Dovydą Bajorą Kretingos rajono gyventojai dar gerai prisimena kaip vieną aktyviausių praėjusios kadencijos savivaldybės tarybos narių. Finansų ir inovacijų komitetui vadovavęs Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos atstovas buvo tikras konservatorių frakcijos lyderis, įsiminė racionaliu mąstymu ir drąsiomis idėjomis.
Buvęs politikas tapo kariu
Ne vieno kretingiškio šis jaunas politikas ateityje buvo regimas kaip tinkamas į rajono merus, ar bent jau į savivaldybės administracijos direktorius.
Tačiau praėjusiuose savivaldos rinkimuose konservatoriai jo net neiškėlė kandidatu į merus, D.Bajoro nebuvo konservatorių rinkiminiame sąraše, o po to jis iš politikos dingo visiškai. Nors Kretingos konservatoriai jį yra išsirinkę savo skyriaus pirmininku, Dovydas tapo visiškai nematomu net rajono viešoje erdvėje.
„Dabar mano visiškai kiti prioretitai. Tarnauju Tėvynei – esu Žemaičių apygardos 3 rinktinės 306 Kretingos kuopos karys ir kol su Lietuvos kariuomene turiu galiojančią sutartį, esu davęs priesaiką, negaliu dalyvauti politikoje“, – aiškino 40 metų sulaukęs D.Bajoras.
Tarnybai kariuomenėje kretingiškis pasiryžo po to, kai konservatorių skyrius vieno balso persvara į mero rinkimus 2023 metais delegavo praėjusioje kadencijoje rajono visuomenėje simpatijas praradusį buvusį vicemerą Dangirą Samalių, kuris mero rinkimuose sulaukė vos 648 rinkėjų balsų ir liko šeštoje vietoje.
Be to, kadencijos pabaigoje D.Bajoras skaudžiai išgyveno savivaldybės Taryboje politinių oponentų aktyviai keltas abejones dėl esą neskaidrių pirkimų, kuriuose dalyvavo konservatoriaus atstovaujama įmonė. Įtarinėjimai baigėsi šnipštu, paaiškėjo, kad rajono Kultūros centras koncertinę įrangą nusipirko geriausiomis sąlygomis, bet patirto kartėlio pakako apsispręsti – daugiau jokios politikos.
Jis sakė dar atliksiąs prievolę – nuo konservatorių dalyvausiąs ateinančiuose mero rinkimuose, tačiau nepavykus jų laimėti, kol sveikata leis, liksiąs tarnauti Lietuvos kariuomenėje.
Nuvylė santykiai koalicijoje
Pradingti iš viešumos Dovydui psichologiškai buvo nelengva. Dar mokydamasis tuometėje Darbėnų vidurinėje mokykloje jis buvo visiems matomas ir visų girdimas.
D.Bajoras aktyviai dalyvaudavo mokykloje organizuojamuose debatuose, buvo išrinktas į Lietuvos moksleivių parlamentą.
Aktyvų jaunuolį pastebėjo ir politikai, siekdavę jaunimo atstovais papuošti rinkiminį sąrašą. Jo politinis svoris dar labiau išaugo po 2009 metų, kai Vilniaus universitete Ekonomikos fakultete jis baigė vadybos ir verslo administravimo specialybę, vėliau Mykolo Romerio universitete studijavo finansų valdymą.
Dar po 10 metų Dovydą pripažino ir Kretingos rajono gyventojai, kurių balsų užteko jam patekti į rajono Tarybą. Konservatoriams sudarius koaliciją su politiniu komitetu „Kretingos kraštas“, D.Bajoras išgarsėjo pirmame posėdyje ištarta fraze – „turime velniškai stiprią daugumą“.
Tačiau neilgai trukus ši dauguma iširo. „Kaip sakoma, lašas po lašo“, – apie skyrybų su „Kretingos kraštu“ priežastis kalbėjo D.Bajoras.
Anot jo, koalicijoje prasidėjo pažiūrų ir idėjų konkurencija. Konservatorių siūlomos iniciatyvos buvo gesinamos daugumos pasitarimuose, todėl kaip koalicijos partneriams šių idėjų nebuvo galima teikti Tarybos posėdžiuose.
„Susidūriau su politikos realybe – nesvarbu, kad siūloma iniciatyva duos naudą visam rajonui. Svarbu, ar tinkamas, savas žmogus tai pasiūlė“, – apie savo nusivylimą politika pasakojo Dovydas.
Tapo tolimojo šaudymo čempionu
Tai ką gi buvęs politikas veikia dabar?
„Šaudau“, – juokiasi vyras. Mažai kas žino, kad kretingiškis D.Bajoras yra visoje Europoje pripažintas taiklusis šaulys. Užpraėjusiais metais jis Lenkijoje tapo Europos tolimojo šaudymo čempionu.
„Iš viso buvo trys šaudymo į taikinius rungtys – po 10 šūvių iš 300, 600 ir 800 metrų. Pavyko surinkti daugiausiai taškų“, – apie varžybas D.Bajoras pasakojo taip, lyg beveik kilometro atstumas iki plika akimi nematomo taikinio – visiškas menkniekis.
Jam gal ir menkniekis – toliausias atstumas, iš kurio kretingiškio paleista kulka pataikė į tikslą, buvo net 1800 metrų.
Dabar Dovydas ruošiasi šiemet rugpjūčio mėnesį Anglijoje vyksiančiam tolimojo šaudymo pasaulio čempionatui. Be D.Bajoro 8 šaulių Lietuvos rinktinėje yra ir dar vienas kretingiškis – Aurimas Juška.
