Kretingos rajono savivaldybės biudžete žiemos tarnybos darbams iš pradžių buvo numatyta 340 tūkst. eurų, tačiau netrukus prireikė dar 650 tūkst. eurų. Bendra finansavimo apimtis išaugo iki 990 tūkst. eurų. Įspūdinga ne tik suma. Dar įspūdingesnė kai kurių darbų apskaita, kurioje tūkstančiai kubinių metrų sniego ne visada turi lengvai atsekamą ryšį su konkrečiais automobiliais ir reisais, dešimtis tūkstančių eurų kainuojančios paslaugos sutelpa į „1 vnt.“, o sniegas išvežamas į paslaptingai skambančią „rangovo teritoriją“. Redakcijai paprašius dokumentų, galinčių išsklaidyti abejones, Savivaldybės administracija įstengė pateikti tik kelis popierėlius.
2026-ųjų žiema Kretingos rajono savivaldybei pasirodė ne tik snieginga, bet ir nepaprastai brangi. Metų pradžioje žiemos tarnybai – kelių valymui, sniego išvežimui ir barstymui – buvo numatyta 340 tūkst. eurų. Tačiau jau kovą paaiškėjo, kad šių pinigų nė iš tolo nepakaks.
Savivaldybės administracija Tarybai pateiktame biudžeto pakeitimo aiškinamajame rašte nurodė, kad, atsižvelgiant į gautus mokėjimo dokumentus ir planuojamas kovo mėnesio išlaidas, papildomai reikia net 650 tūkst. eurų.
Taip žiemos tarnybos finansavimo apimtis išaugo iki 990 tūkst. eurų – beveik milijono.
Žiema iš tiesų buvo sudėtinga. Sniegą reikėjo valyti, vežti, gatves ir kelius barstyti. Tačiau blogas oras nėra universalus paaiškinimas bet kokiai sąskaitai. Kuo didesnė viešųjų pinigų suma, tuo skaidresnė ir detalesnė turi būti apskaita.
O štai čia prasideda tirštas dokumentų rūkas.
Beveik milijonui surasti teko apkarpyti kitus darbus
Papildomi 650 tūkst. eurų nenukrito iš dangaus kartu su sniegu. Jiems surasti teko mažinti kitoms reikmėms suplanuotus asignavimus.
Buvo mažinamas kapinių įrengimo ir tvarkymo, Kretingos miesto aplinkos tvarkymo, Socialinio būsto fondo plėtros, motobolo aikštės tvarkymo bei riboženklių įrengimo finansavimas.
Taigi žiemos tarnybai teko ne šiaip papildomi pinigai – dėl jos buvo perskirstyti šimtai tūkstančių eurų, kurie iki tol buvo numatyti kitoms Savivaldybės reikmėms.
Todėl visiškai pagrįsta tikėtis, kad beveik milijono eurų vertės žiemos darbų apskaita bus kone nepriekaištinga. Kad kiekvienas didesnis mokėjimas turės aiškų pagrindą. Kad nuo sąskaitos bus galima nueiti iki atliktų darbų akto, nuo akto – iki konkretaus kiekio, nuo kiekio – iki konkretaus automobilio, reiso ar darbo valandos.
Tačiau nagrinėjant turimą medžiagą toks skaidrus paveikslas nesusidaro.
Redakcija prašė dokumentų – gavo tik dalį
„Švyturio“ redakcija kreipėsi į Kretingos rajono savivaldybės administraciją prašydama išsamios informacijos apie 2026 metų sausio ir vasario žiemos darbus bei jų apmokėjimą.
Norėjome išsiaiškinti elementarius dalykus: kas dirbo, pagal kokias sutartis, kokiais įkainiais, kokie darbai buvo užsakyti, kaip jie priimti, kokios apimtys faktiškai atliktos ir kiek už jas sumokėta.
