Autobusų parko vadovas mato šviesą tunelio gale

Ar įmonės sėkmė gali priklausyti vien tik nuo vadovo? Atrodytų, kad ne – finansinėje duobėje atsidūrusios ir nuostolius tik didinančios bendrovės juk negali pakeisti atėjęs naujas vadybininkas.
Tačiau Kretingos pavyzdžiai įrodinėja kitką: vos per keletą metų Romaldo Sakalausko vadovaujama ligoninė suklestėjo ir tapo viena stipriausių šalies rajonų ligoninių, o naujasis muziejaus direktorius Romandas Žiubrys įrodė, kad Kretingos dvaro rūmai ir parkas – ne vien tik vieta, kur demonstruojama krašto istorija, bet ir viena svarbiausių rajono kultūros erdvių.
Pirmu atveju ligoninės sėkmę nulėmė R.Sakalausko patirtis ir organizacinis talentas, kitu – R.Žiubrio uoslė įvairiausiems europiniams projektams ir praktiškai neribojama finansinė savivaldybės parama.
Dabar savotiško stebuklo laukiama iš naujojo Autobusų parko direktoriaus Gintaro Neniškio. Šiemet mažiausiai iki pustrečio milijono eurų iš rajono biudžeto dengiamus nuostolius išauginusi savivaldybės įmonė gali pasigirti nebent vienu iš seniausių autobusų parkų Lietuvoje.
Kaip su nedidele pertrauka 19 metų „Klaipėdos keleivinio transporto“ įmonei vadovavęs 51 metų G.Neniškis ruošiasi prikelti nustekentą „Kretingos autobusų parką“? Apie tai ir kalbėjomės su naujuoju savivaldybės įmonės vadovu.
– Ruošdamasis Kretingos autobusų parko direktoriaus konkursui, tikiu, pasidomėjote įmonės situacija, bet ką sau netikėto čia atradote jau atsisėdę į vadovo kėdę?
– Yra tam tikrų netikėtumų. Iki šiol čia buvo tvarkomasi kiek kitaip, nei aš esu pratęs. Tad neišvengiamai teks imtis ir kai kurių organizacinių permainų.
Gerokai didesnė problema su autobusais, nei maniau. Tikėjausi geresnės transporto priemonių būklės. Technika yra gerokai apleista. Pagal gamybos metus kai kurie naujesni autobusai atrodo dar prasčiau, nei senesni. Iš turimų 38 autobusų dabar dirbančios yra tik 28 transporto priemonės.
Aš suprantu, kad bet kuris žmogus pirkdamas pavažinėtą lengvąjį automobilį, jį apžiūrėjęs iš karto visko neįvertins. Kažkokie paslėpti defektai greitai gali išlįsti jau eksploatacijos metu.
– Kokią matote išeitį iš padėties?
– Atėjo laikas, kai reikia pirkti ne naudotus, bet naujus autobusus, šitaip iš esmės mažinant išlaidas transporto priemonių remontui ir detalių pirkimui. O šios išlaidos dabar sudaro nemažą dalį visų įmonės patiriamų nuostolių.
Būtina investuoti į elektros gamybos ir paskirstymo infrastruktūrą. Turi atsirasti energijos kaupikliai – akumuliatoriai, o elektros gamyba turėtų būti tokia, kad mes patys jos perteklių galėtume pardavinėti, nes akivaizdu, kad viešojo transporto ateitis – elektriniai autobusai.
– Iš kur ketinate imti pinigų naujiems autobusams, reikalingai infrastruktūrai? Juk ir taip Autobusų parko nuostoliai baigia įkopti į trečią milijoną eurų per metus.
– Ruošime naujas paraiškas europiniams projektams. Pasinaudojant Europos Sąjungos parama įmonės prisidėjimas siekia 20 – 25 procentus reikiamų lėšų. Tokios palankios galimybės atsinaujinti autobusų parką negalima praleisti, nes toks prisidėjimas bet kuriuo atveju bus mažesnis, nei naują autobusą pirkti už visą kainą.
Be abejo, prisidėjimui prie europinių projektų reikės ir savivaldybės paramos. Tačiau tai – jau politinio apsisprendimo klausimas. Tikimės, kad naudingų projektų ieškosime kartu su savivaldybe, nuo kurios dėmesio Autobusų parkui daug kas priklausys.
– Tik atėjus į Autobusų parką jūsų laukė savotiška dovana – dešimt naujų elektrinių autobusų. Kaip jie pakeis situaciją įmonėje? Kokį duos ekonominį efektą?
– Kol kas jie dar į maršrutus neišvažiavo, nes užtrunka biurokratinė rutina: keleivių vežimo licencijos, įvairūs leidimai, reikalingos papildomos įrangos montavimas, salono vaizdo stebėjimo kameros.
Šiems autobusams renkami vairuotojai, nes ne kiekvienas, visą gyvenimą važinėjęs su įprasta transporto priemone, gali lengvai susitvarkyti su elektrine. Juk tai jau truputį primena mašinos valdymą kompiuteriu.
Yra ir tokių vairuotojų, kurie prisibijo vairuoti elektrinį autobusą. Žinote, naujas nepažįstamas daiktas, atsakomybė didžiulė. Bet kuris nerimauja – o jei sugadinsiu?
