(Pabaiga. Prad?ia Nr. 72)
Kurorte vir? kult?rinis gyvenimas
Kurorte vyko aktyvus kult?rinis gyvenimas, gastroliuodavo grafo pakviesti lenk? artistai, parke ir paj?ryje grodavo i? Var?uvos atvyk?s pu?iam?j? orkestras, kurhauze veik? biblioteka-skaitykla. Vaidinimai ir koncertai vykdavo kurhauzo sal?je, vaidinimams pritaikytame preki? sand?lyje prie j?ros tilto, o v?liau ? Vasaros teatre.
Feliksas buvo i?aukl?tas lenki?ka dvasia. Ta?iau u?aug?s Lietuvoje jis neliko abejingas ?io kra?to istorijai, lietuvi? tautinio kult?rinio s?j?d?io siekiams. Jis gerb? romantik? i?populiarint? Lietuvos praeit?, suteik? patalpas 1911?1914 m. veikusiai ?Saul?s? draugijos lietuvi?kai pradinei mokyklai, 1913 m. dovanojo pastat? progimnazijai, kurioje mok?si ne tik bajor?, bet ir kit? luom? vaikai, atvyk? i? tolimiausi? Lietuvos kampeli?.
Grafas par?m? lietuvi? inteligent? sumanym? surengti 1899 m. pirm?j? vie??j? lietuvi?k? spektakl? ?Amerika pirtyje? ir suteik? jam patalpas.
R?muose Feliksas sukaup? vertingus tapybos, dail?s, skulpt?ros k?rinius, o 1897?1907 m. surinko senov?s gintaro dirbini? rinkin?. Dal? ?io unikalaus rinkinio 1908 m. padovanojo Vilniaus mokslo bi?iuli? draugijai, kurios nariu buvo iki Pirmojo pasaulinio karo.
Likusi? rinkinio dal?, saugot? Palangos r?muose, grafien? Antanina 1936 m. perdav? Kretingos muziejui. I? jo gintaro dirbinius 1937 m. deponavo ir nebegr??ino Vytauto Did?iojo kult?ros muziejus. Sovietme?iu rinkin? per?m? Vytauto Did?iojo karo muziejus, deponav?s j? Palangos gintaro muziejui. Tokiu b?du unikalus gintaro dirbini? rinkinys gr??o ? graf? Ti?kevi?i? Palangos r?mus.
Per kar? prieglobst? suteik? uo?viai
Didel?s ?takos Felikso ?eimai tur?jo Poznan?s kra?tas ? ?monos Antaninos t?vi?k?. ?eimai daug pad?jo Antaninos t?vas Vladislovas Tadas Juozapas Lonckis, broliai Steponas Antanas Juozapas ir Stanislovas Antanas Ignotas Lonckiai. Pas juos Ti?kevi?iai rasdavo pastog? politini? ir socialini? suiru?i? metu. Poznan?je 1913 m. buvo i?leista Stanislovo Karvovskio knygel? ?Po??ga i Kretynga?, populiarinanti Palangos dvar?, kurort? ir jo k?r?jus grafus Ti?kevi?ius.
Kilus Pirmajam pasauliniam karui, didel? dal? vertingiausi? bald?, interjero ?rangos element? ir meno k?rini? Feliksas i?gabeno ? Vilni?, i? kurio tarpukariu viskas buvo perkelta ? Var?uvos Ti?kevi?i? r?mus, kuriuose sudeg? per 1944 m. sukilim?.
Grafo ?eima 1914 m. i?vyko ? Vokietijai priklausan?i? Poznan?s kunigaik?tyst? ir apsigyveno Posadove pas grafien?s brol? Stanislov? Antan? Ignot? Lonck?.
Vokie?i? karo laivams 1915 m. kovo 23 d. ap?audant Palang?, dalis vil? buvo apgriauta, kai kurios sudeg?, o vienas artilerijos sviedinys pataik? ? r?m? koply?i? ir pramu?? sien?.
Karo metais dvare ?eimininkavo vokie?iai, kurie nesir?pino pastat? remontu. Sugr???s ? Palang?, Feliksas 1922?1924 m. r?mus atstat?. Siekdamas gauti l??? r?m? remontui, jis tur?jo parduoti kelet? jam priklausan?i? vil? ir ?em?s sklyp? kurortin?je zonoje.
Tarpukaryje grafo turtai ?m? tirpti
I?kilus Lietuvos ir Latvijos teritoriniam gin?ui d?l Palangos, 1921 m. pas grafus apsistojo derybas steb?jusio tarptautinio arbitra?o komisijos pirmininkas, angl? diplomatas D?eimsas Simpsonas.