Tačiau vietoje išsamios dokumentų visumos redakcija sulaukė tik kelių raštų su daline informacija. Sutartys su samdytais rangovais redakcijai nepateiktos. Nepateikta visa reikalinga sąmatinė medžiaga, darbų priėmimo aktai bei kiti pirminiai dokumentai, pagal kuriuos būtų galima patikrinti rangovų deklaruotas darbų apimtis ir jų pagrįstumą.
Todėl dalies dokumentų redakcijai teko ieškoti pačiai.
Tokia Savivaldybės administracijos laikysena mažų mažiausiai stebina. Kalbama apie viešuosius pinigus, viešąsias paslaugas ir beveik milijoną eurų siekiančią finansavimo apimtį. Čia neturėtų būti ko slėpti po biurokratiniu kilimu.
Jeigu viskas apskaityta nepriekaištingai, paprasčiausias būdas užkirsti kelią bet kokioms abejonėms yra pateikti dokumentus.
Kai dokumentai nepateikiami, klausimų ne sumažėja – jų tik daugėja.
22 tūkstančiai kubinių metrų – bet kaip jie išmatuoti?
Turima informacija rodo, kad vien Kretingos miesto seniūnijos sausio ir vasario mėnesių žiemos darbai kainavo apie 362 tūkst. eurų su PVM. SĮ „Kretingos komunalininkas“ darbai ir medžiagos sudarė apie 260,45 tūkst. eurų, samdytų rangovų darbai – dar daugiau kaip 101,6 tūkst. eurų.
Ypač įdomi sniego išvežimo apskaita.
UAB „Rudkasa“ priskirta 8 470 kub. metrų išvežto sniego, UAB „Vakarų verslas“ – 13 567 kub. metrai. Iš viso – 22 037 kub. metrai sniego. Už tokį kiekį apskaičiuota 74 587 eurų suma be PVM.
Tačiau didžiulis skaičius dar nėra jo teisingumo įrodymas. Svarbiausia – kaip jis atsirado.
„Kretingos komunalininkas“ nurodo, kad išvežto sniego kiekis apskaičiuotas pagal išvežusių transporto priemonių skaičių, o patikra vykdyta sniego išvežimo aikštelėse.
Štai čia ir prasideda esminis apskaitos galvosūkis.
Jeigu už paslaugą mokama už kubinį metrą, turi būti aišku, kaip konkretus automobilio reisas pavirto konkrečiu kubinių metrų skaičiumi.
Įtartinai tvarkingi skaičiai
Sniego išvežimo suvestinėje į akis krenta daugybė 18 kubinių metrų kartotinių – 234, 396, 468, 540, 648, 684, 990, 1 026, 1 152, 1 458, 1 476 kub. metrų ir kiti stebėtinai tvarkingi skaičiai.
Tai savaime dar neįrodo, kad darbų kiekiai buvo padidinti ar įrašyti neteisingai. Tačiau toks skaičių dėsningumas tiesiog prašosi paaiškinimo.
Ar apskaitoje nebuvo naudojama elementari formulė – suskaičiuojami reisai ir kiekvienam jų automatiškai priskiriama po 18 kubinių metrų?
Jeigu taip – kas nustatė, kad kiekvienas savivartis į kiekvieną reisą išvažiavo pilnas?
Sniegas nėra fabrike į dėžes supakuota standartinė prekė. Vieną kartą kėbulas gali būti prikrautas pilnas, kitą – ne. Skiriasi sniego būklė, jo sukritimas, pakrovimo technika ir faktinis kėbulo užpildymas.
Todėl teorinė automobilio talpa ir faktiškai išvežto sniego kiekis nėra savaime tas pats.
Jeigu Savivaldybė mokėjo už faktinius kubinius metrus, faktiniai kubiniai metrai turėjo būti kažkaip nustatyti.
Kaip? Būtent aiškaus atsakymo ir trūksta.
Tūkstančiai kubinių metrų – o kur automobiliai?
Ypač didelės darbų apimtys matomos atskiromis dienomis. Vien sausio 8–9 dienomis abiem rangovams priskirta apie 4 020 kub. metrų išvežto sniego.
