Va?iuodami plentu i? Kretingos ? Darb?nus, ?veik? pusiaukel? ir pakil? i? Juodupio sl?nio patenkame ? Daub?n? kaim?, kuris ?sik?r?s Ten??s upelio dauboje. Archeologijos paminklai liudija, kad Daub?nai ? viena seniausi? m?s? kra?to gyvenvie?i?, kurioje ?mon?s apsigyveno I t?kstantmetyje po Kristaus.
Dabar de?in?je kelio pus?je vis? rytin? kaimo dal? u?ima Daub?n? sodinink? bendrijos gyvenviet?, ?alia kurios, kitapus kelio, ir pami?k?se u? gele?inkelio st?kso kelios vienkiemin?s sodybos.
Gyvenviet?s vietoje
buvo ?sik?r? kur?iai
Seniausius Daub?n? gyventojus mena Ten??s kairiajame krante, tarp Stanislovo Daug?los sodybos ir gele?inkelio esan?ios auk?tumos pakra?tyje buvusi ne?tvirtinta senov?s gyvenviet?. J? 2011 m. i?ai?kino Kretingos rajono vietoves ?valgiusi Klaip?dos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto archeologin? ekspedicija, vadovaujama dr. Vykinto Vaitkevi?iaus.
Tyrin?jimai liudija, kad ?ioje vietoje I t?kstantme?io antroje pus?je ir II t?kstantme?io prad?ioje gyveno kur?iai, kurie stat?si ant?eminius stulpin?s konstrukcijos gyvenamuosius trobesius molio tinku ap?iltintomis sienomis, kasdien?je buityje naudojo i? molio lipdytus, taip pat ap?iestus ir linijiniu ornamentu puo?tus indus.
Aptiktas metalo ?lako gabal?lis leid?ia manyti, kad ?alia gyvenviet?s veik? gavybos vieta, kurioje i? pelk?tame Ten??s sl?nyje kasamos bal? r?dos ?mon?s tuo metu jau mok?jo i?gauti gele??, naudot? ginkl?, darbo ?ranki? ir nam? apyvokos reikmen? gamybai.
Su ?ia senov?s gyvenviete sietina Er?k?tyno senov?s kulto vieta. Manoma, kad ?ioje vietoje i? po masyvaus riedulio i?tekantis ir gydom?ja galia gars?jantis ?altinis garbintas ir laikytas ?ventu jau kur?i? laikais.
Prie?ais ?altin? esan?ioje terasoje veik? paleoastronomin? dangaus ?viesuli? stebykla, kuri? tebe?ymi pora ?imtame?i? ??uol? ir i? ?em?s ky?antys, tam tikra tvarka i?sid?st? rieduliai, naudoti Saul?s ir M?nuli? kalendori? derinimui. Prie stebyklos ir ?altinio tur?jo vykti pagoni?k? ?ven?i? apeigos.
Ariamos ?em?s reik?jo
besiple?ian?iai ?emdirbystei
Kov? su kry?iuo?iais metu Daub?nuose gyvenusios kur?i? bendruomen?s nebeliko. I?tu?t?jusi ?em? laikui b?gant apaugo mi?ku, kuris priklaus? Palangos giriai, plyt?jusiai nuo Baltijos j?ros iki Vaineiki? mi?k? masyvo.
Dal? paj?rio kur?i? ?emi? XV a. prijungus prie Lietuvos Did?iosios Kunigaik?tyst?s, mi?kai buvo kertami ir eksportuojami ? Vakar? Europ?, o ? ?emdirbystei tinkamas pl??inines ?emes ?m? keltis ?emdirbiai ?emai?iai.
Nuo XV a. iki XVIII a. Darb?n? apylinki? mi?kai ir dirbama ?em? buvo did?iojo Lietuvos kunigaik??io, t. y. valstyb?s, turtas, kur? i? prad?i? administravo Plateliuose rezidav? ?emai?i? seni?nai, o v?liau ? Palangos seni?nas. Darb?n? apylink?se esantiems valstyb?s turtams administruoti ir mokes?iams rinkti XVI a. buvo ?steigtas Darb?n? dvaras.
Augant u?sienio rinkoje ?em?s ?kio produkcijos paklausai, dvaro administratorius skatino valstie?ius ?dirbti naujus pl??imus, tarp j? ? i?kirsto mi?ko ?em?.