Jis i?klaus? Felikso argumentus, palaikan?ius lietuvi? tautos interesus, grafo patarimu sureng? Palangos katalik? ba?ny?ioje neoficial? gyventoj? balsavim?, ? kurio rezultatus atsi?velg? priimdamas sprendim? atiduoti Palang? Lietuvai.
Rusijos revoliucija ir Lietuvos ?em?s reforma smarkiai pakirto ekonomin? graf? Ti?kevi?i? gali?. ?eima neteko Baltarusijoje tur?t? vald?. Lietuvos ?em?s reformos metu Palangos dvaro valdos 1923 m. buvo nusavintos, o Feliksui ir Antaninai palikta tik po 150 ha ?em?s Vilimi?k?s ir Virk?tinink? (Vydmant?) palivarkuose.
Palangoje jiems liko tik kurortin? zona ir dvaro teritorija, o likusi dalis buvo nusavinta arba i?pirkta. Kurorto valdym? per?m? prie Palangos vals?iaus savivaldyb?s 1921 m. ?steigtas kurortui valdyti komitetas.
Stengdamasis i?laikyti dvar?, mok?ti atlyginimus ir pensijas tarnautojams, tarnams ir samdiniams, grafas buvo priverstas pardavin?ti vilas, ?em?s sklypus kurorto zonoje, dirbam? ?em?. ?iek tiek pajam? duodavo paj?ryje veik?s restoranas, kuriame vasaros sezono metu vakarais grodavo muzika, vykdavo ?okiai.
Graf? ?eima senatv? pasitiko svetur
Pasiligoj?s Feliksas netrukus i?vyko gyventi ir gydytis ? Pary?i?, kuriame ? mokslus leido savo vaikus. Vaikai Palangoje taip pat neu?sib?davo, da?niausiai ?ia atvykdavo vasarai, o nuo moksl? likus? laik? leido pas motinos brolius Silezijoje ? Posadovo ir Lvuveko dvaruose.
Pagal archyvinius dokumentus Feliksas mir? 1932 m. baland?io 14 d. Pary?iuje. Lenk? spaudoje publikuotame nekrologe nurodoma, kad po ilgos ir sunkios ligos jis mir? baland?io 15 d. Nekrologe esanti ?inut? liudija, kad jo k?n? buvo ruo?iamasi pargabenti i? Pary?iaus ? Posadov? arba Palang?.
Po grafo mirties Palang? vald? ?mona, v?liau ? s?nus Stanislovas Marija. Smukus gyvenimo lygiui, dvar? i?laikyti buvo vis sunkiau. Vien r?mams ?ildyti ?iem? per dien? reik?davo ma?iausiai 3 ve?im? malk?.
Bandydama gauti daugiau pajam?, grafien? vasaroti priimdavo Lietuvos dvarininkus ir kunigus, o prie? Antr?j? pasaulin? kar? r?muose atidar? mokam? pensionat?, kuriame poilsiaudavo Lenkijos ambasados Kaune bei konsulato Klaip?doje personalas.
Grafien? planavo savo turt? parduoti ir su vaikais persikelti ? Poznan?s kra?t? pas brol? ir s?nus. Dvaro kaina buvo did?iul?: j? nupirkti b?t? ?steng?s tik milijonierius arba valstyb?. Tod?l 1938 m. buvo prad?tos derybos su Lietuvos vyriausybe d?l dvaro, o su miesto savivaldybe ? d?l kurhauzo pardavimo-pirkimo s?lyg?.
Ta?iau art?jant karui, deryb? u?baigti nepavyko. 1939 m. rugpj??io 15 d. grafien? su s?numi Stanislovu Marija i?vyko ? Lenkij?, o prasid?jus karui ? per Italij?, Pranc?zij? ir Portugalij? persik?l? ? London?. I? jo po karo emigravo ? Kanad?. Mir? ir palaidota 1953 m. Monrealyje.
Graf? vaikus likimas bla?k? po pasaul?
Feliksas ir Antanina susilauk? 10 vaik?, kuri? dauguma gim? Palangoje.
1893 m. gim?s pirmagimis Juozapas mir? po poros savai?i?, o kiti 4 s?n?s ir 5 dukros u?augo. Am?iaus skirtumas tarp vyriausios dukters Marijos Teres?s ir jauniausio s?naus Alfredo siek? 19 met?.
Vaikai buvo auginami pagal tos epochos didik? tradicijas ir papro?ius. Juos nuo ma?ens aukl?jo ir mok? guvernant?s, speciali? ?ini? mok? samdyti Palangos progimnazijos pedagogai. Akira?iui prapl?sti ir bendravimo pagrindams formuoti vaikai su t?vais vykdavo ? u?sienio keliones, Vokietijos, Austrijos, Lenkijos, Pranc?zijos ir Italijos kurortus.
