Statant XVII a. prad?ioje Karol?tat? (taip XVII?XVIII a. oficialiai vadinosi Kretingos miestas), nuo turgaviet?s link Akmenos up?s sl?nio salos ir brastos buvo nutiesta gatv?, sujungusi miest? su keliais, vedan?iais link Klaip?dos ir ?ventosios uost?.
?i magistralin? miesto arterija i? prad?i? vadinta Vokie?i?, v?liau ? Palangos, Vandens, Pakaln?s, o paskutinius 90 met? ? Birut?s gatve.
Namus nuomojo ?vairiems amatininkams
Dabartin? Birut?s gatv? susideda i? trij? istorini? atkarp?. Pagrindin? jos dalis XVII?XVIII a. prasid?jo pietvakariniame Turgaus (dab. Rotu??s) aik?t?s kampe ir leidosi vakar? kryptimi tiesia linija ? Akmenos up?s sl?n?. Jame ties pietvakarine tuometinio miesto riba dar? staig? lankst? ? kair? pus? ir toliau ?jo piet? kryptimi lygiagre?iai upei iki jos senvag?s, juosusios sl?nyje buvusi? sal?.
XVII?XVIII a. gatv?je posesij? nebuvo, kadangi ji pra?jo tarp Turgaus aik?tei ir dabartinei M?guvos gatvei priklausan?i? ?em?s sklyp?. Juose gatv?s prad?ioje prie?ais turgaviet? tebuvo du pastatai: de?in?je pus?je, gatv?s ir aik?t?s kampe st?ksojo dviauk?t? akmen? m?ro i?din? (muitin?), o kair?je pus?je, kampe su M?guvos gatve ? vienauk?tis medinis namas.
Gatvei nusileidus ? sl?n?, ties pos?kiu buvo keturi, o tarp pos?kio ir salos ? dar ?e?i namai, stov?j? abipus gatv?s. ?ie miesto pietvakariniame pakra?tyje pastatyti namai priklaus? magistratui (miesto tarybai), kuris juos nuomojo Karol?tate ilgesniam laikui apsistojusiems ir miesto pilie?iais tapusiems amatininkams. Tarp j? daugiausia buvo atvykusi?j? i? voki?k? ?emi?, tod?l gatv? XVIII a. oficialiai vadinta Vokie?i? gatve (lenk. ulica Niemecka).
Visi namai buvo mediniai, vienauk??iai, su gontais dengtais ?laitiniais stogais. Viduje buv? ?rengti 1?2 kambariai, virtuv? ir 1?2 kamaros. Nam? langai buvo nedideli, susidedantys i? keli? sta?iakampi? stikl?, ?statyt? ? ?vininius r?melius.
?iuos namus 1771 m. nuomojosi mieste apsigyven? batsiuvys Lorensas Rodmanas, da?ytojas Antanas Danas, aud?jai Augustinas Gotlybas ir Kristijonas Urbonas, puod?ius Jurgis Martinsas dailid? ir stalius Tirbachas, kitas puod?ius Kristupas Grubas, ?altkalvis Mik?a, ?yd? verslininkai Mau?a Leibovi?ius, Hir?as Leibovi?ius ir Orelis ?lomovi?ius. ?ios gatv?s gyventojams buvo priskirtas ir miesto smukl?s nuomininkas Leiba Mejerovi?ius.
? ?iaur? nuo magistratui priklausan?i? nam? prie Akmenos up?s 1771 m. miesto plane pa?ym?tos kapin?s, buvusios tarp up?s ir dabartin?s Akmen?s gatv?s. Manoma, kad jose XVII?XVIII a. laidoti mieste gyven? protestant? konfesijos tikintieji (evangelikai liuteronai).
1771 m. Karol?tato miesto valdymo nuostatuose ?yd? verslininkams buvo u?drausta toliau gyventi magistratui priklausan?iuose namuose ir leista persikelti ? M?guvos gatv?, u? miesto rib? numatytame kurti ?yd? kvartale.
