Kretingos rajono savivaldyb?s ir ?algirio seni?nijos teritorijos pietrytiniame pakra?tyje, paribyje su Plung?s rajono Palioni?ki? kaimu ir Reiski? tyru, ?utaut?, Bumbulin?s ir Trakyn?s (Trak?) mi?k? masyve buvo i?sim??iusios ?utaut? Meds?d?i? kaimo sodybos. ?iandien kaimo neb?ra, o j? mena senosios kapin?s su memorialiniais smulkiosios architekt?ros paminklais.
Kaimai k?r?si mi?kuose
?utaut? kaimas ?inomas nuo 1599 met?. Jis ?sik?r? paskutiniaisiais XVI a. de?imtme?iais labiausiai ? vakarus nutolusiose Plung?s dvaro ?em?se. Kaimo gyvenviet? i?augo vakarin?je ?emi? dalyje, prie svarbaus tuo metu prekybos kelio, jungusio Karten? su V??ai?iais, Garg?dais ir vokie?i? valdoma Ma??ja Lietuva.
Vykstant Ma?osios ir Did?iosios Lietuvos urbanizacijai, augo ?em?s ?kio produkcijos poreikis. Tod?l kaimuose prad?ta pl?sti dirbamos ?em?s plotus. Jiems panaudota u? valakais i?matuot? ariamos ?em?s lauk? plyt?jusi pl??inin? mi?ko ir bendr?j? ganykl? ?em?, kurioje k?r?si daugiausia pasiturintys valstie?iai arba trobelninkai.
Taip atsirado naus?dijos, ra?ytiniuose ?altiniuose vadinamos u?usieniais, re?iau ? apyrub?mis. Tai buvo nedidel?s, keli? vienkiemini? sodyb? gyvenviet?s, kuri? dirbama ?em? buvusi i?sibars?iusi r??iais ?vairiose dvarui priklausan?iose vietose.
Mi?ko ?em?je ?sik?rusias naus?dijas ?emai?iai tradici?kai vadindavo Meds?d?iais, t. y. mi?ko sodybomis. ?ios naus?dijos priklaus? tam kaimui, kurio ?em?je susiformavo, ir tik nedaugelis j? laikui b?gant tapo savaranki?kais kaimais.
Kaimas priklaus? Plung?s dvarui
Tokia naujakuri? gyvenviet? XVII?XVIII a. susiformavo ir ?utaut? kaimui priklausan?iame mi?ke, rytin?je ir pietin?je kaimo ?emi? dalyje. Carin?s Rusijos karo ?tabo karinink? XIX a. viduryje parengtame ir 1872 m. publikuotame ?em?lapyje rytin?je ?utaut? dalyje, mi?ke randame pa?ym?tas dvi vienkiemines sodybas, kurios vadinamos ?utaut? u?usieniu (???????? ???????).
U?usien? i? ?iaur?s ryt? supo L?gnali? palivarko, i? ryt? ? Palioni?ki? kaimo, o i? piet? Mikoli?ki? dvaro ?migzd?i?, Pilki?ki? ir Vilki?ki? u?usieniai.
Iki 1861 met? u?usienyje dirbam? ?em? i?sinuomoj? valstie?iai priklaus? Plung?s dvarui, kuriam mok?jo ?em?s rentos mokest? ? ?in??. Pobaud?iavin?s ?em?s reformos metu dirbamos ?em?s r??ius jie i? dvaro i?sipirko, o ganyklomis ir pievomis toliau naudojosi bendrai su kitais ?utaut? kaimo valstie?iais. U?usienyje buvo did?iausia ?utaut? kaimo ganykla, vadinta Bumbuline, kurioje laikui b?gant u?augo brandus mi?kas.
Mi?kas ir dvarui palikta mi?ko ?em? liko kunigaik??i? Oginski? nuosavybe, kuria valstie?iai gal?jo naudotis susimok?j? nustatytus mokes?ius.
Pl??inin?je ?utaut? mi?ko ?em?je XIX a. antroje pus?je?XX a. prad?ioje toliau k?r?si ?emdirbiai, nuomoj?si arba i?sipirk? i? kunigaik??i? Oginski? i?kirsto mi?ko bir?es ar ganykl? r??ius.