Jie taip pat daug bendravo su r?muose ilgesniam laikui apsistojusiais ir vasarojan?iais giminai?iais, kit? gimini? didikais. Religiniu mokymu r?pinosi dvaro kapelionas.
Vyriausioji dukt? Marija Teres? Irena Gabriel? gim? 1894 m. spalio 12 d. Var?uvoje 1927 m. i?tek?jo u? Romano Antano Me?islovo Leono ?y??evskio, bet po 10-met? trukusio bendro gyvenimo met? 1937 m. mir?.
Antroji dukt? Sofija Marija gim? 1896 m. bir?elio 9 d. Posadove. 1921 m. Pnievuose (Lenkija) ?stojo ? Ken?ian?io J?zaus ?irdies seser? ur?ulie?i? kongregacijos vienuolyn?, pasirinko vienuolin? sesers Imakulatos vard?, 1924 m. dav? i?kilmingus ??adus. Gyveno ir darbavosi Pnievuose, Vilniuje, Lodz?je, Seradze, o nuo 1933 m. ? Romoje. Per 1944 m. m??? d?l Romos slaug? su?eistus s?junginink? kariuomen?s karius ir u? tai buvo apdovanota Lenkijos valstybiniu ordinu: kry?iumi ?U? nuopelnus? su kardais. Mir? 1970 m. baland?io 9 d. Palaidota Romoje, Verano kapin?se.
Tre?ioji dukt? Kristina Marija gim? 1897 m. lapkri?io 4 d. I?tek?jusi u? Pavlovic? dvarininko grafo Kristupo Leono Miel?inskio, 1920 m. pagimd? s?n? Andri? Kristup? Marij? Motiej? Feliks? Stanislov? Antan? Rapol?, o 1922 m. ? Feliks? Kristup? Marij? Antan? Stanislov?. Vyrui 1927 m. Berlyne mirus, vaikus augino viena. Mir? 1932 m. bir?elio 16 d. Drezdene. Artimieji j? palaidojo Pavlovicuose, ?eimos koply?ioje ?alia vyro. Abu Kristinos Marijos s?nus 1932 m. ?sivaikino ir u?augino brolis Jonu?as Marija Ti?kevi?ius-Lonckis.
Ketvirtoji dukt? Alicija gim? 1899 m. sausio 2 d. Su vyru Vitoldu ?ebeko gyveno Var?uvoje, per Antr?j? pasaulin? kar? ?stojo ? Armij? Krajov?, dalyvavo 1944 m. Var?uvos sukilime, buvo apdovanota sidabro kry?iumi ?U? nuopelnus? su kardais. ?uvo 1944 m. spalio 2 d. atsitiktin?s kulkos sunkiai su?eista ? galv?. Palaidota Var?uvos Povonzk? kapin?se, gimin?s kapaviet?je.
Jos brolis Jonu?as Marija gim? 1900 m. liepos 28 d. Didesni?j? gyvenimo dal? praleido Posadove pas bevaik? d?d? Stanislov? Antan? Ignot? Lonck?, kuris berniuk? ?sivaikino, suteikdamas jam Ti?kevi?iaus-Lonckio pavard?.
Paveld?j?s Posadovo dvar?, 1926 m. Poznan?je ved? grafait? El?biet? Zamoisk?. Tap?s agronomu, ?eimininkavo paveld?tose valdose, augino ?irgus, buvo Maltos ordino riteris ir Lenkijos kavalerijos atsargos paporu?ikis. Posadove ?m?si rengti arkli? kinkini? var?ybas, kurios iki ?i? dien? i?liko tradiciniu renginiu. 1942 m. paskirtas Lenkijos ginkluot?j? paj?g? kapitonu, o u? kovinius nuopelnus apdovanotas Narsi?j? Kry?iumi. Po karo su ?mona pasitrauk? ? Vakarus, v?liau persik?l? ? JAV, gyveno Santa Barbaroje. Mir? 1987 m. lapkri?io 30 d.
Motinos garbei pakrik?tyta penktoji graf? dukt? Antanina gim? 1901 m. Jos gyvenimas truko tik 19 met?: slaugydama jaun?l? brol? Alfred? susirgo sunkia liga ir 1920 m. lapkri?io 29 d. mir?. T?vai j? palaidojo r?m? koply?ioje, i? kurios palaikai 1956 m. buvo perkelti ? Palangos sen?sias kapines.
