Lapgaud?iai ? Minijos kairiajame krante esantis ma?iausias Kartenos seni?nijos kaimas, kuriam tenka 53,84 ha ?em?s. Kretingos rajono savivaldyb?je u? j? ma?esni tik Medininkai, Ilginiai, Dimitravas, Grab?y?iai ir U?kylininkai. Tai dar vienas i?nyk?s Kretingos kra?to kaimas, kuriam liko tik ?em?, vardas ir jame u?augusi? ?moni? prisiminimai.
***
Kaimui priklausanti ?em? apima apie 1,3 km ilgio ?iaur?s?piet? kryptimi ir per 400 metr? plo?io did?iul? lauk?, ?siterpus? tarp rytuose esan?i? Daugin?i? bei ? vakarus nusit?susi? Sakuo?i? kaim? ?emi?. Pietiniu galu laukas remiasi ? Martynai?i? kaim?, o ?iauriniu ? ? Minijos kilp?. Did?ioji kaimo ?em?s dalis yra ariama. Tik Minijos sl?nis ir pakrant?s apaugusios mi?ku.
Ra?ytiniai istorijos ?altiniai liudija, kad nuo seniausi? laik? Lapgaud?i? kaimaviet?s ?em? priklaus? Daugin?i? kaimui. ?ia, paribyje su Sakuo?iais, u? ariamos Daugin?i? ?em?s sklyp? driek?si mi?ku apaugusios bendrosios ganyklos ir ?ienaujamos pievos.
Ple?iantis dirbamos ?em?s plotams, ?emdirbystei tinkam? pl??inin? ?em? su ganyklomis ir pievomis i? Kartenos dvaro XVIII a. i?sinuomojo pasiturintis valstietis Stonkus, ?k?r?s ?ia u?usien? ? u? valakais i?matuotos dirbamos ?em?s rib? esan?i? vienkiemin? naus?dij?. Jo sodyba i?kilo dabartini? Lapgaud?i? ?em?s ?iaur?s rytiniame pakra?tyje, auk?tumos kra?te ?alia Minijos sl?nio.
XVIII am?iaus Daugin?i? kaimo ?em?lapyje naus?dija vadinama Stonkaus u?usieniu (lenk. za?cianek Stonka). V?lesni, 1868 m. ir 1872 m. i?leisti Rusijos imperijos kariuomen?s generalinio ?tabo topograf? parengti Kretingos apylinki? ?em?lapiai liudija, kad prab?gus ?imtme?iui kiem? naus?dijoje nepadid?jo. Prie Minijos st?ksan?ios auk?tumos kra?te ?alia Lapurvi? mi?ko ?em?lapiuose tebe?ymimas vienkiemis, vadinamas Daugin?i? u?usieniu (rus. ?. ????????).
Pobaud?iavin?s ?em?s reformos metu XIX a. antroje pus?je u?usienyje buvo suformuoti du vienkieminiai ?kiai. Pirmojo sodyba tebestov?jo senojoje Stonkaus sodybviet?je, o naujoji i?kilo pietrytin?je kaimo dalyje, prie senojo kelio ? Daugin?ius. Apie XIX a. pabaig? u?usienis tapo kaimu ir buvo pavadintas Lapgaud?iais (rus. ?????????; lenk. ?abgaud?e).
?domi yra vietovard?io kilm?. Pasakojama, kad kaime gyven?s apykvailis ?mogelis, kuris nieko daugiau nedar?s, o tik gaud?s lapes. D?l to ?mon?s j? pramin? Lapgaud?iu, o laikui b?gant ?is vardas prigijo ir kaimui. ?is pasakojimas liudija, kad pirmieji kaimo gyventojai vert?si ne tik ?emdirbyste, bet ir lapi? gaudymo verslu, kuris tais laikais buvo pelningas. Lapi? ?ioje Minijos vingio pakrant?je niekados netr?ko. D?l gausyb?s j? urv? tarp Lapgaud?i? ir Sakuo?i? esantis mi?kas, kuris seniau ap?m? ir pietvakarin? kaimo dal?, buvo pavadintas Lapurvi? mi?ku.
Pirm?kart Lapgaud?i? vardu kaimas pa?ym?tas Rusijos kari?ki? 1913 m. parengtame Kartenos apylinki? topografiniame ?em?lapyje. Kaime 1913 m. tebestov?jo dvi sodybos, o per pirm?j? Lietuvos gyventoj? sura?ym? 1923 m. buvo trys ?kiai su 22 gyventojais.
