Savaitgalį Vakarų Lietuvą merkęs smarkus lietus Kretingos rajone didžiausios žalos pridarė Kartenos apylinkėse. Ties Abakų kaimu patvinęs Kūlupio upelis išplovė po valstybinės reikšmės keliu įrengtą pralaidą ir kelio sankasą. Kelias tapo visiškai nepravažiuojamas.
Nelaimė įvyko valstybinės reikšmės rajoniniame kelyje Nr. 2222 Vėžaičiai–Mikoliškiai–Kartena. Kartenos seniūnija perspėjo gyventojus ir vairuotojus nevažiuoti šia kelio atkarpa bei rinktis kitą maršrutą.
Viešai paskelbtuose vaizduose matyti, kad vanduo nuplovė ne vien kelio dangą. Neliko didelės sankasos dalies, o atsivėrusios išgraužos apačioje toliau tekėjo smarkiai patvinęs Kūlupis. Todėl avarijos vietą teks ne tik užpilti – pirmiausia būtina įvertinti pralaidos būklę, jos pralaidumą ir likusios sankasos stabilumą.
Išplautas ne vietinis keliukas į Abakų Lurdą, o pagrindinis valstybinis kelias ties Abakų kaimu. Į Lurdą nuo jo vedama atskiru privažiuojamuoju keliu. Tačiau dėl sunaikintos pagrindinio kelio atkarpos ir patvinusios Minijos Abakų Lurdas tapo nepasiekiamas. Planuota Švč. Mergelės Marijos Gimimo iškilmė buvo perkelta į Kartenos bažnyčią.
Kelio Nr. 2222 valdytoja yra bendrovė „Via Lietuva“, todėl už avarijos vietos įvertinimą ir kelio atstatymo organizavimą atsakinga ne Kartenos seniūnija, o valstybinio kelio valdytoja. Kol kas viešai nepaskelbta, kada bus atkurtas eismas, kiek kainuos remontas ir ar išplauta pralaida bus atstatyta tokia pati, ar pakeista didesnio pralaidumo statiniu.
Potvyniai rajoną užklumpa ne pirmą kartą
Per rugsėjo 5–6 dienomis praūžusią liūtį išplautas kelias ties Abakais kol kas yra didžiausias viešai patvirtintas infrastruktūros pažeidimas Kretingos rajone. Apie kitus visiškai nuplautus rajono kelius nepranešta.
Tačiau potvyniai Kretingos rajoną užklumpa nuolat. Jautriausios vietos – Kartena ir Abakai prie Minijos bei jos intakų, žemesnės Kretingos miesto teritorijos prie Akmenos ir Kalnalio–Salantų ruožas prie Salanto.
2023 metų lapkritį po gausaus lietaus patvino Akmena Kretingoje, o Minija ties Kartena viršijo stichinį vandens lygį ir užliejo kiemus, ganyklas bei kitas žemesnes teritorijas.
2024 metų sausį dėl atlydžio ir kritulių buvo apsemtos Kartenos kapinės. Vanduo užliejo kapavietes ir dalį paminklų. Po nelaimės kilo klausimų, ar tinkamai įrengtas ir prižiūrimas vandens nuvedimas.
2025 metų pradžioje, Minijai ir Akmenai pasiekus stichinį lygį, ekstremalioji situacija buvo paskelbta Kretingos miesto, Kretingos, Kartenos, Salantų ir Žalgirio seniūnijose. Salanto upė ruože Kalnalis–Salantai buvo išsiliejusi į pakeles, kilo užlietų šulinių vandens užteršimo pavojus.