Tokiu b?du derlingesn?s ?em?s lopin?liuose, i?sim??iusiuose sm?lynuose augan?iame mi?ke, Ten??s upelio auk?tupyje XVII a.?XVIII a. prad?ioje atsirado naus?dija. Pirmieji jos naujakuriai stat?si trobesius ?alia kelio, jungusio Darb?nus su ?io regiono u?sienio prekybos centru Kretinga bei artimiausiu uostu Klaip?da.
Kaimas pama?u augo
Naus?dij? kirto gili ir plati Ten??s sensl?nio dauba, o pietin? kaimo ?emi? dalis r?m?si ? Juodupio klon?. D?l to naujakuriai savo kaim? pavadino Daub?nais (?em. Daubien?), t. y. prie daub? esan?ia gyvenviete. Ra?ytiniuose ?altiniuose vietovardis lenki?kai ra?omas ?Dowbiany?, latvi?kai ? ?Daub?ni?, voki?kai ? ?Dowbjany?, rusi?kai ? ?????????.
Nuo pat prad?i? Daub?nai buvo kupetinis kaimas, kuriame sodybos stov?jo kairiajame Ten??s krante prie kelio ? Kreting?. R??iais i?skirstyti ariami sklypai buvo i?sim?t? ?vairiose kaimui priklausan?ios ?em?s vietose, Ten??s sl?nis tapo ?ienaujamomis pievomis, o aplinkui aug?s mi?kas ? bendrosiomis ganyklomis.
Pirm?j? naujakuri? dvasiniu gyvenimu r?pinosi Palangos parapijos Darb?n? filijos, o nuo 1740 m. ? Darb?n? parapijos kunigai.
1779 metais kaime gyveno 8 valstie?i? ?eimos. Dirbam? ?em? i? Palangos seni?nijos Darb?n? dvaro nuomojosi ir joje ?emdirbyste vert?si Kazimieras Gau?ius, Jok?bas Grabys, Jonas Venclovas, Ignotas Pauk?tis, Petras Gricelius, Kazimieras Burba ir Motiejus Grabys, o Juozapas Gau?ius buvo i?sinuomoj?s ?em?s tik dar?ams.
1845 met? Darb?n? parapijos tikin?i?j? s?ra?e Daub?nuose buvo registruota 118 katalik?: 57 vyrai ir 61 moterys. Tuo metu kaime gyveno ?emdirbi? Juozapo Glio?erio, Kazimiero Bartkelio, Jono Astrausko, Juozapo ?iunkos, Antano Venclovo, Simono Bendiko, Vincento Barkelio, Juozapo Ruikavi?iaus, Juozapo Vitkausko, Pranci?kaus Janu?evi?iaus, Jono Venckaus ir Jono Galdiko, kampinink? Juozapo Vainoro, Jono Butkaus, Stanislovo Laurinavi?iaus, Prano ?ilo, Janinos Mankauskien?s, Kazimiero Galdiko ir Onos Kontarien?s ?eimos, Tadas ?advydas su ?mona Kotryna, Barbora Gineitien? su dukra Pranci?ka ir Ona Ruokyt?. ?emdirbi? ?eimose tarnavo 25 samdiniai ? bernai ir mergos. I? j? viena merga Marijona Urbonait? tur?jusi nesantuokin? dukr? On?.
1846 metais kaime buvo 7 d?mai ? Darb?n? dvaro prievolinink? sodybos. Apie XIX a. vidur? ?iaurin?je kaimo dalyje, ties Pasertupiu, pl??inin?je ?em?je susiformavo u?usienis, kaip ir kaimas, vadinamas Daub?nais.
1861 metais panaikinus baud?iav?, ?emdirbiai tapo nepriklausomi nuo Darb?n? dvaro ir gavo teis? rinktis luomin? valstie?i? savivald?. Jie priklaus? Lazdinink? seni?nijai, o savo interesams ginti ? seni?nijos sueigas rinkdavosi atstov?.
I? baud?iavos paleisti ?emdirbiai taip pat gavo teis? i?sipirkti dirbam? ?em?. Vykdant pobaud?iavin? ?em?s reform?, Daub?n? kaime ir u?usienyje buvo suformuoti 268 r??iniai sklypai, u? kuriuos 1870 metais 39 valstie?iai mok?jo grafui Juozapui Ti?kevi?iui i?perkamuosius ?em?s mokes?ius.