Tokį kiekį išvežti įmanoma. Niekas neteigia priešingai. Tačiau kuo didesnis darbų mastas, tuo didesnį dokumentinį pėdsaką jis turėtų palikti.
Kokie automobiliai dirbo? Kokie jų valstybiniai numeriai? Kada kiekvienas jų buvo pakrautas? Kiek reisų atliko? Kur nuvažiavo? Kada iškrovė? Kas patvirtino reisą?
Jeigu visa tai buvo fiksuojama, tuomet 22 tūkst. kubinių metrų kiekį galima nesunkiai patikrinti. Tačiau jeigu lieka tik galutinė suvestinė su kubiniais metrais, turime ne nepriklausomai patikrinamą darbų apskaitą, o rangovo ar užsakovo pateiktu skaičiumi paremtą pasitikėjimo sistemą.
O viešieji pinigai nėra ta sritis, kurioje turėtų pakakti žodžio „pasitikėkite“.
Paslaptingoji „rangovo teritorija“
Dar spalvingiau atrodo sniego iškrovimo vietų apskaita. Dalyje UAB „Vakarų verslas“ pateiktos informacijos sniego išvežimo vieta nurodyta lakoniškai – „rangovo teritorija“.
Skamba beveik kaip slapta geografinė vietovė. Tačiau viešųjų lėšų apskaitoje tokių paslaptingų teritorijų neturėtų būti.
Kur ji yra? Koks adresas? Kas ten kontroliavo iškrovimą? Ar registruoti įvažiuojantys automobiliai? Ar buvo vedamas reisų žurnalas? Kas iš Savivaldybės ar jos įmonės tikrino, kad deklaruoti automobiliai ten iš tikrųjų atvyko?
Tai nėra kabinėjimasis prie popierių.
Sniegas – itin patogi „prekė“ prastai apskaitai ir itin nepatogi vėlesnei kontrolei. Po kelių savaičių pagrindinis įrodymas tiesiog ištirpsta.
Todėl kontrolė turėjo vykti ne po pusmečio, o tuo metu, kai automobiliai važiavo. Ir po jos turėjo likti dokumentai.
Beveik 15 tūkstančių eurų – „1 vnt.“
Dar vienas apskaitos perlas – atliktų darbų dokumentuose randamos eilutės „Papildomos paslaugos sniego valymui ir išvežimui“. Matavimo vienetas – „1 vnt.“. O už tą vieną paslaptingą vienetą – beveik 15 tūkst. eurų.
Dokumentuose matyti 14 951,20 euro, 14 700 eurų, 14 994 eurų, 14 945 eurų ir panašios sumos.
Galbūt kiekvienas centas čia pagrįstas. Tačiau pats įrašas „1 vnt.“ apie atliktų darbų apimtį pasako beveik tiek pat, kiek pasakytų užrašas „kažkas padaryta“.
Kas sudaro tą vienetą? Kiek automobilių? Kiek reisų? Kiek darbo valandų? Kiek išvežto sniego? Koks įkainis?
Jeigu yra detalizuojantys dokumentai, jie ir turėtų būti pateikti. Priešingu atveju turime keistą apskaitą, kurioje kaina matoma iki cento, o darbų apimtis paskęsta viename „vienete“.
Savivaldybės įmonės automobiliai turi numerius, rangovų kubai – ne visada
Yra ir dar viena iškalbinga aplinkybė.
Kai darbus atliko pats „Kretingos komunalininkas“, dokumentuose galima rasti konkrečius automobilius, jų valstybinius numerius, kelionės lapus, datas ir darbo valandas. Minimi, pavyzdžiui, automobiliai MLD571 ir JTH916.
Tačiau rangovų 22 037 kub. metrų sniego suvestinėje tokio paties detalumo nėra.
Kodėl?
Jeigu sniego kiekis buvo skaičiuojamas pagal transporto priemonių reisus, tuomet automobilis nėra nereikšminga smulkmena. Jis yra visos apskaitos pagrindas.
Todėl nuo 22 037 kubinių metrų turėtų būti galima nueiti iki kiekvieno juos išvežusio automobilio.
