Sofija Marija Ti?kevi?i?t? gim? 1874 met? kovo 26 dien? graf? Juozapo ir Sofijos Horvatait?s Ti?kevi?i? ?eimoje. Motinos garbei buvo pakrik?tyta Sofija, o taip pat grafams Ti?kevi?iams b?dingu antruoju vardu ? Marija. Ji nebuvo pirmoji dukt?, gavusi Sofijos vard?. ?iuo vardu 1862 m. taip pat buvusi pakrik?tyta k?dikyst?je mirusi pirmagim? Sofijos ir Juozapo Ti?kevi?i? dukra.
Pri?i?rima ir aukl?jama guvernan?i?, Sofija Marija ankstyvosios vaikyst?s metus praleido Lentvario dvare, o apie 1878 metus su ?eima persik?l? ? Kretingos dvare prad?t? ?ruo?ti nauj?j? t?v? rezidencij?. Vasaras su t?vais, broliais, seserimis, pusbroliais, pusseser?mis, gimin?mis, artimaisiais ir guvernant?mis leido senajame Palangos dvare, graf? Ti?kevi?i? ?eimos vasaros rezidencijoje.
Sulaukusi dvide?imt trej? met?, 1897 met? baland?io 24 dien? Kretingos bernardin? ba?ny?ioje aukso ?iedus sumain? su a?tuoneriais metais vyresniu Ne?ujos herbo dvarininku Henriku Albertu Stanislovu Dembinskiu i? P?isuchos dvaro, esan?io Lenkijos Radomo ?em?je. Juos sutuok? ?emai?i? vyskupas Me?islovas Leonardas Paliulionis. Santuokos liudininkais tapo jaunosios broliai grafai Aleksandras Ti?kevi?ius ir Vladislovas Ti?kevi?ius, jaunojo brolis Liudvikas Juozapas Dembinskis, jo giminaitis i? motinos pus?s grafas Stanislovas Vodzinskis ir kiti artimieji.
Vestuvi? puot? Kretingos dvare Sofijai Marijai sureng? brolis Aleksandras Ti?kevi?ius ir motina Sofija Ti?kevi?ien?. Ta proga r?mai, parko altanos ir krioklio grota buvo iliuminuoti, papuo?ti girliandomis su jaun?j? vard? inicialais.
Sofijos Marijos vyras Henrikas Albertas Stanislovas Dembinskis gim? 1866 met? baland?io 23 dien? Austrijai priklausiusioje Krokuvoje, dvarinink? Juliaus ir Elenos Vodzinskos Dembinski? ?eimoje. Dembinskiai priklaus? senai Ne?ujos herbo lenk? didik? giminei, kuri? labiausiai i?garsino k?dikio senelio brolis, vienas i? 1830 met? sukilimo vadov? generolas Henrikas Dembinskis (1791?1864). Naujagimio t?vai labai gerb? ??ym? giminait?, tod?l jo garbei berniuk? pakrik?tijo Henriku, kartu suteikdami, kaip tuo metu buvo ?prasta didikams, dar du papildomus vardus.
Pagrindiniai t?vo dvarai buvo austr? valdomose istorin?se Lenkijos ?em?se, tod?l vaikyst? ir ankstyv?j? jaunyst? berniukas leido Austrijoje. Anksti, dar 1869 m., Henrikas neteko motinos, tod?l j? augino ir aukl?jo t?vo sesuo Marija Jas?embska. Mok?si Kalksburgo j?zuit? kolegijoje prie Vienos, vidurin?s mokyklos egzaminus i?laik? Biomi? Leipoje (dabar ? ?eska Lypa, ?ekija). 1884?1887 metais Krokuvos Jogailos universitete studijavo teis?, kurios studijas iki 1889 met? t?s? senas tradicijas turin?iame Insbruko universitete. Po studij? karin? tarnyb? atliko Austrijos ulon? pulke.
Apie 1892 metus jaunuolis apsigyveno i? t?vo paveld?tame P?isuchos dvare, kuris buvo Rusijos imperijos valdomos Lenkijos Karalyst?s Radomo gubernijos Opo?no apskrityje. ?? dvar? jis pavert? ?eimos rezidencija, ? kuri? 1897 metais i? tolimosios Kretingos parvyko su jauna ?mona Sofija Marija.
Henrikas Albertas Stanislovas vert?si mi?kininkyste, ?emdirbyste ir smulki?ja pramonine gamyba, dalyvavo visuomenin?je ir politin?je veikloje, 1907 metais buvo i?rinktas II Rusijos Valstyb?s D?mos atstovu nuo Kielc? gubernijos, 1908 metais tapo konservatyvi? pozicij? prisilaikiusios Realios politikos partijos pirmininku, 1910?1914 metais dirbo ?em?s kredito draugijos komiteto patar?ju, 1914 met? lapkri?io m?nes? dalyvavo steigiant Lenkijos nacionalin? komitet?, kuriam buvo pavesta r?pintis Lenkijos valstyb?s atk?rimu, buvo i?rinktas ?io komiteto Vykdomojo skyriaus nariu.
