? ?iaur?s vakarus nuo Salant?, tarp Juodup?n? ir Bargalio kaim? plyti buvusio Kirk?i? kaimo ?em?s. Jis sulauk? to paties likimo, kaip ir kiti sovietme?io melioracijos ir kolektyvizacijos sunaikinti kaimai, kuri? i?liko tik pavadinimas ir pla?iais dirbamais laukais paversta ?em? be trobesi? ir juose gyvenusi? ?emdirbi? ?eim?. Per buvus? kaim? tebevingiuoja vienas seniausi? apylink?s keli?, i? Salant? pro ?udgal? ir Kirk?ius ved?s link Urbai?i? ir Juodup?n?.
Kaimas pavadintas naujakurio vardu
Senieji ?em?lapiai ir Salant? ba?ny?ios metrik? knygos leid?ia teigti, kad kaimas atsirado XVIII am?iuje. Jis susiformavo Juodup?n? kaimo pietin?je dalyje, naujakuriams prad?jus ?dirbti pl??inin? ganykl? ?em?, plyt?jusi? paribyje su Pes?i? kaimo ir dvaro bendrosiomis ganyklomis. Pirm?kart Kirk?iai pamin?ti 1750 met? Salant? ?v?. Mergel?s Marijos ?mimo ? dang? ba?ny?ios vizitacijos akte.
I? prad?i? tai buvo Juodup?n? kaimo u?usienis, v?liau tap?s savaranki?ku kaimu. Manoma, kad gyvenviet?s pavadinimas kilo i? pirmojo naujakurio asmenvard?io ?Kirk?ys (Kirk??)? daugiskaitos formos. Vietovardis kai kur lietuvi?kai buvo ra?omas ?Kir?iai?. Istoriniuose ?altiniuose ir kartografin?je med?iagoje vietov? lenki?kai vadinama ?Kirksze?, voki?kai ? ?Kirkscha?, rusi?kai ? ??????a, ?????a?, ????????.
1750 metais naus?dijoje jau stov?jo 4 ?emdirbi? sodybos, kuri? kiekis, kaip liudija v?lesni vizitacijos aktai ir parapijie?i? s?ra?ai, iki pat baud?iavos panaikinimo nepakito. Jose 1821 m. gyveno 47, 1843 m. ? 38, o 1845 m. ? 49 katalikai: 25 vyrai ir 24 moterys. Parapijie?i? s?ra?ai leid?ia teigti, kad daugelyje sodyb? glaud?si po pora ?eim?. Tai gal?jo b?ti perpus ?k? nuomoj? giminai?iai arba ?kio ?eimininkai su ?eimyna: kampininkais ir samdiniais bei j? ?eim? nariais.
1845 metais Kirk?iuose gyveno Dementijus B?rontas su ?mona Petron?le, vaikais Pranci?kumi, Juozapu ir Petron?le, seserimi Petron?l? B?rontait?, Jok?bas Giedra su s?numi Jonu, Kajetonas Paulauskis, Kazimieras Motu?? su ?mona Marcelijona, vaikais Antanu, Kazimieru, Juozapu, Barbora ir Marijona, Magdalena Matutyt?, Jonas Pabr??as su ?mona El?bieta, vaikais Jonu, Juozapu ir Barbora, Pranci?kus Martinkus, Barbora Petrutien?, Mykolas Bru?as su ?mona Viktorija, Ona, Barbora ir Antanina Jackut?s, Kajetonas Paulauskis, Jonas Sk?rys su ?mona Pranci?ka, dukromis Barbora ir Petron?le, Antanas Mik?ius ir Kunigunda Mik?ien? su dukra Elena.
Gausiausia buvo Pu?kori? ?eima, kuri? sudar? 12 asmen?: ?eimos galva Kazimieras Pu?korius, jo ?mona Kotryna, s?n?s Pranci?kus, Kazimieras, Juozapas, Antanas, Pilypas ir Jonas, dukros Barbora, Kotryna ir Marijona, taip pat Barbora Pu?kori?t?, matyt, nei?tek?jusi sodybos ?eimininko sesuo.
Po baud?iavos gyventoj? gaus?jo
XIX am?iaus kartografin? med?iaga liudija, kad Kirk?i? ribos tuo metu pasislinko dar labiau ? pietus, ? gretimo Pes?i? kaimo ir dvaro ganykl? ?em?, kurioje 1861?1872 met? ?em?lapiuose ?ymimas vieno kiemo Kirk?i? u?usienis, ?sik?r?s netoli Salant??Gr??lauk?s kelio. V?liau ?is u?usienis tapo Barkeli? (dabar ? Bargalio) kaimo dalimi.
Iki baud?iavos panaikinimo ariam? ?em? ir pievas Kirk?i? ?emdirbiai nuomojosi i? Gr??lauk?s dvaro savinink? ir nustatytomis dienomis ?jo la?? ?io dvaro Pes?i? palivarke. Pobaud?iavin?s reformos metu jie buvo paleisti i? baud?iavos, i?sipirko i? grafo Juozapo Ti?kevi?iaus ?em? ir buvo priskirti savivald? gavusiam valstie?i? luomui. Nuo 1861 m. kaimas priklaus? Gr??lauk?s, o nuo 1880 m. ? Salant? vals?iui.