1872 met? Kretingos apylinki? ?em?lapyje pietvakariniame Daub?n? kaimo pakra?tyje, ?alia Kur?o gubernijos Joskaud? mi?ko ?ymimas de?iniajame Ten??s krante buv?s dar vienas u?usienis, vadinamas Naujukais. Tuo metu Daub?nuose buvo 10, o Naujukuose ? 3 valstie?i? sodybos.
Nutiestas gele?inkelis padalino kaim?
Kaim? nuo nelaimi? saugojo pakel?je ir prie sodyb? stovintys monumental?s kry?iai ir koplyt?l?s. Meni?k?, gausiai augalinio ir spinduliuojan?ios saul?s motyvo ornamentais puo?t? 9 metr? auk??io monumental? kry?i? ir 5 metr? auk??io koplytstulp? su ?vent?j? skulpt?romis ?alia savo sodybos 1881 m. pasistat? Daub?n? u?usienio (Ma??j? Daub?n? kaimo) ?kininkas Feliksas ?vatelis. Juos dar? garsus ?emaitijos kra?to meistras ir dievdirbis Juozapas Paulauskas i? Gr??lauk?s ba?nytkaimio.
Rusijos ir Vokietijos imperij? karini? kartograf? parengti ?em?lapiai liudija, kad iki 1915 m. Daub?nai skilo ? du savaranki?kus teritorinius vienetus: Senuosius Daub?nus ir Daub?nus. Senieji Daub?nai buvo kairiajame Ten??s krante ir tur?jo 20 sodyb?. Did?ioji j? dalis telk?si pailgame ruo?e tarp Darb?n??Kretingos kelio ir dabartinio gele?inkelio, o keletas stov?jo ? rytus nuo kelio, dabartin?s sodinink? bendrijos teritorijoje. De?iniajame Ten??s krante buvusius Daub?nus, kurie ribojosi su Pasertupiu, sudar? vienkiemiais i?sibarst? 5 valstie?i? ?kiai.
Pirmojo pasaulinio karo prad?ioje kaizerinei Vokietijai u??mus Vakar? Lietuv?, karin? okupacin? vald?ia abiej? kaim? ?emi? vakarine dalimi 1915 m. nuties? Bajor??Priekul?s (Latvija) gele?inkel?, sujungus? Vokietijos ir Rusijos gele?inkeli? tinklus. J? nutiesus, didesnioji Sen?j? Daub?n? gyvenviet?s sodyb? dalis atsid?r? tarp gele?inkelio ir Darb?n??Kretingos plento.
Tarpukaryje buvo
dveji Daub?nai
1923 metais vykusio pirmojo Lietuvos gyvenam?j? vietovi? sura?ymo dokumentuose oficialiai registruotas vienas ? Daub?n? kaimas, kuriame tuo metu buvo 21 ?kis ir 135 gyventojai. Ta?iau nuo prie?kario laik? daub?ni?kiai laik? save dviej? skirting? kaim? gyventojais.
Pasakojama, kad ?i? takoskyr? pagilino kaizerin?s okupacijos metais kil?s konfliktas tarp abiej? kaimo dali?. Es?, i? Sen?j? Daub?n? ?kinink? tarpo paskirtas seni?nas band? didesni?j? okupacin?s vald?ios nustatyt? prievoli? dal? perkelti ant ?iaurin?je kaimo dalyje gyvenusi? smulki? valstie?i? pe?i?. D?l to ?ie pasiprie?ino, atsiskyr? nuo kaimo, pasivadino Ma?aisiais Daub?nais ir i?sirinko savo seni?n?. Sen?j? kaimo dal? nuo to laiko prad?ta vadinti Did?iaisiais Daub?nais.
Vykdant Lietuvos ?em?s reform?, Didieji Daub?nai 1933 m. buvo i?skirstyti ? vienkieminius ?kius. Nauji vienkieminiai ?kiai, panaikinus bendro naudojimo ganyklas ir pievas, buvo formuojami ir Ma?uosiuose Daub?nuose.