T?vo garbei Feliksu pakrik?tytas tre?iasis s?nus gim? 1905 m. gegu??s 5 d. J? t?vai taip pat leido ?sivaikinti grafien?s broliui Stanislovui Antanui Ignotui Lonckiui. Gav?s nauj? Ti?kevi?iaus-Lonckio pavard?, jaunuolis paveld?jo Lvuveko (Nove Miasto) majorat?. 1939 m. jis tapo Lenkijos ulon? pulko atsargos poru?iku, karo metais buvo apdovanotas Narsi?j? Kry?iumi. Ved?s buvo du sykius. Pirm?kart 1930 m. Var?uvoje ved? Jadvyg? ?evusk?, kuri 1931 m. pagimd? dukter? Janin? Marij? Antanin?. Baigiantis karui su ?eima pasitrauk? ? Pary?i?, kuriame 1948 m. i?siskyr?. Persik?l?s ? London?, 1949 m. ved? angl? Elisabeth Margaret Bristow-Loynes, su kuria susilauk? s?naus Stepono Antano. Feliksas mir? 1970 m. rugpj??io 27 d. Kempton Hause (Velse).
Ketvirtasis s?nus Stanislovas Marija gim? 1907 m. spalio 9 d. T?vui mirus, jis kartu su motina vald? Palangos dvar?. 1935 m. Kaune ved? ?eimi? (prie Jonavos) dvarininkait? Vand? Liudvik? Kosakovsk?, su kuria met? pabaigoje Palangoje susilauk? pirmagim?s dukters Marijos Teres?s. Karo prad?ioje su ?eima i?vyko ? Lenkij?, i? kurios netrukus pasitrauk? ? Anglij?. Apsigyveno Londone, kuriame 1943 m. gim? s?nus Juozapas Steponas. Po karo persik?l?s ? Monreal? (Kanada) 1950 m. susilauk? antros dukters Kristinos Onos. V?liau persik?l? ? San Francisk?, dirbo JAV kongreso bibliotekoje. Mir? 1979 m. gruod?io 2 d., palaidotas Va?ingtone.
Nepriklausom? Lietuv? i?vydo vienintelis s?nus
Jauniausias s?nus Alfredas Marija gim? 1913 m. lapkri?io 17 d. Krokuvoje, t?vams gr??tant i? Romoje ?vykusio susitikimo su Popie?iumi. U?augo Palangoje, mok?si namuose, o nuo 1926 m. ? Pary?iuje.
I? prad?i? lank? lic?j?, o v?liau studijavo Sorbonos universiteto Tarptautini? santyki? institute. Vasar? gr??davo ? Palang?, bendravo su miestelio bendraam?iais, i? kuri? i?moko puikiai kalb?ti lietuvi?kai. 1938 m. baig?s institut?, gr??o ? Lietuv?, pa?auktas ? kariuomen? ?an?iuose baig? mechanizuotos kuopos puskarininki? mokykl? ir tarnavo ?tabe.
1939 m. prad?ioje i?vyk?s ? Lenkij? ie?kotis diplomatinio darbo, Var?uvoje ved? grafait? Liudvik? Marij? Sobansk?. Broliui Stanislovui ir motinai i?vykus ? Lenkij?, su n???ia ?mona parvyko ? Lietuv? tvarkyti Palangos dvaro reikal?. Baimindamasis d?l gimdyti besiruo?ian?ios ?monos ir k?dikio sveikatos, j? 1940 m. prad?ioje i?ve?? ? Kaun?, kur vasario 10 d. gim? s?nus Adomas Marija.
?sib?g?jant Antrojo pasaulinio karo ?vykiams, bandydamas gauti leidim? su ?eima persikelti pas gimines ? nacistin?s Vokietijos okupuot? Lenkij?, 1940 m. gegu??s 31 d. m?gino vykti ? vokie?i? valdom? Klaip?d?. Ta?iau prie sienos per?jimo punkto Nemirsetoje gestapinink? buvo suimtas, apkaltintas bendradarbiavimu su Pranc?zijos ?valgyba ir i?ve?tas ? Ryt? Pr?sijos policijos direkcijos b?stin? Til??je, kurioje tardytas ir kalintas 4 m?nesius.
Jam kalint, Palangos dvare ?sik?r? NKVD (SSRS Vidaus reikal? liaudies komisariato) pasienio kariuomen?s daliniai. ?mona Liudvika Ti?kevi?ien? su keli? m?nesi? s?neliu prisiglaud? pas buvusius dvaro tarnautojus, slapst?si r?syje.