Augant ?ki? skai?iui, gyvenviet? tapo savaranki?ku kaimu, kur? ?emdirbiai pavadino ?utaut? Meds?d?iais. I? prad?i? jis priklaus? Plung?s vals?iui, o 1915 metais tapo Kartenos vals?iaus dalimi. Pirmojo Lietuvos gyventoj? sura?ymo duomenimis, 1923 metais kaime buvo jau 14 ?ki?, kuriuose gyveno ir ?em? dirbo 88 valstie?iai.
Lietuvos ?em?s reformos metu kaimas prasipl?t? ? pietus-pietvakarius nuo tradicini? kaimo rib?. Kartografin? med?iaga liudija, kad prie ?utaut? M?ds?d?i? buvo prijungta dalis i?parceliuoto Mikoli?ki? dvaro Pilki?ki? ir ?migzd?i? u?usieni? ?emi?.
Pokaryje veik? partizanai
Po ?em?s reformos sodyb? skai?ius kaime i?augo iki 16-kos. Vieni did?iausi? buvo Tilvik? ir Rimk? ?kiai. Be ?io regiono valstie?iams b?ding? buities daikt?, Tilvik? namuose b?ta ?mantresni?, miestie?iams b?ding? sulankstom? bald?.
Kaimas tur?jo savo kalv?, kuriuo dirbo ma?a?emis Stuopelis. 1918 metais ?utaut? Meds?d?iuose apsigyveno i? Baltarusijos atsik?l?s grafo Aleksandro Ti?kevi?iaus mi?k? eigulys Juozapas Baltuonis, ?sidarbin?s Kretingos (v?liau ? Plung?s) mi?k? ur?dijos Kartenos girininkijos eiguliu, tuo metu vadintu mi?ko ?valgu.
Jau pirmaisiais pokarin?s soviet? okupacijos metais kaime ? ?utaut?, Bumbulin?s ir Trakyn?s (Trak?) mi?kuose, b?r?si ir veik? Lietuvos laisv?s armijos ?emai?i? apygardos Kartenos ir Kuli? vals?i? partizanai. Partizan? ry?ininku tapo kaime gim?s ir aug?s Juozas Macius (1920?1951), 1948 metais ?stoj?s ? Kardo rinktin?s Buganto (Kartenos) kuop? ir pasirink?s slapyvard? Marsas. Jis ?uvo netoli gimt?j? nam? stoj?s ? kov? su Garg?d? stribais ir Valstyb?s saugumo ministerijos (MGB) vidaus kariuomen?s kariais.
Eigulio Juozapo Baltuonio s?nus Juozas Baltuonis (1910?1948) taip pat pasirinko tarnyst? Lietuvai. Jis gim? Baltarusijoje, u?augo ?utaut? Meds?d?iuose, baig?s gimnazij? ir Kauno policijos mokykl?, tarnavo policininku.
Prasid?jus soviet? Rusijos ir nacistin?s Vokietijos karui, 1941 met? vasar? gr??o pas t?vus, 1944 met? pabaigoje ?stojo ? Lietuvos laisv?s armij?, 1946 metais tapo Kardo rinktin?s Buganto (Kartenos) kuopos partizanu Krivai?iu, buvo paskirtas kuopos vado pavaduotoju. ?uvo 1947 m. rugpj??io 9 d. Voverai?i? mi?ke netoli gele?inkelio stotel?s su kuopos vadu Stasiu Luku-Vytautu ir trimis apsaugos b?rio partizanais patek?s ? MGB vidaus kariuomen?s 273-ojo ?auli? pulko kareivi? ir Kartenos vals?iaus strib? pasal?. Jo k?n? stribai parve?? ? MGB Kartenos b?stin?s kiem?, o v?liau u?kas? prie Minijos ir Alanto upi? santakos.
Abiej? ?uvusi? ?utaut? Meds?d?i? kaimo kovotoj? u? Lietuvos laisv? ? Juozo Baltuonio ir Juozo Maciaus ? vardai ?am?inti Kartenos kapini? koply?ioje bol?evizmo aukoms atminti, o Juozo Baltuonio ? ir ?uvimo vietoje prie kelio Kretinga?Salantai karteni?kio Juozo Vilucko pastatytame paminkle.