P?isuchoje prigijusi Sofija Marija nepamir?davo toli palikusios savo t?vi?k?s, retsykiais aplankydavo Kretingoje ir Palangoje gyvenusi? motin?, brolius su brolien?mis, vasarodavo prie Baltijos j?ros. Santuokinis jos gyvenimas truko neilgai ? tik 18-lika met?. Prasid?jus Pirmajam pasauliniam karui, vyras Henrikas Albertas Stanislovas po trumpos ligos Var?uvoje 1915 met? gruod?io 11 dien? mir?. ?mona j? palaidojo P?isuchoje, ?eimos kriptoje.
Sofija Marija ir Henrikas Albertas Stanislovas per pirmuosius penkiolika bendro gyvenimo met? susilauk? gausaus palikuoni? b?rio ? keturi? s?n? ir tiek pat dukter?. Palaidojus vyr?, Sofijai Marijai teko vienai auginti vaikus, r?pintis j? aukl?jimu ir i?silavinimu.
Motinos garbei pakrik?tyta vyriausioji dukra Sofija (1898?1966) buvo viengung?. Antroji dukt? Elena (1899?1990) Var?uvoje 1920 met? prad?ioje i?tek?jo u? tolimo giminai?io Felikso Micielskio (1895?1921), o met? pabaigoje pagimd? vienturt? dukr? Teres? Micielsk?. Vyrui anksti i?keliavus am?inyb?, vis? likus? gyvenim? na?lavo. Tre?ioji dukra Marija (1900?1901) ?iuo pasauliu d?iaug?si tik pusantro m?nesio. Jauniausia dukt? Kristina (1908?2004) gimtojoje P?isuchoje 1930 metais i?tek?jo u? kunigaik??io Motiejaus Mikalojaus Marijos Radvilos (1905?1994), po Antrojo pasaulinio karo atsid?r? Monter?juje (Kalifornija, JAV), kuriame ir palaidota.
Vyriausiasis s?nus Jonas Antanas Dembinskis (1902?1969) ved? Marij? Bagdonavi?i?t?, su kuria susilauk? s?naus Jono (1929?2004). Antrasis Sofijos Marijos s?nus Liudvikas Antanas (1903?1984) 1927 metais ved? On? Marij? ?ultovsk?, susilauk? vaik? Margaritos (1928?1934), Pauliaus Henriko (gim. 1931 m.) ir Marko Luiso (gim. 1934 m.). Tre?iasis s?nus Andrius Antanas (1905?1942) 1929 metais ved? aktor?, balerin? Leokadij? Halam? (1911?1996), su kuria po poros met? i?siskyr?. Antr?ja ?mona tapo Lelivos, kaip ir Ti?kevi?i?, herbo atstov? Sofija Gorkanska (1916?2006), 1940 metais pagimd?iusi vienintel? dukr? Kristin? Marij?.
Jauniausias s?nus Henrikas Antanas Dembinskis (1911?1986) 1927?1930 metais mok?si Gostynio gimnazijoje, o 1935 metais baig? teis?s studijas Liublino ir Lvovo universitetuose. Paveld?j?s P?isuchos dvar? su 3 500 hektar? ?em?s, vert?si gr?d? auginimu, mi?kininkyste, sodininkyste, augino apynius ir ?uvis. 1937 metais ved? Sorbonos ir Lvovo universitet? student? grafait? Marij? On? Goluchovsk? (1916?1996), susilauk? vaik? Onos Marijos (gim. 1938 m.), Rapolo (1939?1939), Petro Antano (gim. 1940 m.), El?bietos (gim. 1944 m.), Joanos (1946?1964) ir Martos (gim. 1950 m.).
1938 metais Henrikas Antanas buvo pa?auktas ? karinius mokymus, o naciams u?puolus Lenkij? nuo 1939 met? rugs?jo 1 dienos tarnavo Mazovijos Minske dislokuotame 7-ame Liublino ulonu pulke. Ties Peremy?liu pateko ? Lenkijon ?siver?usi? raudonarmie?i? nelaisv?, i? kurios netrukus pab?go. 1940 metais gestapinink? buvo suimtas ir u?darytas ? Buchenvaldo koncentracijos stovykl?, kurioje praleido beveik trejus metus. Komunist? vald?iai nusavinus dvar?, 1945 met? kovo m?nes? i?vyko ? Lodz?, dirbo pa?to valdyboje ir popieriaus pramon?je. 1948 metais persik?l? ? Var?uv?, baig?s Politechnikos institut? dirbo urbanistu-ekonomistu, prisid?jo prie karo metais sugriauto miesto atstatymo. I??j?s 1975 metais ? pensij?, dirbo B?sto savinink? bendrij? asociacijos administratoriumi ir pirmininku.
Jo motina Sofija Marija Ti?kevi?i?t?-Dembinska, u?auginusi, i?aukl?jusi ir ? plat?j? pasaul? i?leidusi savo vaikus, mir? 1958 met? gruod?io 13 dien? ir am?inam poilsiui atgul? antr?ja gimtine tapusioje P?isuchoje, ?eimos kapaviet?je ?alia vyro. Dembinski? dvare ?iuo metu veikia P?isuchoje gimusio lenk? etnografo, folkloro tyrin?tojo, kompozitoriaus Oskaro Kolbergo (1814?1890) muziejus.
3,208 per?i?r? (-a)