Paleistas i? kal?jimo ir vengdamas patekti ? ?ekist? rankas, Alfredas atvyko ? pasienio zon? ir apsigyveno pas lietuv? ?kinink?. I? ten susisiek? su patikimais ?mon?mis, kurie pad?jo slapta per sien? i? Palangos ? Klaip?dos kra?t? i?gabenti ?mon? su k?dikiu.
Gav?s pa?ym?jim?, kad yra Lietuvos pilietis ir politinis pab?g?lis, Alfredas su ?eima i?vyko ? naci? administruojam? Lenkijos teritorij?, ?sik?r? ?monos t?vi?k?je Guzove netoli Var?uvos. Ta?iau neilgai trukus, 1941 m. sutuoktini? keliai i?siskyr?.
Karo metais Alfredas vert?si prekyba. Prasid?jus 1944 m. Var?uvos sukilimui, ?stojo ? Armijos Krajovos gretas, tapo sukil?liu slapyvard?iu ?Budrys?. Ta?iau jau po keli? dien? sukil?li? saugumo tarnybos buvo suimtas ?tariant, kad kalinamas Til??je gal?jo duoti sutikim? bendradarbiauti su Vokietijos gestapu. Be tardymo are?tin?je praleido iki pat sukilimo pabaigos.
Pokarin?je Lenkijos Liaudies Respublikoje veng? kalb?ti apie savo kilm? ir auk?t?j? diplomato i?silavinim?, d?l kuri? gal?jo atsidurti kal?jime ar lageryje. Tod?l po karo kelis metus dirbo Guzovo cukraus fabrike. V?liau gr??o ? Var?uv?, kurioje praleido likus? gyvenim?. I? prad?i? atidar? krautuv?l?, v?liau dirbo inspektoriumi gyv?n? globos draugijoje, invalid? vartotoj? kooperatyve, Vyslos up?s laivininkyst?je, buvo gele?inkeli? traukinio sanitarijos ?vietimo vadovu.
Nuo 1992 m. su ?mona Ur?ule kasmet atvykdavo vasaroti ? Palang?. Atgav?s Lietuvos pilietyb? ir jam priklausan?i? Palangos dvaro vald? dal?, r?mus ir park? padovanojo valstybei. U? graf? Ti?kevi?i? nuopelnus kuriant ir vystant kurort?, 1997 m. liepos 13 d. jam buvo suteiktas Palangos miesto garb?s pilie?io vardas. Alfredas mir? 2008 m. liepos 10 d. Var?uvoje. Jo valia palaikai buvo kremuoti, parve?ti ? Palang? ir palaidoti senosiose kapin?se greta sesers Antaninos.
Liko tik keli palikuoniai
I? Palangos grafo Felikso Ti?kevi?iaus palikuoni? graf? Ti?kevi?i? gimin? ?iandien atstovauja trys jo an?kai ir du proan?kiai.
Anglijoje gyvena jauniausias an?kas ? 1949 m. Kento grafyst?s Margito mieste gim?s Felikso Ti?kevi?iaus-Lonckio s?nus Steponas Antanas Ti?kevi?ius, 1993 m. Pule (Dorseto grafyst?) ved?s lenk? kilm?s grafait? An? Ru?kovsk?.
JAV tebegyvena 1943 m. Londone (Anglija) gim?s Stanislovo s?nus Juozapas Steponas ir du jo s?n?s: 1977 m. gimimo Steponas (Stefan), su ?mona Chelsea Peters auginantis dukr? Degan, bei i? antrosios t?vo santuokos 1994 m. gim?s Mykolas (Michal).
Vyriausias palikuonis yra Kaune 1940 m. gim?s vienintelis Alfredo s?nus Adomas Marija. Jis u?augo Lenkijoje, mok?si Ru?anystoko vienuoli? salezie?i? mokykloje, baig? medicinos studijas Var?uvoje, sta?avosi Lenkijos gele?inkelinink? ligonin?je.
1969 m. i?vyko ? London?, o i? ten ? ? JAV. Gyveno Los And?ele, dirbo ligonin?je gydytoju radiologu, sveikatos draudimo firmoje, u?si?m? labdaringa veikla, vert?si priva?ia gydytojo praktika, gavo JAV pilietyb?, dalyvavo politin?je veikloje, bendravo su Prezidentu Ronaldu Reiganu, 1973 m. ved? i? Vilniaus kra?to kilusi? in?inier? projektuotoj? Han? Marij? ?lykovi?. Nuo 2000 m. lankosi Lietuvoje. 2002 m. jam suteikta Lietuvos pilietyb?.
Julius KANARSKAS
Kretingos muziejus
2,431 per?i?r? (-a)