Savaitės atspindžiai: Biudžeto pinigus skirsto ne meras, o Taryba

Kretingos rajono savivaldybės administracija šiemet vėl nespėjo įsisavinti visų kapitaliniam kelių tvarkymui valstybės skiriamų Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų.
Pernai iš Savivaldybės biudžeto numatytam kapitaliniam gatvių remontui nebuvo spėta panaudoti apie milijoną eurų, kuriuos metams baigiantis teko skubiai išmėtyti kitiems objektams. Tą kartą Tarybai buvo paaiškinta, kad suvėlavo rangovo pirkimai.
Šiemet nuo gatvių atnaujinimui numatytų lėšų atliko 430 tūkst. eurų. Dėl kokių priežasčių ir šiais metais rajono valdžiai vėl nepavyks pradėti net keturių gatvių remonto?
Administracijos direktorė Vilma Preibienė komiteto posėdyje lanksto pirštus: užsitęsė Dvaro gatvės projekto ekspertavimo procedūros, todėl buvo taisomas pats projektas, Pasieniečių ir Geležinkelio gatvėms teko skelbti pakartotinius rangovo pirkimus, o S.Dariaus ir S.Girėno gatvės laiku nepavyko užregistruoti Nekilnojamojo turto registre ir todėl rangovo pirkimai, anot V.Preibienė, „užsitęsė laike“.
Beveik pusę milijono Savivaldybės administracija „gelbės“ šiuos pinigus papildomai metant seniūnijoms: kai kurių gatvelių paasfaltavimui, duobių užtaisymui, žvyravimui bei greideriavimui.
Tai išklausę Finansų ir inovacijų komiteto nariai V.Preibienės paaiškinimus prarijo jų net nepakramtę, o komiteto pirmininkas L.Žemaitis administracijos direktorę netgi pagyrė už tokį „išsamų“ paaiškinimą.
Ir niekam iš Tarybos narių nebuvo įdomu, dėl kokių priežasčių užtruko Dvaro gatvės projekto ekspertizė ir projekto pataisos? Jei projekto autoriai nekokybiškai atliko darbą, ar Savivaldybės sutartyje su jais buvo numatytos piniginės sankcijos? Juk, jei tikėti V.Preibiene, dėl to šiemet šioje gatvėje ir nebus pradėti remonto darbai.
Kodėl teko pakartotinai skelbti Pasieniečių ir Geležinkelio gatvių rangovo pirkimus? Pirminiai pirkimai nesulaukė kelininkų dėmesio, ar konkurso dalyviai pasiūlė per dideles darbų kainas?
Dėl kokių priežasčių užsitęsė S.Dariaus ir S.Girėno gatvės registravimas ir dėl to nusitęsė rangovo pirkimai?
Ir, svarbiausia, kurie specialistai ar skyrių vadovai laiku neatliko užduočių? Juk jei visų šių gatvių remonto darbus buvo planuota pradėti ir finansuoti dar šiemet, vadinasi, tam skirti terminai buvo realūs.
Viso šito pasekmės nėra katastrofiškos – šiemet nepajudėję darbai keturiose gatvėse bus pradėti kitais metais, tačiau jie „valgys“ tuos pinigus, kurie būtų buvę skirti naujų gatvių kapitaliniam remontui.
Labai teisingas buvo Stepono Baltuonio klausimas V.Preibienei: ar kitais metais kapitaliniam gatvių remontui bus atstatyti šiemet seniūnijoms papildomai išleisti 430 tūkst. eurų? Juk galima sakyti, kad gatvių tvarkymui šiuos pinigus seniūnijos gauna avansu jau ateinančių metų sąskaita. Tad logiškai mąstant, šia pinigų suma seniūnijoms skiriamos lėšos kitais metais turėtų sumažėti kapitalinio gatvių remonto naudai. Ir tokiu būdu kitiems metams numatyti darbai naujose gatvėse nenukentėtų.
Bet ne, sako V.Preibienė, kitais metais kapitaliniam gatvių remontui numatyta Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo dalis nepadidės. S.Baltuonis makt ir praryja. Paklausti, kodėl šitaip nuspręsta pasielgti, jis jau nebedrįsta.
Nors biudžeto pinigus skirsto ne Savivaldybės administracija su meru A.Kalniu ir direktore V.Preibiene priešakyje, o būtent rajono Taryba, kurios nariu yra S.Baltuonis. Todėl Tarybai, o ne Administracijai spręsti, ar kitais metais kapitaliniam gatvių remontui nereiktų grąžinti šiemet nuo jo nubrauktas ir seniūnijoms papildomai skiriamas lėšas.
