savivaldybė reikalauja analizės.
Kokia ta analizė turėtų būti, praėjusį pirmadienį su salantiškiais susitikęs meras dorai paaiškinti negalėjo. Ne ką tegalėjo padėti ir į pagalbą šokusi savivaldybės administracijos direktorė Vilma Preibienė. Iš painių abiejų aiškinimų buvo galima suprasti, kad „Norfa“ savivaldybei dar privalo įrodyti, kodėl Salantams reiktų didesnės parduotuvės.
Visoje Lietuvoje 16 „Norfos“ parduotuvių suprojektavęs architektas Julius Volungevičius „Švyturiui“ paaiškino, kad tokių mažų, vos 500 kv.m. ploto Lietuvoje veikiančių prekybos tinklų parduotuvių iš viso nebūna. Salantuose planuojamos parduotuvės prekybos plotas su kasų zona – 900 kv.m. Kartu su pagalbiniu plotu – sandėliavimo ir prekių rūšiavimo, administracinėmis patalpomis ir tualetais bendras plotas siektų 1,4 tūkst. kv.m., bet tai būtų mažiausia tinklo parduotuvė.
Kita vertus, visiems turėtų būti suprantama – kuo didesnis parduotuvės prekybos salės plotas, tuo įvairesnis prekių asortimentas. Salantiškiai vienoje vietoje rastų ne tik maisto, bet ir buityje reikalingų ūkinių prekių, įrankių. Net vaistinę. Didesnėje parduotuvėje sukuriama daugiau darbo vietų. „Norfa“ čia ketina įdarbinti apie 15 – 20 žmonių. Pagaliau, smulkiajam verslininkui A.Kalniui turėtų būti gerai žinoma, kad didesnėje parduotuvėje turint galimybę pateikti didesnį kiekį prekių, jos yra pigesnės, nes pigiau kainuotų jų atgabenimas ir sandėliavimas.
Tad kokių dar įrodinėjimų trūksta savivaldybei? Kokios papildomos analizės? Gyventojai jau seniai yra pasakę, kad Salantuose nori šiuolaikinės parduotuvės, tačiau savivaldybei tai dar reikia įrodinėti. Tai kas Kretingos rajone yra savivaldybė? Saujelė iš rajono biudžeto išlaikomų valstybės tarnautojų, ar patys Kretingos rajono gyventojai?
„Iš savivaldybės nėra jokio stabdymo“, – susitikime žmones bandė įtikinti meras, kuris gruodžio mėnesį, kai visuomenei buvo pristatinėjami rengiamo detaliojo plano sprendiniai, salantiškius gąsdino, kad čia įsileidus „Norfą“, Salantų centre esančios parduotuvėlės liksiančios užkaltais langais.
Privatų verslą, kuris siūlo apie pustrečio milijono eurų vertės investicijas ir naują traukos centrą Salantuose, praėjusį pirmadienį meras kaltino, kad „jie bando buldozerio principu, bet mes laikomės teisės aktų reikalavimų, čia yra tokios taisyklės. Kodėl mes jiems turėtume taikyti bendrojo plano išlygas“.
Šitaip aiškino „nieko nestabdantis“ meras, kuris prieš keletą mėnesių salantiškiams šį projektą pristačiusį „Norfos“ atstovą dabar paniekinančiai vadino „žmogučiu“.
Tad iš tiesų stabdo savivaldybė „Norfos“ atėjimą į Salantus, ar ne?
Detaliuoju planu didinant leidžiamą statyti mažmeninės prekybos plotą bendrasis planas nereikalauja jokių atskirų analizių ar gyventojų apklausų. Pagal teritorinio planavimo reikalavimus prie parengto detaliojo plano yra pateiktas šios teritorijos vystymo galimybių įvertinimas ir pagrindimas, o bet kokiam detaliajam planui vis vien privaloma derinimo su visuomene procedūra. Tuomet kam reikalinga dar kažkokia apklausa, kurią būtų galima prilyginti piktos pamotės Pelenei nunešioti skirtoms geležinėms kurpaitėms?
Kokios dar papildomos analizės reikalaujama, nežino ir „Norfos“ architektas J.Volungevičius. Anot jo, savivaldybės architektūros skyrius atsako, kad viską sprendžia vadovai, o kažką investuotojams privalantis paaiškinti meras A.Kalnius skambinant architektui neatsiliepia telefonu.
J.Volungevičiaus teigimu, prieš dvejus metus pradėta planuoti parduotuvė šiandien jau galėjo veikti: tokios parduotuvės projektavimas trunka metus, o statyba – vos pusmetį.
Dabar salantiškiai šios parduotuvės lauks mažiausiai dar keletą metų. „Šis Kretingos meras juk neamžinas. Jei dabartinei valdžiai „Norfos“ parduotuvės Salantuose nereikia, palauksime kito mero. Gal kretingiškiai išsirinks protingesnį“, – svarstė per savo karjerą su daugelio šalies savivaldybių vadovais bendravęs architektas.

 2,559 peržiūrų (-a)