Pirmieji kaimo ?kininkai buvo Pranci?kus Kubilius ir ?iaulys, bendrai vald? apie 80 ha ?em?s.
Pranci?kus Kubilius buvo ved?s Petron?l? Kniuk?tait?. Jiedu u?augino 4 dukras, kuri? krai?iui i?dalino ?k?. Marijona Kubili?t? (g. 1902 m.) 1929 m. gegu??s 14 d. susituok? su ? u?kurius i? Abak? kaimo par?jusiu Kazimieru Jonkumi (g. 1896 m.), su kuriuo susilauk? dukters Sofijos. U?kuris taip pat vald? ir ?monos seser? Petron?l?s ir Kotrynos Kubili??i? ?em?s sklypus. Ketvirtoji Kubili? dukt? Magdalena Kubili?t? i?tek?jo u? Juozapo Baltmi?kio.
Kartenos ba?ny?ios metrikos liudija, kad Juozapo Baltmi?kio t?vas Stanislovas Baltmi?kis su ?mona Marijona Jokubauskaite Lapgaud?iuose gyveno nuo praeito ?imtme?io prad?ios. Be 1899 m. gimusio Juozapo, pakrik?tyto senelio i? t?vo pus?s garbei, ?eimoje u?augo dukt? Petron?l?, s?n?s Kazimieras, Antanas ir Stasys. ?eimos galva Stanislovas Baltmi?kis 1928 m. sausio 28 d. mir? nuo ne?inomos ligos, b?damas 64 met? am?iaus. J? na?l? ir s?n?s palaidojo Kartenos parapijos kapin?se.
1898 metais gimusi Juozapo sesuo Petron?l? gyveno su t?vais, pad?jo motinai ?eimininkauti ?kyje. Ji mir? 1940 m. liepos 24 d. Kretingos apskrities savivaldyb?s ligonin?je, gimdydama nesantuokin? s?n?, gavus? Antano vard?.
Jos brolis Kazimieras Baltmi?kis gim? 1903 m. rugpj??io 3 d. grafait?s Marijos Ti?kevi?i?t?s Kumpon? dvare (jame t?vas tarnavo samdomu darbininku) ir buvo krik?tytas Jok?bavo ?v?. Mergel?s Marijos ba?ny?ioje. Gyvendamas Lapgaud?iuose susipa?ino su 1901 m. liepos 8 d. gimusia Marijona Kundrotaite, kilusia i? Kibi?ki? kaimo valstie?i? Igno Kundroto ir Konstancijos Domarkait?s ?eimos. J?dviej? santuoka Kartenos ba?ny?ioje ?vyko 1927 m. vasario 21 dien?.
Tre?ias brolis Antanas Baltmi?kis, gim?s 1908 metais, 1934 m. baland?io 14 d. Kartenoje susituok? su 19-mete Raguvi?ki? kaimo valstie?i? Mato Vaitkevi?iaus ir Anel?s Ermalait?s dukterimi Bronislava.
1909 met? baland?io 20 dien? gim?s jauniausias brolis Stasys Baltmi?kis 1937 m. vasario 8 d. ved? na?l?, Dyburi? kaimo valstie?i? Antano Norvai?o ir Karolinos L??ait?s dukr? Karolin? Butenien?, gimusi? 1907 m. bir?elio 15 dien?.
? kito Lapgaud?i? ?kininko ?iaulio ?k? u?kuriu par?jo karteni?kis Petras Joneckis, su Marijona ?iaulyte susilauk?s s?n? Petro, Konstantino, Igno, Vlado ir Tado.
Vyriausias s?nus Petras Joneckis gim? 1895 metais. Laikinajai Vyriausybei 1918 m. pabaigoje pakvietus savanorius ginti atkurt? Lietuvos valstyb?, 1919 m. ?stojo ? Lietuvos kariuomen?, kovojo su bermontininkais ir Lenkijos legionieriais, kent?jo lenk? nelaisv?je. Demobilizav?sis gr??o ? gimtin?, pad?jo t?vams ?kininkauti.
Susipa?in?s su dviem metais jaunesne Dyburi? kaimo valstie?i? Juozo ir Marijonos Endriu?kait?s Simu?i? dukra Justina Simutyte, 1923 m. sausio 14 d. pa?m? j? ? ?monas. Kartenos ba?ny?ioje vykusios santuokos liudininkais tapo A. Anu?is, jaunojo brolis Ignacas Joneckis ir jaunosios brolis Z. Simutis. ?eima liko gyventi jaunikio t?vi?k?je, u?augino s?n? Petr?, dukteris Justin?, Zit? ir Agripin?.