Kol tokios grandinės nematome, klausimas dėl deklaruotų kiekių lieka atviras.
Kontrolės komitetui irgi kilo klausimų
Abejonių dėl šiųmetės žiemos darbų organizavimo ir kontrolės kilo ne vien „Švyturio“ redakcijai.
Kretingos rajono savivaldybės tarybos Kontrolės komitetas inicijavo išorinį auditą, kuriuo būtų vertinamas 2026 metų žiemos priežiūros darbų Kretingos mieste organizavimas, vykdymas ir kontrolė.
Pats audito inicijavimas, žinoma, nereiškia, kad jau nustatyta finansinių pažeidimų. Tačiau jis rodo, kad klausimų pakanka ir Tarybos lygmeniu.
Ir išorinis auditas šiuo atveju galėtų būti geriausias būdas pagaliau išsklaidyti įtarimų rūką.
Auditoriams neužtektų patikrinti, ar yra sąskaita ir ar ant jos sudėti reikalingi parašai. Sąskaitos egzistavimas dar neįrodo, kad joje nurodytas darbų kiekis faktiškai atliktas.
Reikėtų eiti iki pirminių duomenų – automobilių, reisų, GPS duomenų, iškrovimo vietų, darbo laiko, priėmimo dokumentų, sutartinių įkainių ir mokėjimų.
Tik tada būtų galima atsakyti į esminį klausimą – ar popieriuje nurodytos darbų apimtys sutampa su realiai atliktomis?
O gal nuspręs, kad tikrinti iš išorės – per brangu?
Tačiau išorinio audito istorija dar gali pasisukti ir kita kryptimi.
Galutinį žodį tars Savivaldybės taryba. Todėl neatmestinas scenarijus, kad valdančioji dauguma nuspręs: kam leisti pinigus nepriklausomiems auditoriams, jeigu Savivaldybė jau turi ką tik laikinai paskirtą kontrolierių?
Argumentas skambėtų gražiai ir ūkiškai – reikia taupyti valdiškus pinigus.
Tik tokiu atveju atsirastų gana pikantiškas paradoksas.
Kai žiemos tarnybos finansavimui prireikė papildomų 650 tūkst. eurų, pinigų teko surasti mažinant kitoms reikmėms skirtus asignavimus. O kai prireikė nepriklausomai patikrinti, kaip beveik milijono eurų finansavimo apimties darbai buvo organizuoti, apskaityti ir kontroliuoti, staiga galėtų paaiškėti, kad auditas per brangus.
Taupyti, žinoma, reikia. Tačiau klausimas – kurioje vietoje? Ar nepriklausomas beveik milijono eurų vertės darbų patikrinimas iš tiesų būtų bereikalingas pinigų švaistymas?
Ar valdžia turėtų tikrinti pati save?
Formaliai Savivaldybės kontrolierius turi kontrolės ir audito funkcijas. Tačiau šiuo atveju kalbama ir apie kitą dalyką – visuomenės pasitikėjimą tyrimo nepriklausomumu.
Ką tik paskirtas, be to, laikinas kontrolierius turėtų tikrinti Savivaldybės administracijos veiklą, sukėlusią tiek klausimų, kad Kontrolės komitetas jau matė pagrindą inicijuoti išorinį auditą.
Todėl jeigu išorinio audito būtų atsisakyta, Tarybos daugumai tektų atsakyti į labai paprastą klausimą: kodėl nepriklausomas patikrinimas tapo nereikalingas būtent tada, kai reikia patikrinti pačios Savivaldybės veiksmus?
Čia svarbus ne vien formalus audito teisėtumas.
Svarbu, ar po tokio patikrinimo visuomenė galės pasakyti: taip, klausimus ištyrė nuo tikrinamos administracinės sistemos pakankamai nepriklausomi žmonės.
Nes priešingu atveju gali susidaryti nelabai patrauklus vaizdas – Savivaldybė pati organizavo darbus, pati juos kontroliavo, pati apmokėjo, pati ne visus dokumentus pateikė viešumai ir galiausiai pati save patikrino.