Pomėgis šaudyti į tolimus taikinius D.Bajorą atvedė ir į Krašto apsaugos savanorių pajėgas (KASP). Beveik prieš 10 metų leidimą laikyti ginklą turintis kretingiškis mėgo pašaudyti būdamas Šaulių sąjungoje. Sekėsi neblogai, vienose rimtesnėse varžybose užėmė 3 vietą.
Šauliai neretai treniruodavosi kartu KASP kariais. Kurį laiką stebėję taiklų vyruką, jie Dovydą pakvietė į savo gretas.
Nuo 60 iki 100 dienų per metus tarnybai Krašto apsaugos savanorių pajėgose atiduodantis kretingiškis likusį laiką skiria savo tiesioginiam darbui. D.Bajoras yra renginių techniniu aptarnavimu užsiimančios įmonės „Pro DJ“ direktoriaus pavaduotojas.
Sėkmingas verslininkas jau daugiau kaip penkerius metus yra Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų tarybos narys ir už sėkmingą tarptautinių verslo ryšių plėtojimą yra apdovanotas Darbo žvaigždės ordinu, kuris tarpukariu prilygo valstybiniam apdovanojimui.
Geram snaiperiui būtina matematika
D.Bajoras pasakojo, kad tolimasis šaudymas žavus tuo, kad čia nepakanka suvesti taikiklį ties taikiniu, kaip šaudant tire. Norint pataikyti į taikinį, esantį už pusės kilometro ar kilometro jau reikia matematinių žinių.
„Iš kino filmų žinome, kad snaiperiui svarbi vėjo kryptis, jo stiprumas. Tačiau iš tiesų, tolimajam šaudymui svarbios menkiausios detalės.
Varžyboms mes net šovinius gaminame patys, nes negalime pasitikėti, kad masinės gamybos metu bus įpiltas reikiamas kiekis parako, į tūtelę bus idealiai „pasodinta“ kulka, nes bet kokia paklaida šaunant iš didelio atstumo kulką nuneš gerokai į šoną“, – teigė profesionalus šaulys.
Norint pataikyti iš labai toli svarbus yra kulkos greitis, jos svoris. Svarbus net atstumas tarp akies ir optikos. Šaulys turi įvertinti kulkos kritimą.
„Lėkdama didelį atstumą kiekviena kulka praranda inerciją ir kažkada nukrenta. Kad lanku lėkdama kulka pasiektų tolimą taikinį, ją reikia iššauti į viršų.
Pavyzdžiui, šaunant 7,62 milimetro kalibro kulka kilometro atstumu, ginklo vamzdis turi būti nukreiptas į viršų tiek, kad iššautų į 13 metrų aukštį“, – apie sudėtingus tolimojo šaudymo skaičiavimus pasakojo D.Bajoras.
Jis juokavo, kad apskaičiuoti šaudymo trajektoriją yra sudėtingiau, nei apskaičiuoti rajono biudžetą.
Dovydą augino mama su patėviu
Nemažą dalį laiko D.Bajorui atima šeima, rūpestis tėvais. Visą gyvenimą slaugytoja dirbanti Dovydo mama Diana pavasario pabaigoje sulauks 60 – mečio jubiliejaus. Tėvas Algimantas dirba Palangos komunaliniame ūkyje mechanizatoriumi.
Pasirodo, jis D.Bajorą augino nuo penkerių metų. Tikrasis tėvas dingo, vos Dovydui gimus.
„Per tą laiką mano biologinis tėvas neparodė jokio susidomėjimo savo sūnumi. Aš žinau jo vardą, pavardę. Žinau, kad jis gyvena Kretingos rajone. Tačiau man taip pat jis nėra įdomus. Man tai jau visiškai svetimas žmogus“, – atvirai pasakojo vyras.
D.Bajoras dar turi šešeriais metais jaunesnę seserį Džuljetą, kuri Norvegijos ligoninėje dirba operacinės asistente.
Pats Dovydas beveik 8 metus gyvena su klaipėdiete Aiste, kuri taip pat yra šaudymo entuziastė. Iš pirmos santuokos D.Bajoras turi greitai 17 metų sulauksiančią dukrą Temidę ir 15 metų sūnų Beną, kuris liko gyventi su tėvu.
Valdžia stengiasi dėl dėmesio sau
Ar D.Bajorą ateityje dar išvysime savivaldos politikoje?
„Gal baigus dar vieną 4 metų sutarties su Lietuvos kariuomene kadenciją tai ir būtų įmanoma. Nes man neramu dėl rajono ateities, kai matau, ką daro dabartinė valdančioji dauguma“, – sakė kretingiškis.
Pasak jo, valdžia švaisto didelius pinigus parodomiesiems dalykams, kad pritrauktų rinkėjus, tačiau visiškai negalvoja apie bendrą rajono gerovę ir jo gyventojus.
„Ar pirmo būtinumo yra milijonus kainuosiantis Akmenos krantinių tvarkymas? Gal geriau reikia dengto aikštyno, dar vienos sporto salės, kad visiems kretingiškiams būtų kur sportuoti.
Būtina renovuoti sukiužusius šilumos ūkio vamzdynus, kuriuose dabar patiriami didžiausi šilumos nuostoliai. Juos pakeitus naudą pajustų visi centralizuotą šildymą naudojantys rajono gyventojai, nes jie mažiau mokėtų už paslaugas.
Tačiau užkasto vamzdžio, ar į atokesnę vietą nutiesto vandentiekio niekas nematys, o štai pastatytą suoliuką, ar įrengtą fontaną visi pastebės – rajonas gražėja, balsuojame už merą“, – ironizavo D.Bajoras, kuris nuo politikos visiškai dar neatsižegnoja.
655 peržiūrų (-a)