Saloje buvo pastatytas vandens mal?nas
Kita dabartin?s Birut?s gatv?s atkarpa eina up?s sl?nyje buvusios apie 5,5 ha dyd?io salos centrine dalimi. ?ios salos vakarin? krant? tebeskalauja Akmena.
I? ?iaur?s, ryt? ir piet? j? puslankiu juos? senvag?, kuri, kaip liudija ra?ytiniai ?altiniai, gal?jo b?ti vadinama U?pe?i? upe. Nuo Vokie?i? gatv?s senvag? kirto brasta, kuria perbridus keliukas per sal? ved? link U?pe?i? ir Akmenos santakos. Auk??iau ?ios santakos skersai Akmenos vagos buvusi stambiais akmenimis i?gr?sta kita brasta, ?emai?i? vadinta k?lgrinda.
Siekdamas pagerinti persik?lim? per Akmen?, dvaro savininkas Lietuvos didysis mar?alka Jonas Stanislovas Sapiega 1625 m. kovo 13 d. i?dav? privilegij?, kuria leido ?alia brastos pastatyti pirm?j? medin? tilt?. 1644 metais minimi jau 2 tiltai: per Akmenos ir U?pe?i? upes. U?pe?i? tiltas stov?jo ? pietus nuo dabartini? nam? Birut?s g. 17 ir 22.
Kylant Karol?tato miestui, saloje dvaro savininkai miestie?i? poreikiams XVII a. prad?ioje pastat? vandens mal?n?. Jam vieta buvo parinkta ?iaur?s rytin?je salos dalyje, ar?iau brastos per U?pe??. Palei mal?n? salos rytiniu pakra??iu buvo i?kastas kanalas, kuriuo tekantis vanduo suko mal?nrat?. Kitas kanalas atsirado salos ?iaurin?je dalyje ? tarp vandens mal?no ir u?tvankos, supiltos skersai Akmenos up?s. Tokiu b?du sala kanalais buvo padalinta ? 3 dalis. Vir? pirmojo kanalo prie?ais mal?n? buvo nutiestas tre?ias ?ioje nedidel?je miesto dalyje tiltas.
I? prad?i? vandens mal?nas buvo medinis, su ?iaudiniu stogu. Jame miltus mal?si Karol?tato miesto pilie?iai, kampininkai ir gretimo Kretingos kaimo ?emdirbiai.
Apie 1769 m. dvaro l??omis buvo pastatytas, o 1771 m. baigtas ?rengti naujas mal?no pastatas. Jis buvo tinkuoto akmen? m?ro, lentel?mis dengtu stogu, kuris nuo miesto pus?s da?ytas raudonais da?ais. Viduje stov?jo malimo ?renginiai, o vakariniame gale buvo mal?nininko gyvenamoji troba, nedidelis kambarys ir kamara.
?ydai buvo i?stumti ? u?miest?
?alia mal?no miesto pa?on?je XVIII a. i?augo naus?dija, kuri ra?ytiniuose ?altiniuose vadinama ?yd? Naujamies?iu, ?yd? miesteliu arba Kretingos ?tetlu. Pavadinimas byloja, kad jos ?k?r?jais ir gyventojais buvo ?yd? tautyb?s asmenys, vert?si prekyba, tarpininkavimu, amatininkais, teik? ?vairias paslaugas.
?emai?i? seni?no Jono Karolio Chodkevi?iaus 1609 m. pasira?yta Kretingos magdeburgijos privilegija draud? ?ydams nuolat gyventi mieste, bet leido jiems turgaus ir prekyme?iu metu jame lankytis ir prekiauti. Ta?iau jiems nebuvo draud?iama gyventi u? miesto rib?. Tod?l, nepa?eisdama magdeburgijos privilegijos, ?yd? bendruomen? XVIII a. apsigyveno u?miestyje, bendro naudojimo ?em?je tarp Karol?tato miesto ir Kretingos kaimo.