Partizan? talkininkai buvo persekiojami
Partizanai rasdavo prieglobst? pas kaimo ?kininkus. Juos globojo ir r?m? eigulys Stasys Stuopelis, Domicel? Lubien?. Tod?l naujoji vald?ia steng?si kuo grei?iau, ypa? prad?jus steigti kol?kius, i?krap?tyti kaimo gyventojus i? mi?k? ? soviet? vald?ios pareig?n? kontroliuojamas gyvenvietes.
Nepaklusnieji ar ?iaip vald?ios nemalon? u?sitrauk? gyventojai buvo skaud?iai baud?iami. Taip 1948 m. sausio 3 d. ? Tomsk? buvo i?ve?tas 65-eri? partizano Juozo Baltuonio-Krivai?io t?vas Juozapas Baltuonis, tremtyje i?buv?s septynis su puse met?. 1948 m. gegu??s 22 d. ? Krasnojarsko kra?to Bogu?ian? rajono Zaledejevo gyvenviet? buvo i?tremtas Vincentas Liaudanskis (kitur ra?oma ? Vincas Liaudinskis) su ?mona Viktorija, vaikais Ignacu, Juozapu (Kazimieru?), Vincentu ir Viktorija.
?eimos galva Vincentas, nepilnamet? jo dukt? Viktorija bei tremtyje 1948 metais gimusi antroji dukrel? atgul? am?inam poilsiui svetimoje ?em?je.
?mona Viktorija su s?numis 1958 metais buvo paleisti i? tremties ir gr??o ? Lietuv?. D?l atsiradusi? kli??i? apsigyventi t?vyn?je visi trys broliai i?vyko atgal ? tremties viet?, i? kurios Lietuvon 1974 metais sugr??o tik vyriausias s?nus Ignacas.
Kaimas panaikintas prie? 40 met?
Pokario metais valstyb?s nusavinta kaimo ?em? atiteko keliems ?eimininkams. Dalis mi?ko ?em?s ir dirbam? lauk? liko ?Jaunosios Gvardijos? (v?liau ? ?emaitijos) kol?kiui, o mi?ku apaugusi ?em? tapo valstyb?s nuosavybe, administruojama Kretingos mi?k? ?kio (ur?dijos).
Nors ir ?vairiai skatinami keltis ? ?kio gyvenvietes, mi?kuose lik? valstie?iai niekur neskub?jo keltis. 1974 metais Trak? (Trakyn?s) mi?ko pietin?je dalyje tebestov?jo 6 sodybos, o ?iaur?s rytin?je kaimo dalyje, ?utaut? mi?ke ? dar pora ?ki?.
Muziejininko Juozo Mickevi?iaus duomenimis, 1972 metais kaime gyveno Stas? Vaitkut?-?leinien?, i?saugojusi sen?, etnografin? vert? tur?jusi? daikt?, o Vladas ?ilgalis tur?jo tebeveikian?i? ma?in? skiedroms dro?ti. Vis tik 1978 metais kaimas buvo panaikintas. Paskutiniai jo gyventojai persik?l? gyventi ? ?utautus, Baublius ir kitas gyvenvietes.
Lietuvai atk?rus Nepriklausomyb? ir valstybei prad?jus buvusiems nekilnojamojo turto savininkams ar j? paveld?tojams gr??inti ?em?, kartografin?je med?iagoje kaimas atsik?r?, ta?iau jo ribos ?iek tiek keit?si. Nema?a buvusio kaimo dalis, kurioje auga brand?s mi?kai, liko valstyb?s nuosavybe, kuri? valdo valstyb?s ?mon?s ?Valstybini? mi?k? ur?dija? Kartenos ir Mikoli?ki? girininkijos.
?iaur?s rytin?je ?utaut? mi?ko dalyje, kitaip vadinamoje Bumbuline, buvusi kaimo ?em? per paskutin?j? kaim? teritorij? rib? patikslinim? buvo priskirta prie ?alia esan?io Kartenos seni?nijos L?gnali? kaimo.