Petro brolis Ignacas Joneckis gim? 1898 metais. 1925 met? rugpj??io 4 d. parapin?je Kartenos ba?ny?ioje ved? 24 met? Stefanij? Domarkait? ? Prystov? kaimo valstie?i? Jono ir Emilijos Domark? dukter?. Jiedu i? prad?i? gyveno Lapgaud?iuose, o v?liau ? Daugin?iuose. ?eima neteko pirmosios dukters ir pirmojo s?naus, motinos ir t?vo garbei gavusi? Stefanijos ir Igno vardus. Mergait? mir? 1925 m. lapkri?io 13 d., b?dama 1 m?nesio am?iaus, o berniukas ? 1932 m. kovo 10 d., i?gyven?s tik vien? dien?. Abu juos t?vai ir artimieji palaidojo Kartenos kapin?se.
Kitas brolis Konstantinas Joneckis gim? 1901 m. rugs?jo 29 dien?. Jis ne tik ?kininkavo. I?mok?s m?rininko amato paslap?i?, d?jo pamatus apylink?s naujakuri? trobesiams, m?rijo ?mon?ms krosnis. Susidraugav?s su kiek vyresne, 1891 m. rus?jo 27 d. gimusia na?le, Daugin?i? kaimo ?kininke, Antano ir Magdalenos Vai?norait?s Valan?i? dukra Jadvyga Pu?inskiene, 1927 m. sausio 31 d. ?eng? prie altoriaus. Jaunieji susilauk? dukter? Magdalenos, Justinos, R?tos ir Birut?s. Dar viena dukra ? Liucija mir? 1932 m. kovo 29 d., pragyvenusi 4 m?nesius. Dukt? Justina mir? 1945 m., eidama 19-tus metus.
Po 10 met? trukusio bendro gyvenimo 1937 m. kovo 4 d. Jadvyga Joneckien? d?l kraujo u?kr?timo i?keliavo am?inyb?n. Klebonas J. Rutkauskas ir artimieji ? paskutin? kelion? Kartenos kapin?se j? i?lyd?jo kovo 6 dien?. Po keli? met? na?lys susirado nauj? ?mon? ? Barbor?, su kuria susilauk? s?n? Kosto ir Stanislovo.
Be min?t? ?eim?, kaime gyveno ma?a?emis klumpdirbis Antanas Vai?iulis ir pas kaimo ?kininkus u?darbiavusi be?em? Stas? Dargien? su dukterimi Stase. Antanas Vi?iulis buvo ved?s On? Ramonait?. Kartenos ba?ny?ios mirties metrik? knygos liudija, kad jiedu neteko dviej? vaik?: 1930 m. lapkri?io 25 d. mirusio 4-ri? m?nesi? s?nelio Antano ir 1934 m. liepos 27 d. ?? pasaul? palikusios dviej? m?nesi? dukrel?s Zitos. Vai?iuliai gyveno ties riba su Martynai?i? kaimu, tod?l kai kuriose ba?nytin?se knygose buvo priskiriami prie ?io kaimo gyventoj?.
Vis? kaimo valstie?i? trobesiai buvo mediniai, dengti ilgini? ?iaud? stogais, o Stas?s Dargien?s trobel? ? dr?bto molio sienomis. Pagrindiniai ?kininko sodybos pastatai buv? dviej? gal? troba (namas), kl?tis (svirnas), k?t?s (tvartas) ir jauja (kluonas) su pirtimi (d?iovykla), kurioje stov?jo dr?bto molio krosnis linams ir javams d?iovinti. Ma?a?emio ?k? sudar? nedidel? troba, tvartelis ir dar?in?l? pa?arui saugoti.
Kaimo ?kininkai nebuvo turtingi, tod?l samdini? nesamd?, o ?em?s ?kio darbus dirbo visi ?eimos nariai. Rugiapj?t?s, gr?d? k?limo, lin? mynimo darbuose vieni kitiems talkino visi kaimo gyventojai.