?yd? miestelio bendruomen? 1765 m. sudar? 92 ?mon?s, nuomoj? 14 nam?. Viename i? j?, pirklio ?eimoje gim? ir augo Abiej? Taut? Respublikos didvyris, kovotojas u? laisv?, kavalerijos ?yd? pulko k?r?jas ir pulkininkas Berekas Joselevi?ius (1764?1809).
1771 metais ?yd? Naujamiestis jau laikomas miesto dalimi ? priemies?iu, kurio gyventojai buvo pilnateisiai miesto pilie?iai, naudoj?si jiems suteiktomis teis?mis ir lengvatomis, vykd? magdeburgijos privilegijoje numatytas pareigas.
Prie vienintel?s priemies?io gatv?s, jungusios Vokie?i? gatv? su u?mies?io keliais ? Klaip?dos uost? ir Palang?, bendruomen? buvo ?sirengusi turgaviet?, kuri leido kontroliuoti ?iuo keliu vykusi? prekyb?. Aplinkui turgaviet? stov?jo vandens mal?nas ir 7 namai, o dar 3 namai ? rytin?je priemies?io dalyje, u? vandens mal?no kanalo. Lik? 2 namai buvo pietiniame priemies?io pakra?tyje, u? salos, ?alia projektuojamos naujos ?yd? kvartalo turgaus aik?t?s.
Priemiestyje 1771 m. gyveno ?yd? Mau?os Leibovi?iaus, ?meros Leibovi?iaus, Leibutos Gutmanovi?iaus, Hir?o Joselevi?iaus, Iciko Michalovi?iaus, Elijo Mendelovi?iaus, Hir?o Merkovi?iaus, Joselio Solmovi?iaus, ?majos Joelovi?iaus, Joselio Leibovi?iaus, Eselio Michalovi?iaus ir vokie?io odininko Norlingo ?eimos.
Dauguma ?yd? vert?si smulki?ja prekyba ir nuoma, kiti ? amatais. Leibuta Gutmanovi?ius nuomojosi miesto mal?n? ir prekiavo svaigalais, Joselis Solmovi?ius vert?si druskos prekyba, Hir?as Merkovi?ius nuomojosi ?a?ai?i? smukl?, o Joselis Leibovi?ius buvo auksakalys. Ne visus j? verslus lyd?jo s?km?. 1771 met? pabaigoje miesto i?dui nema?as sumas buvo skolingi L. Gutmanovi?ius, H. Joselevi?ius ir ?. Leibovi?ius.
Kretingai XVIII a. pabaigoje praradus Magdeburgo teis? ir nustojus galioti ?yd? s?slum? ribojan?iai magdeburgijos privilegijai, nuo XIX a. prad?ios ?ios tautyb?s miestie?iai prad?jo keltis ? miest?.
Turtingiausiai ir ?takingiausiai bendruomen?s daliai ?sik?rus prie miesto turgaviet?s ir pagrindini? gatvi?, o ?yd? dvasiniu-religiniu centru tapus M?guvos gatvei, ?yd? Naujamiestis XIX a. pirmoje pus?je prarado tur?t? svarb?. Jis tapo neatsiejama miesto dalimi ir buvo prijungtas prie Vokie?i? gatv?s, kuri tuo metu pavadinta Palangos gatve (rus. ???????????? ?????).
Magistratui priklausiusius namus su suformuotais ?em?s sklypais XIX a. pirmoje pus?je i?sipirko ?yd? ir vokie?i? pirkliai bei amatininkai. 1837 metais gatv?s atkarpoje nuo Turgaus aik?t?s iki salos jau buvo 12, o priemiestyje ? 8 posesijos. Tuo tarpu 1854 m. miesto plane tarp aik?t?s ir salos pa?ym?ta 14, o buvusiame priemiestyje ? net 18 posesij?.