Tokioje grandinėje nepriklausomos kontrolės lieka nedaug.
Dokumentų slėpynės abejonių neišsklaido
Administracijos nenoras redakcijai pateikti visą prašytą dokumentaciją šioje istorijoje tampa dar svarbesnis.
Jeigu nėra ko slėpti, kam versti žurnalistus patiems medžioti sutartis ir kitus dokumentus?
Kodėl iš karto nepateikus rangos sutarčių, sąmatų, darbų priėmimo dokumentų ir visų su išvežtais kiekiais susijusių suvestinių?
Viešumas Savivaldybei šioje situacijoje būtų ne priešas, o geriausia gynyba.
Jeigu kiekvienas kubinis metras pagrįstas, parodykite. Jeigu kiekvienas reisas užfiksuotas, parodykite. Jeigu „1 vnt.“ už beveik 15 tūkst. eurų turi išsamią išklotinę, parodykite ir ją. Jeigu „rangovo teritorija“ yra konkreti, kontroliuota sniego iškrovimo vieta – nurodykite jos adresą ir parodykite apskaitą.
Dokumentai abejones išsklaido. Jų slėpimas arba nepateikimas – augina.
Tai nėra kaltinimas, kad sniegas buvo „prirašytas“
Vis dėlto būtina aiškiai pasakyti: šiuo metu turima informacija neleidžia teigti, kad 22 037 kubiniai metrai sniego buvo prirašyti ar kad Savivaldybė sumokėjo už neatliktus darbus. Tokiam teiginiui reikėtų įrodymų.
Tačiau dokumentai taip pat kol kas neleidžia redakcijai nepriklausomai patikrinti, kad visi deklaruoti 22 037 kubiniai metrai tikrai buvo išvežti būtent tokia apimtimi, kokia nurodyta apskaitoje.
Tarp šių dviejų teiginių – milžiniškas skirtumas.
Redakcija nekaltina. Redakcija klausia, o Administracija kol kas nepateikė visų dokumentų, kurie leistų į tuos klausimus atsakyti.
Sniegas ištirpo. Klausimai – ne
Beveik milijonas eurų žiemos tarnybai nėra savaime nusikaltimo, pažeidimo ar švaistymo įrodymas.
Tačiau beveik milijonas eurų yra daugiau negu pakankama priežastis reikalauti nepriekaištingos apskaitos.
Kai mokama už kubinius metrus, turi būti galima pagrįsti kubinius metrus. Kai skaičiuojami reisai, turi būti galima parodyti reisus. Kai mokama už valandas, turi būti darbo laiko apskaita. Kai dokumente atsiranda „1 vnt.“ už tūkstančius eurų, turi būti galima paaiškinti, kas konkrečiai sudaro tą vienetą.
O kai žurnalistai paprašo dokumentų, jie neturėtų būti siunčiami į informacines slėpynes.
Dabar labai daug priklausys nuo Savivaldybės tarybos.
Ji gali pasirinkti išorinį, nuo Savivaldybės administracijos nepriklausomą auditą ir taip parodyti, kad nebijo atsakymų.
Arba gali nuspręsti pataupyti audito sąskaita ir patikrinimą palikti Savivaldybės sistemos viduje.
Antruoju atveju neišvengiamai liks klausimas, ar taupoma ten, kur reikia, ar ten, kur nepriklausomas žvilgsnis gali pasirodyti pernelyg nepatogus.
Sniegas jau ištirpo.
Tačiau sąskaitos, beveik milijono eurų finansavimo apimtis, 22 tūkstančiai kubinių metrų, paslaptingoji „rangovo teritorija“, tūkstančius kainuojantys „vienetai“ ir nepateikti dokumentai niekur nedingo.
Todėl šios istorijos pabaigą turėtų parašyti ne bendri Savivaldybės paaiškinimai ir ne dar vienas raštas redakcijai.
Ją turėtų parašyti dokumentai ir nepriklausomas auditas.
