Arvydas Berenis, jau daugelį metų besidomintis sunkiai gyjančių žaizdų gydymu, pabrėžia: į žaizdas negalima žiūrėti pro pirštus. Pasikliauti vien liaudiškais patarimais ar naminiais receptais – rizikinga. Pasak gydytojo, tai – atskira medicinos sritis, reikalaujanti specializuoto, profesionalaus gydymo.
„Dažnai pas mus patenka žmonės, kurie išbandė viską – nuo liaudiškų receptų iki ilgalaikio gydymo. Tuomet tenka išgirsti: daktare, jūs esate paskutinė mano viltis,“ – sako gydytojas chirurgas Arvydas Berenis, vienas iš žaizdų gydymo klinikos „Vulnera“ įkūrėjų.
– Klinika įsikūrusi Klaipėdoje, kas paskatino ją įkurti?
– Mintis įkurti kliniką kilo matant spragą sveikatos sistemoje. Ilgai negyjančios žaizdos – tai problema, apie kurią visuomenėje kalbama dar per tyliai, nors kasmet ji paliečia tūkstančius žmonių visoje Lietuvoje. Šalyje trūksta tiek informacijos pacientams, tiek specialistų, kurie specializuotųsi būtent žaizdų gydyme. Tai nėra populiari medicinos sritis. Ji reikalauja daug kantrybės, ilgalaikio darbo, individualaus požiūrio. Bet būtent čia slypi galimybė iš tikrųjų pakeisti žmogaus gyvenimą – padėti ten, kur kiti jau buvo nuleidę rankas.
– Gerbiamas gydytojau ar gydyti tik žaizdas – ne per siaura sritis? Ar tikrai žmonės patys negali jų išsigydyti namuose?
– Toks įspūdis – labai dažnas. Žaizda dažnai suvokiama kaip paprasta trauma, kurią rodos „patepsiu ir praeis“. Šiek tiek norėčiau paprieštarauti: žaizda, tai ne tik odos pažeidimas, tai viso mūsų organizmo būklės atspindys. Ilgai negyjanti žaizda yra ženklas, kad organizme kažkas sutriko – tai gali būti susiję su kraujotaka, cukriniu diabetu, mitybos, judėjimo stoka ar net psichologine būsena. Todėl daugeliui žmonių namuose tikrai labai sunku jas tinkamai gydyti, ypač jei trūksta žinių apie žaizdos priežiūrą, kraujotakos gerinimą ar tinkamą mitybą.
– Kaip atrodo gydymo procesas „Vulnera“ klinikoje?
– Mes visada stengiamės žiūrėti plačiau. Pirmiausia – vertiname žaizdos būklę ir visą paciento sveikatos kontekstą. Kokia kraujotaka? Kokia mityba? Kokios gretutinės ligos? Ar žmogus pakankamai juda? Ar vartoja tinkamus vaistus? Jei reikia, atliekame papildomus tyrimus, bendradarbiaujame su kitais gydytojais – kraujagyslių chirurgais, dermatologais, šeimos gydytojais. O kai pamatome visą situaciją, kai pavyksta sudėlioti visus taškus, tik tada prasideda gydymas.
Klinikoje dirba specialistai, kurie nuolat gilina žinias apie šiuolaikinius žaizdų gydymo metodus – nuo pažangių tvarsčių iki kompleksinio gydymo plano sudarymo. Kiekvienas atvejis – unikalus. Kartais padeda nedideli pokyčiai, o kartais tenka keisti visą gyvenimo būdą. Klinikoje mokome ne tik pacientus, bet ir jų artimuosius – paaiškiname, kaip plauti žaizdą, kokį tvarstį naudoti, gal ką reiktų pakeisti įprastoje rutinoje. Žinios padeda išvengti komplikacijų ir užtikrinti ilgalaikį rezultatą.
– Jūs per daugelį metų matėte įvairių situacijų. Sakykite, o ar nebūna taip, kad žmogus kažkaip susigyvena su savo žaizda ir nebenori nieko keisti?
– Tikrai taip, ir tai – labai pavojinga. Kai kurie pacientai nustoja tikėti, kad galima pasveikti. Kiti – tiesiog neturi laiko gydytis ir sako: „daktare, aš viską žinau, jūs man neaiškinkite, aš tiesiog neturiu laiko ir kantrybės. Man nėra kada gulėti, manęs darbai laukia.“ Tada jau padėti yra labai sunku, bet vis tiek įmanoma. Pacientą reikia suprasti ir gerbti. Bet kartais tenka priminti, kas bus, jei jis ir toliau taip mąstys ir nieko nedarys. Ir kartais situacija tikrai pasikeičia, pasirodo – atsiranda ir noro, ir laiko pradėti rūpintis savimi.
– Jūs minėjote, kad norint užgydyti žaizdą reikalinga visa komanda. Ką turite omenyje?
– Gydymas – tai ne vieno žmogaus darbas. Todėl labai svarbus komandinis požiūris. Žmogus vienas visko dažnai neišspręs – ypač jei žaizda reikalauja kasdienės priežiūros. Todėl labai svarbus visos komandos įsitraukimas: paciento, jo artimųjų, slaugytojų ir kitų gydytojų specialistų. Kai žmogus ir jo aplinka supranta, ką ir kodėl daro – tai jau pusė darbo.
– Ar dažnai pas jus ateina pacientai pavėluotai?
– Deja, labai dažnai. Žmonės bando gydytis savarankiškai – su naminiais tepalais, įvairiais patarimais iš interneto. Kartais žaizda gydoma mėnesių mėnesius, kol galiausiai paaiškėja, kad ji tik didėja. Ir tuomet atvykstama pas mus. Jei žaizda negyja 2–3 savaites, jei yra uždegimo požymių – tai jau nėra įprastas gijimas. Tai ženklas, kad organizme kažkas neveikia taip, kaip turėtų. Ir čia reikia ne tik gydyti žaizdą, bet ir ieškoti priežasties.
– Ką pirmiausia patartumėte žmonėms, kurie galbūt skaito šį pokalbį ir turi ilgai negyjančią žaizdą?
– Patarčiau nebelaukti. Žaizda, kuri negyja kelias savaites ar mėnesį, jau yra signalas, kad kažkas negerai. Kuo anksčiau imsitės veiksmų – tuo didesnė tikimybė pasveikti.
1,168 peržiūrų (-a)