I? pamin?t? keturiolikos posesij?, buvusi? tarp turgaviet?s ir salos, 9?10 nam? vald? sklyp? 1879?1890 m. i? Kretingos dvaro nuomojosi ?ydai ?maja Jankovka, ?eftelis ?majovas, Joselis Gricmanas, Jankelis Dribinas, Natanas Gilis, Mau?a Sergiejus, Golda Sergiej, ?maja Burn?teinas, Joselis Gricmanas, Leiba Golcmanas ir Gilelis Golcmanas.
Tarpukariu gatv? tapo ilgesn?
Tre?ioji dabartin?s Birut?s gatv?s atkarpa yra trumpiausia. Ji yra prie?ingame Akmenos krante, tarp tilto ir sankry?os su Basanavi?iaus gatve, ? kuri? ?silieja senieji keliai, par?j? ? Kreting? i? Klaip?dos ir Palangos.
Miesto dalimi ?i atkarpa tapo tik 1936 m., prijungus prie Kretingos miesto didesni?j? dal? Akmenos up?s de?iniajame krante buvusio Kretingos kaimo, nuo XIX a. pabaigos neoficialiai vadinto Kretingsod?iu. ?ioje gatv?s atkarpoje pakaln?je ?alia tilto 1771 m. gyveno miesto pilietis Chackelis Icikovi?ius, o taip pat i? magistrato i?sinuomotame name ?sik?r?s Orelis ?lomovi?ius, priklaus? ?yd? Naujamies?io bendruomenei.
Kaim? su miestu jung?s medinis tiltas ne syk? buvo perstatomas. 1828 metais pastatytas naujas tiltas, kur? sudar? abiejuose krantuose i?m?rytos akmenin?s atramos, ant kuri? buvo pad?tos metalin?s sijos su lentiniu paklotu. ?iai statybai atminti ?alia pastatytas paminklinis akmuo su i?kaltu ?ra?u ?L […] / R – 1828?, dabar st?ksantis prie u?tvankos. 1866 m. ir 1925 m. tiltas buvo atnaujintas, o sovietme?iu rekonstruotas paklojant asfaltuot? dang?. Iki pastatant nauj? tilt? ?emait?s al?joje, Birut?s gatv?s tiltas buvo vienintel? jungtis tarp abipus Akmenos up?s esan?i? Kretingos dali?.
Pirmojo pasaulinio karo metu kaizerinei kariuomenei u??mus Kreting?, okupacin? karin? administracija 1915 m. gatv? voki?kai pavadino Wasserstrasse, t. y. Vandens gatve.
Nusavin? i? Rusijon pasitraukusio grafo Aleksandro Ti?kevi?iaus miesto vandens mal?n?, jame vokie?iai 1917 m. ?reng? elektrin?, o nuo jos link centro palei gatv? nuties? pirm?j? mieste orin? elektros linij?. Elektrin?je stov?jo dyzelinio variklio varomas generatorius, kurio pagaminta elektros energija buvo tiekiama administracin?ms ?staigoms, naudota pagrindin?ms gatv?ms ir aik?tei ap?viesti.
Vokie?iams traukiantis i? Lietuvos, elektros stoties ?renginius ir orin?s linijos tinkl? i? karin?s vald?ios 1918 m. pabaigoje nupirko kretingi?kis verslininkas Vilis Otas Inzelis, varikl? su generatoriumi 1919 m. perk?l?s ? savo garin? mal?n? ?alia ?vyrduob?s K?stu?io gatv?je.
Po Pirmojo pasaulinio karo gatvei gr??intas Palangos vardas. Ta?iau ?iuo vardu buvo vadinama ir viena i? pagrindini? priemies?iu tapusio Kretingos kaimo gatvi?, kuria ?jo kelias ? Palang?. Tod?l mieste esanti gatv? prad?ta vadinti Pakaln?s, o pasitinkant Vytauto Did?iojo mirties 500-?sias metines, apie 1929?1930 m. miesto valdybos nutarimu pavadinta ?io did?iojo kunigaik??io motinos garbei Birut?s gatve.