O gal kelintą jau kadenciją Taryboje sėdintis S.Baltuonis to nežino?
Štai Tarybos narys Giedrius Petreikis pasidomi, kodėl Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšos Kretingoje nėra naudojamos daugiabučių namų kiemų asfaltavimui. Nuo kapitalinių gatvių remonto atlikę daugiau nei 400 tūkst. eurų kaip tik būtų puiki proga dar šiemet sutvarkyti bent 10 daugiabučių kiemų.
Juk galimybė dalį tų lėšų skirti ne tik gatvių priežiūrai, bet ir kiemų sutvarkymui, yra Tarybos narių rankose. Taip elgiamasi Palangoje ir kitose šalies savivaldybėse. Ten gyventojai neprivalo savo asmeniniais pinigais tvarkyti savivaldybei priklausančius kiemus. Štai Palangoje šiemet naujai išasfaltuoti 7 daugiabučių kiemai, o dar dviejų namų kiemai dar netgi praplatinti gyventojų automobilių parkavimui.
Tačiau tokį G.Petreikio pasiteiravimą išgirdęs meras A.Kalnius iš Tarybos nario tik pasišaipo: girdi, trečius metus sėdi Taryboje, o dar nesupranta, kad visi pinigai skirstomi pagal tvarkas. Šiose tvarkose esą aiškiai nurodyta, kam kelių priežiūrai skiriamos lėšos bus naudojamos.
Šitaip Tarybos narį protindamas A.Kalnius, reikia tikėti, žino, kad Taryba, o ne meras tas tvarkas tvirtina. Kas Savivaldybės administraciją už rankų laiko Tarybos narių balsavimui pateikti naują tvarką, pagal kurią daugiabučių namų asfaltavimui būtų galima skirti ir dalį Kelių priežiūros programos lėšų? Kaip yra kai kuriose šalies savivaldybėse.
Dabar gi, Savivaldybė prie daugiabučių kiemų sutvarkymo prisideda tik 10 tūkst. eurų arba ne daugiau kaip 50 proc. darbų sąmatos. Didžiąją dalį pinigų turi susimesti patys gyventojai. Net automobilio neturinti ir neturėsianti pensininkė, kuri nuo savo kuklių poreikių turi atplėšti keletą šimtų eurų. Kodėl jai privalu finansuoti kiemo asfaltavimą, jei senjorė naudojasi tik šaligatviu?
Nelygu kokio dydžio namas, kiekvieno buto savininkui tai kainuoja nuo 350 iki 700 eurų. Mėtyti tokius pinigus Savivaldybei priklausančio turto atnaujinimui ir metus gaišti dokumentų tvarkymui ne visi gali. Tai yra, gali mažuma.
Štai kodėl pernai startavusi ši Savivaldybės išgalvota tvarka nesulaukė nė vieno prašymo, o šiemet tokiu būdu pavyko atnaujinti tik 4 namų kiemus. Kai Palangoje kasmet sutvarkoma po 7 – 9 kiemus.
O juk daugiabučio namo kiemas yra lygiai toks pat privažiavimas prie gyventojų būsto, kaip ir gatvelė į individualių namų kvartalą. Kodėl tos gatvės asfaltavimui pinigai skiriami, o apie daugiabučių namų sutvarkymą biudžeto lėšomis valdžia neina net į kalbas?
Ar Savivaldybė neturėtų pati pasirūpinti tokių kiemų asfaltavimu? Juk beveik visi daugiabučių namai buvo asfaltuojami prieš 35 – 40 metų. Dabar tas asfaltas iškorėjęs, kaip rėtis. Dažnu atveju asfalto lopai yra išlikę tik užtaisytose duobėse.
Prie tokių kiemų kretingiškiai gimė, užaugo ir numirs, jei Savivaldybė nesirūpins savo rajono gyventojų patogesniu gyvenimu. Juk valdžia skirsto ne savo asmeninius pinigus, o tų pačių gyventojų į bendrą Savivaldybės biudžetą suneštas lėšas. Todėl jiems bei jų išrinktiems Tarybos nariams, o ne merui ir jo pasirinktai administracijos direktorei spręsti, kur pirmiausia tuos pinigus naudoti.

 1,258 peržiūrų (-a)