? j? patenkama nuo Budri??Kalni?ki? kelio pro L?gnalius ir Palioni?kius vedan?iu keliuku. Vienoje i? mi?ko plyni?, kurioje prie? 40?50 met? stov?jo Normant? sodyba, teberymo antrosios kaimo kapin?s. Jos 14 x 17 m dyd?io, 1991 metais dar buvusios apjuostos kar?i? tvora.
Kapin?s naudotos XVIII a.?XX a. pr., o jose laidotos u?kre?iam?j? lig? epidemij? aukos ? daugiausia ma?ame?iai vaikai ir senoliai. Manoma, kad kapin?mis taip pat naudojosi L?gnali?, Drungil? ir Palioni?ki? kaim? gyventojai.
?iandien kapines ?enklina kra?tuose augantys auk?ti lapuo?iai med?iai. ?algirio seni?nijos iniciatyva pastatytas kry?iaus pavidalo medinis anotacinis ?enklas su u?ra?u ??UTAUT? MEDS?D?I? SENKAPIAI? bei viduryje st?ksantis senas koplytstulpis, kurio stulpo priekin?je pus?je ?r??tas stilizuotas kry?elis ir pastatymo data ? ?1949?.
Koplyt?l?je seniau buvo ?v?. Mergel?s Marijos Maloningosios, ?v. Antano ir ne?inomos ?ventosios skulpt?ros, o u? koplytstulpio stov?jo 1971 metais pastatytas monumentalus kry?ius, kuris nepra?jus nei 20-?iai met? nuo pastatymo dienos nuvirto ir sunyko.
Buvus? kaim? ?enklina koplytstulpiai
?iuo metu ?utaut? Meds?d?iams priklauso 290,42 ha ?em?s, kuri plyti tarp ?utaut? ir Mikoli?ki? bei Baubli? ir Palioni?ki? kaim?, pietin?je Trakyn?s (Trak?) ir ?utaut? mi?k? dalyje. Ja nuo V??ai?i??Mikoli?ki??Kartenos kelio ? rytus eina Trakyn?s gatv?, prie kurios stovi vienintel? sodyba, prie? paskutin? administracinio-teritorinio suskirstymo rib? patikslinim? priklausiusi Mikoli?ki? kaimui.
?ios kaimo dalies ?iauriniame pakra?tyje vidury mi?ko st?kso seniausios kapin?s, veikusios XVII?XVIII a., o v?liau iki XX a. 2 de?imtme?io pabaigos naudotos savi?ud?iams, nekrik?tytais mirusiems k?dikiams bei u?kre?iam?j? lig? epidemij? aukoms laidoti. Pasakojama, kad jose palaidotos 1709?1711 m. maro aukos, tod?l kapin?s vadinamos Maro kapeliais (Maro kapin?mis).
Jos netaisyklingo keturkampio plano, 15 x 14 m dyd?io, ?rengtos lygioje vietoje, pakra??iuose apsodintos liepomis. Laidojimo ?ymi? nebesimato.
Mirusiems atminti nuo seno stov?jo keli monumental?s kry?iai, o viduryje ? medinis koplytstulpis su kaltiniu kry?eliu ir polichromuotomis ?v?. Mergel?s Marijos Maloningosios bei ?v. Roko skulpt?romis.
Per Gegu?ines pamaldas kaimo gyventojai rinkdavosi prie koplytstulpio, melsdavosi u? mirusiuosius, giedodavo Vis? ?vent?j? litanij?.
Kaimui sunykus, kapin?s buvo primir?tos, o prie?ais jas plyt?jusioje sodybin?je ir dirbamoje ?em?je u?augo mi?kinink? pasodintas spygliuo?i? mi?kas.
Prasid?jus Atgimimui, buv? gyventojai atnaujino koplytstulp?, ?alia kurio kapin?se pastat? rusvo granito paminklin? akmen? kaimui atminti. Jo memorialinis u?ra?as skelbia: ??ia buvo / ?utaut? Meds?d?i? / 16 sodyb? kaimas / Stalinizmo pasek?j? sunaikintas 1944 ? 1978 / Pastatytas maro kapin?se 1990?.
Julius KANARSKAS
Istorikas,
Kretingos muziejus
2,907 per?i?r? (-a)