Birut?s gatv?je koncentravosi komercin? veikla
Tarpukariu gatv?je gyveno ?yd? ir lietuvi? verslinink? ?eimos. Gatv?s prad?ioje kair?je pus?je stov?jo ilgas, vienauk?tis, tinkuoto m?ro namas su medin?s konstrukcijos stogu ir mezoninu, sudeg?s per 1941 m. gaisr?. Jo vietoje m?s? laikais pastatytas m?rinis namas, kuriame veikia banko, medicinos ir kitos ?staigos.
U? jo stov?jo pora medini? nam?. Antrajam 1913 m. sudegus, buvo pastatytas vienauk?tis, m?rinis pastatas su mezoninu, galiniu fasadu atsuktas ? gatv?. Jo savininkas, prekybininkas, Kretingos verslinink? klubo sekretorius Pranci?kus Beniu?is XX a. 4 de?imtmetyje nam? rekonstravo: i?betonavo r?s? ir pamatus, i?m?rijo antr?j? auk?t?, kuriame nuo gatv?s pus?s ?sireng? balkon?. Pastato perdengimui vietoje sen?j? medini? naudojo gel?betonines sijas.
Namo pirmajame auk?te veik? savininko manufakt?ros preki? parduotuv? bei nuomininko siuv?jo I. Liekio vyri?k? ir moteri?k? r?b? siuvykla. Dal? antrojo auk?t? patalp? stomatologijos kabinetui nuomojosi dant? gydytoja Bronislava Guzikauskait?. Kieme stov?jusiame mediniame ?kiniame pastate P. Beniu?is ?reng? vienas pirm?j? mieste dvira?i? remonto dirbtuves.
Toliau stov?jusiuose namuose veik? S. Basait?s moter? kirpykla ir S. Vir?ilien?s moter? salonas. Prie?ingoje gatv?s pus?je buvusiame mediniame name gyvenam?sias patalpas nuomojosi Kretingos ?auli? rinktin?s vadas kapitonas Petras Buragas.
Sl?nyje kair?je gatv?s pus?je gyveno manufakt?ros preki? krautuv?s savininkas A. Zimonas, o u? jo buvo K. Markaus smulki? preki? krautuv?. Abu pastatai mediniai, vienauk??iai, sta?iakampio plano, su dvi?lai?iais skiedromis dengtais stogais, pokariu rekonstruoti i?liko iki m?s? dien?.
Veik? ?vaki? fabrikas ??vyturys?
Kitapus gatv?s, tarp jos ir Akmenos up?s, mediniame name gyveno pramon?s ir prekybos bendrov?s ?Taicas ir ?eras? bendrasavininkis Enikas ?eras. Kieme stovin?iame ?kiniame tinkuoto m?ro pastate jis 1926 m. ?reng? ?vaki? fabrik? ??vyturys?, kurio produkcijai ?ym?ti naudojo patentuot? prekybin? ?enkl? su j?ros ?vyturio atvaizdu.
I? Klaip?dos atgabentas ?aliavas ?mon?je tirpd? garo krosnyje ir 7 voki?komis rankin?mis ma?inomis liejo ?vakes. Viena ma?ina per valand? atliedavo 360 ?vaki?, o i? viso per darbo dien? buvo apdorojama iki 700 kg stearino ir parafino ?aliavos. Specialiose formose darbininkai liejo did?i?sias, vadinamas pirmos r??ies ?vakes, skirtas katalik? ba?ny?ioms, ir 24 valandas degan?ias ?vakes, statomas sinagogose ir prie pa?arvoto mirusiojo. Gamybos apimtys i?augdavo art?jant kalendorini? met? pabaigai, kai buvo liejamos ?vakut?s Kal?d? eglut?ms.
Enikui ?erui mirus, jo versl? 1937 m. per?m? Mau?a Kacas. Pasikeitus bendrasavininkiui, bendrov? pavadinta ?Taicas, Judelis ir Ko?.