I?laisvinus valstie?ius i? baud?iavos, XIX a. antroje pus?je?XX a. prad?ioje ?ki? kaime padaug?jo. 1866 metais jame buvo 6 katalik? kiemai, kuriose gyveno 46 valstie?iai, 1915 m. stov?jo 7 sodybos, o per 1923 met? Lietuvos apgyvendint? viet? sura?ym? suskai?iuoti 7 ?kiai ir 44 gyventojai.
Beveik visos sodybos telk?si kaimo ?iaur?s rytin?je dalyje, vir? Erlos sensl?nio prie?ais Alkos kaln? st?ksan?ioje auk?tumoje, o ?emdirbystei skirti r??iai buvo i?sim?t? po vis? kaim?. ? rytus nuo gyvenviet?s plyt?jo Did?ioji dauba, o u? jos ? Pa?alutiniais vadinamas ?altiniuotas sl?nis.
? pietry?ius nuo gyvenviet?s ? sensl?n? puslankiu leidosi kita dauba, kuria pavasariais, rudens ir vasaros li??i? metu link Erlos intako Alkupio tek?jo sausu met? laiku i?d?i?vantis Rube?daubio upeliukas.
?iaur?s rytiniame kaimo pakra?tyje augo Alkos pu?yn?lis ir plyt?jo Alkos durpynas, kuri? pirmasis ap?m? 5 ha, o antrasis ? apie 10 ha Erlos up?s sensl?nio. Mi?ke dominavo pu?el?s, tarp kuri? buvo gausu kr?m?. Durpyne Kirk?i? gyventojai savo poreikiams kas? durpes, kuri? sluoksnis siek? iki 3 metr? storio.
? ?iaur? nuo gyvenviet?s, tarp jos ir Juodup?n?, plyt?jo lazdyn? kr?mais apaugusi vietov?, vadinama Lieknos (Leiknos) mi?keliu.
Nuo gyvenviet?s ? pietus ?jo gatvel?, ?siliejanti ? kaimo pietine dalimi einant? keli? Salantai??udgalis?Urbai?iai. Netoli ?io kelio kry?kel?s su Pes?i??Juodup?n? keliuku iki Pirmojo pasaulinio karo stov?jo m?rin? smukl?. Pasakojama, kad joje gyveno smuklininkas Baltel?, kurio vardu v?liau, smukl?s nebelikus, pavadintas apie 5 ha ?em?s laukas, priklaus?s smuklininko ?kiui.
?iaur?je kaimas ribojosi su Juodup?nais, rytuose ? su Alka, pietry?iuose ? su ?udgaliu, pietuose ? su Barkeliais, pietvakariuose ? su Pes?iais (nuo 1927 m. ? Leli?nais), o vakaruose ? su Urbai?iais.
Nu?luotas kaimas virto dirbamais laukais
Lietuvos ?em?s reformos metu XX a. 3?4 de?imtme?iais visa ariama ir bendro naudojimo ?em? buvo i?skirstyta ? vienkieminius ?kius.
Po Antrojo pasaulinio karo Kirk?iuose gyveno Kubilien?s, Petrausk?, Pu?kori?, Razm?, Stepono ir Juozo Venck? ?eimos. Valstietis Kazimieras Pu?korius d?l valstybini? prievoli? nevykdymo buvo suimtas, 1946 m. nuteistas dvejiems metams lagerio ir penkeriems metams tremties.
Soviet? vald?iai 1949 m. prad?jus kolektyvizacij?, ?kininkai buvo priversti savo ?em?, dal? ?em?s ?kio padarg? ir namini? gyvuli? perduoti kol?kiui, o j? ?eimos nariai priverstinai tapo kol?kie?iais. I? prad?i? kaimas priklaus? Juodup?nuose ?sik?rusiam Kirovo kol?kiui, o v?liau ? Alkos kol?kiui, kurio administracinis-?kinis centras veik? Erl?nuose.
Pirm?j? dviej? soviet? okupacijos de?imtme?i? ekonominiai ir socialiniai sunkumai demografinei kaimo b?klei didesnio poveikio netur?jo. 1959 metais kaime tebegyveno 61 ?mogus. Deja, ?sib?g?jus sovietinei melioracijai, kaim? buvo nuspr?sta nugriauti ir vis? jo teritorij? paversti dirbamais kol?kio laukais.
?iandien Kirk?iai pagal teritorijos dyd? yra 28-tas Imbar?s seni?nijos kaimas. Jam priklauso 116,69 ha ?em?s, kuri? supa Juodup?n?, Alkos, ?udgalio, Bargalio ir Leli?n? kaimai. Sen?j? Kirk?i? ir ?iaur?s Vakar? ?emaitijos valstie?i? etnin? architekt?r? reprezentuoja vienintelis i?lik?s gyvenviet?s pastatas ? Juozo Venckaus sodybos kl?tis, eksponuojama Rum?i?k?se veikian?iame Lietuvos liaudies buities muziejuje.
Julius KANARSKAS
Istorikas, Kretingos muziejus
1,983 per?i?r? (-a)