Per vis? Europ? ritantis antrajai ?ios vasaros kar??io bangai, gal tik vienintelis tarp pasaulio lyderi? JAV prezidentas Donaldas Trumpas vis dar nenori tik?ti, kad klimato kaita ir su ja susij? visk? griaunantys uraganai, vienur ? sausros, kitur ? potvyniai, yra visos ?monijos beatodairi?ko ir neatsakingo ?kininkavimo padarinys. D?l negr??tamos klimato kaitos mokslininkai jau seniai skambino pavojaus varpais, o ?iemet pasirod? tikros apokaliptin?s prognoz?s: jeigu nesustosime, jeigu nekeisime savo m?stymo ir nesielgsime atsakingai gamtos at?vilgiu, mes visi laiko jau teturime gal penkiasde?imt, gal kok? ?imt? met?. Po to m?s? planeta nelabai tiks ?mon?ms gyventi.
O kuo ?ia d?ti mes, gyvenantys miesteliuose ir kaimuose, jeigu galime tik pasid?iaugti netipi?ka ?ilta lietuvi?ka vasara, nes anks?iau netgi padainuodavome ? ?liet?s Lietuvoj…?
Vasar? atostogaujant visi?kai nesinori galvoti apie buvusius reikalus, r?pes?ius, gin?us ar diskusijas, pra?jusi? politini? ar dalykini? darbotvarki? klausimus. Deja, tas vienas vis? m?s? darbotvark?s klausimas lieka tiks?ti lyg u?delsto veikimo bomba, o svarbiausia, kad lemtingas ir nei?vengiamas, visk? naikinantis sprogimas istorijos vyksmo po?i?riu gali ?vykti jau visai netrukus. Kita vertus, nuo kar??io bangos, u?pl?dusios Lietuv? vasaros prad?ioje, kent?jo ?kininkai, kent?jo silpnos sveikatos ir senyvi ?mon?s, dar ne?inia, kaip tai atsilieps visai gerovei.
Apmaudu, kad m?s? m?stymo kli??s vis dar veikia po senovei. Pa?i?ri TV informacini? laid? turin? ar vis re?iau pasirodan?i? spausdint? laikra??i? puslapius ? viskas prasideda nuo politini?, ekonomini? ?vyki?, komercini? TV ?iniose dar gausiai ?pinami kriminaliniai ?vykiai, kitokie skandalai, o interneto ?iniasklaida kupina ??vaig?d?i?? gyvenimo ?naujien??: kas, kada, su kuo ir kod?l, skyrybos-vedybos, naujos draug?s ar draugai. Kuo ry?kesn? ??vaig?d??, kuo didesnis skandalas, tuo geriau ?ryjama? informacija. Ir taip be pabaigos…
O susir?pinim? keliantys ?enklai ir faktai jau neaplenkia n? vienos valstyb?s. Vienur nesibaigian?ios ar staiga prasidedan?ios li?tys skandina miestus, griauna kelius, tiltus, vanduo u?pila mil?ini?kas teritorijas, milijonai ?moni? priversti evakuotis arba ilgai k?sti nepriteklius. Vis da?niau u?pl?stan?ios kar??io bangos ?mones varo tiesiog ? nevilt?: n?ra j?g? ne tik dirbti, bet ir apskritai gyventi. Mokslininkai jau kalba apie tai, kad did?iul?s Indijos teritorijos d?l nesibaigian?i? ir ilgai besit?sian?i? kar??io bang? greitu laiku taps negyvenamos. Li?dni ateities scenarijai pie?iami Ispanijai, kuriai ?adama Sacharos dykumos ateitis, o ?alia esan?iai Pranc?zijai ? ?normali? apie 35 C – 40 C vasaros temperat?ra. ?iomis dienomis ne vienas pary?ietis, galintis sau leisti ?ioki? toki? prabang?, palieka butus ir kraustosi ? vie?bu?ius su kondicionieriais: tik taip bent trumpai galima gelb?tis nuo ?udan?io kar??io. Ta?iau buitiniai kondicionieriai ?em?s klimato nei?gelb?s.
Naivu tik?tis, kad katastrofin? klimato kaita aplenks Lietuv?. Juk nepastatysime sien? ir neu?tversime dangaus, kad liktume apsaugoti nuo kar??io ar ?al?io anomalij?, netik?tai u?gri?van?i? li??i?, potvyni?. Kaip saugoti save, kaip apsaugoti ir gelb?ti savo turt? ? vis da?niau tai tampa svarbiausiu darbotvark?s klausimu. Argi dar nepatyr?me, kaip pasaulin? tvan? primenan?ios li?tys skandino Kaun?, Taurag?, Bir?us ir kitas vietoves? Gal pana??s pavyzd?iai ? tik ??anga ? dar didesnes klimato nelaimes, u?gri?sian?ias Lietuv??
Tarp daugyb?s ?em?s klimat? galin?i? tausoti ir saugoti klausim?, priemoni? ar akcij? (kaip dabar populiaru sakyti), d?l m?s? pa?i? neapdairumo, institucij? nesusikalb?jim? ir nebendravimo atsiranda toki? sprendim?, kurie atrodo arba visai beprasmi?ki, arba, kaip sakoma, viena ranka duoda, kita ? atima. Tarp pana?i? akcij?, galin?i? paliesti daugyb? niekuo d?t? ?moni?, ?ymus dyzelini? automobili? apmokestinimas. U? oro tar??. Ta?iau tuo pat metu mes patys savo valstyb?je niekaip negalime sureguliuoti mi?k? kirtim? klausimo. Kad m?s? mi?kai masi?kai kertami, kad po negailestingu kirviu atsiduria ir daugyb? saugotin? mi?k? masyv?, niekam ne paslaptis. Tai ta proga pagalvokime: ar m?s? gyvenam?j? aplink? pagerins plynai i?kirsti mi?kai, ta?iau u?drausti dyzeliniai automobiliai?
Vartotoji?koje visuomen?je ir kult?roje mediena vertinama tik kaip verslo objektas, kaip galimyb? u?dirbti, kaupti kapital?. O kada suprasime, kad kertame med?ius, o ne ruo?iame medien? bald? ar popieriaus pramonei?
Gal tod?l svarbiausias m?s? vis? darbotvark?s klausimas ? ne ?vairi? ekonomini? skai?iuk? rodikliai, ?sisavintos (? kieno ki?en??) l??os, suvartota to ar ano, bet visur ir visada lydintis klausimas ? o kiek tai pakenks ar pagelb?s gamtai? Tai, kas naudinga gamtai, saugos ir ?mog?. Gal vert?t? kas savait? ar kas m?nes? prad?ti skelbti statistik? ? i?kirtome tiek ir tiek hektar? (o gal ir kvadratini? kilometr??) mi?k?, o kiek atsodinome? O kada tie sodinukai pavirs o?ian?ia giria? Gal tokia statistika priverst? atsipeik?ti ir pasikeisti viduje bent vienu aspektu, verst? susim?styti ir gal? gale prad?ti keistis? Nes istorijos laikrod?io po?i?riu mums liko tik sekund?s.
1,318 per?i?r? (-a)