Tikimės, kad elektriniais autobusais keleiviai jau važinės gegužės pabaigoje. Greičiausiai jie pakeis labiausiai apkrautuose maršrutuose važinėjančius prasčiausios būklės autobusus. Nauji autobusai turėtų dirbti maksimaliai. Tokiu būdu taip pat jau iš karto turėtų mažėti technikos remonto kaštai.
Į maršrutus išvažiavus elektriniams autobusams didelio ekonominio efekto nelaukiame. Taip, autobuso akumuliatorių pakrovimas elektra kainuoja pigiau, nei baką užpilti pabrangusiu dyzelinu. Tačiau mums reikia kas mėnesį grąžinti autobusų pirkimui paimtą kreditą, papildomai kainuoja elektros pakrovimo stotelių eksploatacija, elektros galios mokestis.
Klaipėdos patirtis, kurioje važinėja jau nemažai tokių autobusų, parodė, kad elektrinio transporto sąnaudos yra beveik tos pačios, kaip ir įprastų autobusų.
Pagrindinis ir neginčyjamas elektrinių autobusų privalumas – ekologija. Kretingoje bus mažiau išmetamų žalingų dujų, kvėpuosime švaresniu oru.
– Nuo balandžio pradžios rajono vietiniuose maršrutuose visi keleiviai gauna vadinamus „nulinius“, savivaldybės pilnai kompensuojamus bilietėlius. Gal Autobusų parkas jau yra paskaičiavęs ir įvertinęs keleivių srautus? Juk pagal juos planuosite maršrutų grafikų pertvarkymą?
– Deja, keleivių srautai dar nėra paskaičiuoti, nes, atvirai pasakius, nėra kam to padaryti. Jei būtų pardavinėjami elektroniniai bilietai, mes keleivius fiksuotume iš karto, srautus ir jų pokyčius galėtume matyti kiekvieną dieną.
Dabar informaciją apie bilietų pardavimus kažkas turi surinkti iš visų maršrutų ir keleivius suskaičiuoti vadinamu rankiniu būdu. Tai didelio kruopštumo ir laiko sąnaudų reikalaujantis darbas.
Beje, 85 procentais Europos Sąjungos finansuojamas vieningos Klaipėdos regiono savivaldybių viešojo transporto sistemos projektas, kuriame dalyvauja ir Kretingos rajonas, apima ir elektroninio bilieto įdiegimą.
Taigi, gal po keletos metų ir Kretingoje keleiviai bus skaičiuojami šiuolaikiškai.
– Dar vienas Kretingos rajono gyventojams aktualus klausimas – kada autobusai važiuos per miesto centrą? Gal per Birutės gatvės tiltą galės pravažiuoti elektriniai autobusai?
– Savivaldybės vadovai mane patikino, kad tilto rekonstrukcija turėtų prasidėti šiemet, tad jo remonto metu tiltas greičiausiai iš viso nebus pravažiuojamas.
Tačiau, kol prasidės tilto rekonstrukcijos darbai, elektriniai autobusai per centrą važinės, nes jų svoris nepavojingas tiltui.
– „Švyturio“ laikraštis neseniai paviešino vieną nutylimą problemą – savo transporto neturintys atokesnių seniūnijų gyventojai negali ilgiau užtrukti Kretingoje, nes paskutiniai autobusai į Darbėnus, Salantus, Karteną išvažiuoja dar pavakare, o savaitgaliais – net iš karto po pietų.
Šitaip rajono gyventojai netenka galimybės dalyvauti Kretingoje vykstančiuose renginiuose ar paprasčiausiai pavakaroti rajono centre. Ką apie tai manote jūs?
– Techniškai vėlyvesni maršrutai įmanomi. Tačiau maršrutų užsakovas yra savivaldybė. Jei gyventojai tokį poreikį išreiškia, savivaldybė turi priimti politinį sprendimą ir skirti papildomą finansavimą.
Vėlyvi maršrutai nėra pigūs – vairuotojai turėtų dirbti pamainomis, arba 21, 22 valandą iš Kretingos išvažiuoti budintys vairuotojai, kuriems už viršvalandžius ir mokėti tektų daugiau.
– Jau daugiau nei metai, kaip Kretingos rajone vidaus maršrutuose keleiviai vežami nemokamai, o Autobusų parko nuostoliai dengiami iš biudžeto.
Tie, kurie naudojasi viešuoju transportu, tokia tvarka yra patenkinti, tačiau tie, kurie naudoja asmenines transporto priemones ir autobusus mato tik juos aplenkdami, klausia, kodėl keliones autobusais priversti apmokėti visi mokesčių mokėtojai?
– Aš nežinau nė vienos pasaulio valstybės, kurios viešasis transportas išsilaikytų vien tik iš keleiviams parduodamų bilietų.
Savivaldos prisidėjimas prie viešojo transporto išlaikymo yra visur. Klausimas tik, kokiomis proporcijomis. Tai ir nusprendžia vietinė valdžia. Kretingos rajone savivaldybė yra nusprendusi, kad savivaldybės ribose važiavimas viešuoju transportu keleiviams nieko nekainuos.
Svarbu, kad už Autobusų parko teikiamas paslaugas savivaldybė teisingai apmokėtų vežėjui.