Abu ? Ma??j? ir Did?i?j? Daub?n? ? kaimai minimi ir 1936 m. sudarytame Lietuvos ?em?s vardyne. Tik prie? Antr?j? pasaulin? kar? abi kaimo dalys v?l buvo apjungtos ? vien? gyvenviet?.
Lietuvos ?em?s vardynas liudija, kad Did?i?j? Daub?n? kaime 1936 m. gyveno 12, o Ma??j? Daub?n? kaime ? 6 valstie?i? ?eimos. Joms priklausan?ios pievos, laukai, dirbama ?em? ir ganyklos tur?jo savo vardus.
Kaime dominavo
ganyklin?s pievos
Did?i?j? abiej? kaim? ?emi? dal? u??m? pievos ir ganyklos.
Didieji Daub?nai iki Lietuvos ?em?s reformos tur?jo trejet? ganykl?. ?iaur?s rytin?je dalyje 18 ha plote driek?si Ganykl?l? (Ganyklal?), kurios vakarine dalimi tek?jo Ten??. ?iaur?s vakariniame pakra?tyje ?alia Kadagyno mi?ko 10 ha ap?m? kr?mais apaug?s ir vietomis klampus Pastauninkas. Su Daub?n? mi?ku ribojosi 11 ha dyd?io Margalis, atsirad?s i?kirtus ?ia augus? mi?k?.
Did?iausia kaimo pieva ? Gei?in? (Gei??n?), u??m? 40 ha dyd?io kemsuot? lauk?. Jos vakarin?je dalyje ilgai u?silaikydavo pavasario polaid?io, vasaros lietaus ir rudens li??i? vanduo, o ar?iau Gen?? kaimo esanti rytin? dalis visada buvusi sausa.
Su Gen?ais taip pat ribojosi 20 ha dyd?io K?lyno (K?liou??), apie 10 ha ploto Trumpoji ir nedidel?, apie 3 ha dyd?io Intupin? (Intup?n?) pieva. K?lyno pievoje b?ta gausyb?s stambi? rieduli?, ?emai?i? vadinam? K?liais, davusi? vard? pievai.
Ten??s sl?nyje plyt?jo Antrosios (Ontruos?s), Tre?iosios (Tretiuos?s), Siaurosios (Siauruos?s) ir Pasuod?s pievos. Pasuod?s ir Siaurosiomis pievomis pra?jo gele?inkelis, o Pasuod?je stov?jo tiltas per Ten??. U?pelk?jusiame Antr?j? ir Tre?i?j? piev? sl?nyje gyventojai kurui ir tr??oms kas? durpes. Vakariniu kaimo pakra??iu abipus Ten??s up?s driek?si kalvota, durpinga ir ?altiniuota pieva, vadinta ?ydi?k?mis.
? vakarus nuo Darb?n??Kretingos kelio lygioje, ta?iau klampioje ir durpingoje vietov?je, buvusi Verksmal?s pieva. Pasienyje su Tarvyd? kaimu plyt?jo Insienin? (Insein?n?) pieva, i? kurios gyventojai statyboms ir keliukams taisytis kasdavo ?vyr?.
Be to, kaime dar buvo Varupin?s ir Juodupio pievos. Apie 13 ha apiman?ioje Juodupio pievoje, i? kurios i?tek?jo Akmenos intakas Juodupis, buvusi iki 1 ha dyd?io u?pelk?jusi, vandens augalais apaugusi dauba.
I? Daub?n? tek?jo
Sertupio upelis
Derlingas Antr?j?, Tre?i?j?, Siaur?j? ir Varupin?s piev? terasas ir Margalio ganykl? gyventojai pavert? ariamais laukais, kuriuose neblogai der?jo derlius. Nuo senesni? laik? ariami ?em?s sklypai buvo vadinami Kadagio kalnu, Kuilin?mis, Kry?iaus dar?u, Pirmosiomis ir R?tdar?iu.
Did?iausias buvo Kuilini? laukas, ap?m?s apie 20 ha ?em?s paribyje su Tarvyd? kaimu. Kry?iaus dar?o laukui teko apie 10 ha sm?lingos ?em?s, kurios viduriu tek?jo Ten??s up?. Lazdinink? pus?je plyt?j?s laukas Kadagio kalnu pavadintas d?l to, kad jo ?laitai nuo Ten??s sl?nio pus?s buvo apaug? kadagi? kr?mais.
