Socialinės apsaugos ir darbo ministerija rugsėjo 26 d. registravo Lietuvos Respublikos Užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 24, 29, 37, 40, 41, 42 ir 44 straipsnių pakeitimo projektą, kurį artimiausiu metu svarstys Seimas. Šie pakeitimai siekia tobulinti darbo rinkos politikos priemones, stiprinti paramą bedarbiams, užimtiems asmenims ir neįgaliesiems, atsižvelgiant į jų kvalifikaciją, sveikatos būklę ir kitas aplinkybes. Projekte numatyti pokyčiai apima bedarbių statuso reguliavimą, įsidarbinimo vertinimą, profesinį mokymą, judumo paramą, subsidijas darbo užmokesčiui bei darbo vietų steigimą ir pritaikymą.
Vienas iš svarbių pakeitimų – 24 straipsnio 4 dalies 8 punkto pataisa, kuri griežtina bedarbio statuso nutraukimo sąlygas. Projekte nurodoma: „8) bedarbis be svarbių priežasčių nutraukia dalyvavimą paramos mokymuisi priemonėse arba po profesinio mokymo be svarbių priežasčių atsisako įsidarbinti ar dirbti savarankiškai pagal įgytą ar patobulintą kvalifikaciją arba (ir) įgytą kompetenciją, arba nutraukia darbo sutartį ar savarankišką veiklą per 6 mėnesius nuo įsidarbinimo ar veiklos pradžios dienos;“. Tai reiškia, kad bedarbiai, gavę paramą mokymuisi, turės didesnę atsakomybę už jos panaudojimą, o statuso praradimas galės būti taikomas greičiau, jei jie nevykdo įsipareigojimų.
29 straipsnio pakeitimas tobulina įsidarbinimo galimybių vertinimą, kurį atlieka Užimtumo tarnyba. Naujoje redakcijoje pabrėžiama: „Užimtumo tarnyba, įregistravusi darbo ieškantį asmenį, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka atlieka jo įsidarbinimo galimybių vertinimą, kurio tikslas – nustatyti ir parinkti darbo ieškančiam asmeniui tas darbo rinkos paslaugas ir (ar) aktyvios darbo rinkos politikos priemones, kurios yra tinkamos tam darbo ieškančiam asmeniui, atsižvelgiant į jo turimą kvalifikaciją ir (ar) kompetenciją, darbo patirtį, nedarbo laikotarpį, sveikatos būklę, raidos, elgesio ir (ar) emocinius sunkumus, darančius įtaką asmens socialiniam, profesiniam ar asmeniniam funkcionavimui, pasirengimą darbo rinkai ir kitas šio įstatymo 22 straipsnio 7 dalyje nurodytas aplinkybes, darančias įtaką darbo ieškančio asmens įsidarbinimo galimybėms.“ Šis vertinimas taps visapusiškesnis, įtraukiant emocinius ir raidos sunkumus, kas padės geriau pritaikyti paslaugas individualiems poreikiams.
37 straipsnyje numatyti pokyčiai profesinio mokymo srityje, įskaitant išlaidų kompensavimą. Pavyzdžiui, 8 dalyje nurodoma: „Kompensuojamos apgyvendinimo išlaidos negali viršyti 35 procentų Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos bazinės socialinės išmokos dydžio už vieną parą. Kompensuojamos kelionės į profesinio mokymo vietą ir atgal išlaidos apskaičiuojamos atsižvelgiant į atstumą nuo bedarbio gyvenamosios vietos iki pasirinkto profesinio mokymo teikėjo. Kompensuojamos kelionės į profesinio mokymo vietą ir atgal išlaidos negali viršyti 15 procentų Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos bazinės socialinės išmokos dydžio už vieną dieną.“
40 straipsnis visiškai perrašomas, siekiant plėsti paramą judumui – kompensuoti kelionių išlaidas bedarbiams, dalyvaujantiems darbo pokalbiuose, stažuotėse ar konsultacijose. Projekte teigiama: „Paramos judumui tikslas – kompensuoti kelionių į darbo, darbo pokalbio, stažuotės atlikimo, konsultacinių užsiėmimų vietą ir atgal arba priemonių vežimo išlaidas“, o dydis – „ne daugiau kaip 30 procentų Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio“. Tai ypač aktualu neįgaliesiems ir tolimose vietovėse gyvenantiems bedarbiams, kompensuojant išlaidas darbdaviams už vežimą.
41 ir 42 straipsniuose siūlomi subsidijų darbo užmokesčiui pokyčiai, įskaitant du variantus su skirtingomis trukmėmis (36 ar 60 mėnesių). Pavyzdžiui, 41 straipsnio 5 dalies 2 punkte: „šio įstatymo 25 straipsnio 2 ir 12 punktuose nurodytus asmenis, jeigu bendra subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo tam pačiam darbdaviui už šį asmenį trukmė neviršija 60 mėnesių.“ O 42 straipsnyje: „iki 60 mėnesių per nepertraukiamą 72 mėnesių laikotarpį nuo pirmos įdarbinimo subsidijuojant dienos“. Šie pakeitimai stiprina paramą neįgaliesiems ir kitoms pažeidžiamoms grupėms, pratęsiant subsidijas.
Galiausiai, 44 straipsnis detalizuoja paramą darbo vietoms steigti ar pritaikyti, įskaitant subsidijas pritaikymui neįgaliesiems. Projekte nurodoma: „Darbo vietoms steigti ar pritaikyti teikiama ši parama: 1) darbo vietų pritaikymo subsidijavimas; 2) vietinių užimtumo iniciatyvų projektų įgyvendinimas; 3) parama verslui kurti.“ Subsidijų dydžiai siekia iki 31 minimalios mėnesinės algos, o grąžinimo taisyklės griežtos, pvz., „visą subsidiją, jeigu darbo vieta panaikinama per 12 mėnesių nuo jos įsteigimo dienos“.
Įstatymo projektas daugiausia įsigalios nuo 2026 m. sausio 1 d., o kai kurios nuostatos taikomos pereinamuoju laikotarpiu iki 2027 m. gruodžio 31 d.
856 peržiūrų (-a)