Nedidelis Lapgaud?i? kaimas buvo Kartenos parapijos ir vals?iaus u?kampyje, atokiau nuo pagrindini? apylink?s keli?. Tod?l abiej? pasaulini? kar? metu i?veng? didesni? pavoj? ir nelaimi?. Ta?iau 1944 m. ruden? Kretingos apskrit? u??mus Raudonajai armijai, apylink?je buvo dislokuota nema?ai soviet? kari?, kuriuos buvo ruo?iamasi si?sti kovai su vokie?iais d?l Klaip?dos. Belaukdami kol i?vyks ? front?, kareiviai ?m?si pl??ikauti atokiau esan?iuose kaimuose, atimin?dami i? valstie?i? maisto produktus, alkoholinius g?rimus, vertingus daiktus ir pinigus. Vieno tokio apsilankymo Lapgaud?iuose metu v?lyv? 1944 m. ruden? pl??ikaujantys raudonarmie?iai apipl??? Kazimiero Jonkaus ir Konstantino Joneckio namus, o pastarojo ?mon? Barbor? Joneckien? mirtinai per?ov?.
Prasid?jus rezistenciniam jud?jimui, ? Lietuvos laisv?s armij? ?stojo Petras Joneckis (1924?1991) ? Nepriklausomyb?s kov? dalyvio Petro Joneckio s?nus. Jis gars?jo kaip geras muzikantas, laukiamas jaunimo vakaru?kose ir gegu?in?se. Tod?l tap?s ?emai?i? apygardos Kardo rinktin?s Buganto (Kartenos) kuopos ry?ininku ?Riteriu?, jis palaik? ry?? tarp partizan?, j? r?m?j? ir artim?j?. Pasak rezistencijos istorijos Kartenos vals?iuje tyrin?tojo karteni?kio Juozapo Vilucko (1928?2015), t?v? gyvenamojo namo gale tarp kamar? Petras Joneckis ?sireng? sl?ptuv?, kurioje ?eima sl?p? 1947 m. gegu?? Martynai?i? kaime sunkiai su?eist? Buganto kuopos ?tabo nar? Aleks? Malakausk?-Donelait?. Partizan? beveik m?nes? slaug? ir gyd? seserys Agripina ir Justina Joneckyt?s.
Petro Joneckio-Riterio veikla susidom?jus MGB (Valstyb?s saugumo ministerijos) Kartenos poskyrio saugumie?iams, 1948 m. rugs?jo 26 d. jis buvo suimtas, kalinamas ir tardomas Kretingos, Klaip?dos ir Luki?ki? kal?jimuose. Karo tribunolo nuteistas 25 metams lagerio ir 5 metams tremties, o 1949 m. kovo 14 d. i?ve?tas ? Karagandos srities Steplago lagerius, kur dirbo vario kasyklose. Po J. Stalino mirties bausm? suma?inus, nuo 1956 m. liko dirbti ?achtininku. ? Lietuv? gr??o 1961 m., apsigyveno Kretingoje ir iki pensijos dirbo Klaip?dos laiv? remonto ?mon?s da?ytoju. Lietuvos gyventoj? genocido ir rezistencijos tyrim? centro Rezistent? teisi? komisija 2002 m. pripa?ino Petrui Joneckiui po mirties Kario savanorio status?.
Prasid?jus ?em?s ?kio kolektyvizacijai, Lapgaud?i? ir Sakuo?i? kaim? valstie?iai 1949 m. buvo suvaryti ? vien? kol?k?, kurio pirmininku i?sirinko Petr? Joneck?. Steigiant kol?k?, visa ?em?, gyvuliai ir ?em?s ?kio padargai buvo suvisuomeninti, tapo kolektyvine nuosavybe. ?emdirbio ?eimos poreikiams liko tik sodyba su jai priskirtu nedideliu ?em?s sklypu. Po kiek laiko kol?kis buvo prijungtas prie Martynai?i? ir pavadintas ?Pergal?s v?liava?.
Toliau stambinant kolektyvinius ?kius ir ple?iant dirbamos ?em?s naudmenas, i? nedideli? kaim? ir vienkiemini? sodyb? kol?kie?iai buvo keliami ? centrin? kol?kio gyvenviet?. Tod?l laikui b?gant Lapgaud?i? kaimo ?em? tu?t?jo. Atk?rus Lietuvos nepriklausomyb?, savininkai ar j? nekilnojamojo turto paveld?tojai atsi?m? savo ?em?s sklypus, ta?iau ?mon?s nuo?aliame kaimelyje nebesik?r?. 2001 met? sura?ymo duomenimis, Lapgaud?iuose buvo likusi 1 sodyba su 2 gyventojais, o ?iandien kaim? mena tu?ti, ?kinink? dirbami laukai.
1,710 per?i?r? (-a)