I? lietuvio verslininko Jono Eitavi?iaus ji i?sinuomojo buvusios elektros stoties pastat?, stov?jus? ?alia Eniko ?ero sklypo, ? kur? perk?l? ?vaki? fabrik?. Pastat? rekonstravo, pristat? antr? auk?t?, kuriame ?k?r? augalini? tauk? fabrik? ?Plantage-Koks?. I? Klaip?dos atve?davo pilnas 400 kg talpas, i?mu?? j? dugnus taukus tirpd?, pyl? ? formas, o atau?usius pakavo ? sviestin? popieri?.
Gatv?je tilpo ir pramon?, ir prekyba
Birut?s gatv?je taip pat veik? ?merelio Lenkimerio sunkve?imi? nuomos punktas, M. Zorchovi?iaus vadovaujamas Izraelit? darbinink? kult?ros draugijos skyriaus B. Boruchovo namai.
Greta vandens mal?no grafas Aleksandras T?kevi?ius XX a. prad?ioje atidar? vien? pirm?j? mieste lentpj?vi?, kurios ?renginius suko mal?no turbinos. Joje r?stai pjovimo stakl?mis buvo pjaunami ? lentas, ta?us ir ruo?inius statybai. Mal?n? su lentpj?ve i? dvaro tarpukariu nupirko verslininkas Mejeris Nochumavi?ius.
Prie?ais mal?n? 1938?1940 m. i?kilo m?rinis gyvenamosios ir komercin?s paskirties pastatas, kur? pagrindiniame apskrities mieste pasistat?, kaip manoma, ?ventosios uosto administratorius Leonas Ramanauskas.
Pastatas tinkuoto m?ro, netradicinio provincijos miestams, labiau tarpukario Kauno architekt?rai b?dingo plano, link miesto centro nukreiptu suapvalintu dviej? auk?t? fasadu. Vienoje i? komercini? patalp? 1939 m. ?sik?r? A. Novickio kolonialini? preki? ir tabako parduotuv?. Soviet? okupacijos prad?ioje pastatas 1940 m. buvo nacionalizuotas, o ? Kaun? persik?l?s jo savininkas su ?eima 1941 m. i?tremtas ? Sibir?.
Kit? m?rin?, tik raudon? plyt?, nam? ?ioje gatv?s atkarpoje prie?ais tilt? tarpukariu pasistat? kretingi?ki? Varkoj? ?eima.
Pastat? paskirt? keit? laikmetis
Nacistin?s okupacijos prad?ioje 1941 m. bir?elio 26 d. sudegus senamies?iui, Birut?s gatv?s gyventojai didesni? materialini? nuostoli? i?veng?: sudeg? tik abipus gatv?s jos prad?ioje ar?iau turgaviet?s stov?j? keli namai.
Ta?iau naciams surengus holokaust?, didel? dalis nam? i?tu?t?jo. ? be savinink? likusius ?yd? namus vokie?i?, o v?liau ? soviet?, okupacin? vald?ia k?l? benamiais tapusius padeg?lius, ? miest? gyventi atsik?lusius asmenis, administracines ir kitas ?staigas.
Erdviame L. Ramanausko name pagal apskrities in?inieriaus J. Zubkaus projekt? 1941 m. buvo ?rengta ir atidaryta vie?oji miesto pirtis. Joje m?go lankytis ir mieste veikusiose Vokietijos karin?se-administracin?se ?staigose bei slaptosios valstyb?s saugumo policijos (gestapo) skyriuje tarnav? vokie?i? karininkai, kuriems apsigyventi ?alia vandens mal?no XX a. prad?ioje statytame dideliame mediniame name Birut?s g. 21 buvo ?rengti karinink? namai.
Eniko ?ero namuose po karo ?sik?r? Kretingos apskrities vietin?s pramon?s kombinatas, o nacionalizuotame ?kiniame pastate veikl? atnaujino ?vaki? fabrikas ??vyturys?.
Vietin?s pramon?s kombinat? pertvarkius ? Kretingos rajono buitinio gyventoj? aptarnavimo kombinat?, gyvenamosiose patalpose buvo ?rengti komunaliniai butai, o ?kiniuose pastatuose ? kombinato sand?liai. Eniko ?ero namas smarkiai nukent?jo per 1991 m. gaisr?. I?keldinus gyventojus, pastatas buvo privatizuotas ir po keli? met? nugriautas.
Karo prad?ioje sudegusi? nam? vietoje u? ?Gintaro? restorano pastato sovietme?iu buvo pastatytas m?rinis vie?asis miesto tualetas. ?iuo metu toje vietoje stovi naujai pastatytas gyvenamosios-komercin?s paskirties namas.
Gatv?je i?liko nedaug sen?j? pastat?
Sovietme?iu dalis sen?j?, XIX a.?XX a. prad?ioje statyt? medini? nam? buvo nugriauta, o kiti ? rekonstruoti. Vietoje de?in?je gatv?s pus?je ties kry?kele su Akmen?s gatve 1963 m. nugriaut? medini? nam? i?kilo vienas pirm?j? mieste silikatini? plyt? m?ro keturauk?tis daugiabutis namas.
Neliko ir prie?ais j? kitapus gatv?s stov?jusio namo, kurio sklype XX a. 8 de?imtmetyje buvo pastatytas Kretingos rajono kolektyvini? sod? bendrijos administracinis-komercinis pastatas.
Gatv?je tebestovi vandens mal?no pastatas.
Mal?nas ir lentpj?v? XX a. 7 de?imtmetyje buvo u?daryti, o j? ?renginiai i?montuoti ir i?ve?ti atsargin?ms dalims ? kitas tos pa?ios paskirties ?mones. Gamybin? mal?no dalis ne vien? de?imtmet? stov?jo nenaudojama, o mal?nininko patalpose ir pal?p?je veik? komunaliniai butai. Gyventojus i?k?lus, po ilgokos pertraukos pastatas buvo i? pagrind? por? kart? perstatytas, o jame ?rengta maitinimo paslaugas teikianti ?mon? ? restoranas ?Vienaragio mal?nas?.
Kretinga ilg? laik? gars?jo karo metais ?rengta vie??ja pirtimi, kuri? m?go ne tik kretingi?kiai, bet ir aplinkin?se vietov?se gyvenantys pirties malonum? m?g?jai. Ji priklaus? vietos pramon?s kombinatui, v?liau ? buitinio gyventoj? aptarnavimo kombinatui, o po privatizacijos atiteko verslininkui Antanui Burbai. Tiesa, pastatas gerokai nukent?jo per 1988 m. gaisr?, po kurio buvo nuardyta ir iki ?iol neatstatyta did?ioji dalis antrojo auk?to.
U? mal?no ir pirties Birut?s gatv?je 21 numeriu pa?ym?tame name po karo vietoje vokie?i? karinink? apsigyveno Kretingos apskrities karinio komisariato, NKGB-MGB (Valstyb?s saugumo ministerijos) skyriaus, NKVD-MVD (Vidaus reikal? ministerijos) skyriaus ir vidaus kariuomen?s ?gulos karininkai. Kari?kiams apie 1952 m. i?sik?lus, name buvo ?rengti komunaliniai butai.
Tarp namo Nr. 21 ir gatv?s plyti nedidelis, ta?iau erdvus skverelis. Jis mena ?ioje vietoje XVIII a. buvusi? ?yd? Naujamies?io sen?j? turgaviet?, kurioje iki XIX a. prad?ios kleg?jo savo prekes si?lan?i? prekeivi? balsai, akmenimis gr?stu grindiniu (?em. bruku) dard?jo ? turg? arba mal?n? vykstan?i? valstie?i? ve?imai.
Julius KANARSKAS
istorikas, Kretingos muziejus
3,923 per?i?r? (-a)