I? Ma??j? Daub?n? kaimo i?tek?jo Sertupio upelis, kurio versm? energingai ver?damasi i? po ?em?s vasar? nei?d?i?davo, o ?iem? neu??aldavo. Prie upelio auk?tupio 4 ha plote plyt?jo ?altiniuota Paupelio (Paupalio), o paribyje su Pasertupio kaimu ? apie 1,5 ha dyd?io Apluok?lio (Aploukalio) pieva. Paupel? tarpukariu nusausinus, jis buvo prijungtas prie Apluok?lio pievos.
? Onos Laureckien?s sklyp? pateko Aprubo laukas, kurio didesn? dal? sudar? kr?mais ir uogynais apaugusi pieva bei apie pus? hektaro suart? pl??im?. Ganykl?le vadintos bendrosios ganyklos tarpukariu buvo paverstos dirbamu lauku, o Aptvar?lio ganykla atiteko Juozui Teitavi?iui ir taip pat buvusi prad?ta arti.
Prie R?v? mi?ko ir Kadagyn? kaimo ?liejosi du Laukeliu vadinami sklypai. Pirm?j? Laukel? ap?m? pieva ir ariama dirva, o visas antrasis laukas buv?s ariamas ?em?s ?kio kult?roms auginti. ?iaurin?je kaimo dalyje, prie Pasertupio, plyt?jo did?iausias, apie 4 ha ariamos ?em?s ir piev? laukas, vadinamas Lauk? galu. Greta jo buvo apie 1 ha sm?lingos, derlingumu nepasi?ymin?ios ?em?s laukas, pramintas Pustauny?ia.
Pokariu aplinkui
kaim? veik? partizanai
Tarpukariu Daub?nai priklaus? Lazdinink? seni?nijai, o pokariu ? Lazdinink? apylinkei, kuri 1963 m. prijungta prie Darb?n? apylink?s.
Pokario metais Daub?nus juosian?iuose mi?kuose veik? Drebul?s-Vizbuto, Klevo-?irvydo ir Narimanto kuop? partizanai.
R?v? mi?ke netoli Daub?n? kaimo antr?j? sen?j? kapini? buvusi ?rengta ?emin?, kurioje slapst?si i? gretimo Pasertupio kaimo kil?s Lietuvos kariuomen?s atsargos puskarininkis, Drebul?s kuopos k?r?jas, v?liau ? Narimanto kuopos Vanago b?rio vadas Kazimieras Laureckas su bendramin?iais.
Rezistentu tapo ir daub?ni?kis Kazimieras Pud?mys. Jis priklaus? pogrindinei Lietuvos laisv?s armijai, 1945 m. buvo suimtas ir i?ve?tas ? Kiseliovsko lager? Kemerovo srityje. 1947 metais gr???s ? Lietuv? tapo Vanago b?rio kovotoju ?Martynu?. ?uvo kartu su vadu K. Laurecku 1948 m. bir?elio 27 d. Vaineiki? kaime, apsuptas strib? ir MGB vidaus kariuomen?s kareivi? Kiauleiki? sodyboje prie Akmenos up?s.
Kardo rinktin?s rezervo partizanu buvo legaliai gyven?s Bonifacas Lukauskas, strib? nu?udytas savo namuose Daub?nuose 1947 m. gruod?io 19 d.
I?nyk?s kaimas virto sodinink? bendrija
Pokariu kaimas ?m? nykti, o tu?t?jan?ioje ?em?je XX a. 9 de?imtmetyje buvo ?kurta Daub?n? sodinink? bendrija.
Nebeliko ?alia kelio ? Darb?nus prie Felikso ?vatelio, v?liau ? Leono Venclovo, sodybos stov?jusio ?sp?dingo kry?iaus ir koplytstulpio. Kry?ius sunyko, o koplytstulpis parapijos klebono r?pes?iu 1971 m. buvo restauruotas ir perkeltas ? Darb?n? ba?ny?ios ?ventori?.
2006 metais Daub?nai i?gars?jo visoje Lietuvoje precedento neturin?iu ?vykiu: tais metais greta kaimo gyventojo Stanislovo Daug?los 1993 m. ?rengtos individualaus naudojimo gele?inkelio perva?os, kuria jis draud? kitiems naudotis, Valstyb?s ?mon? ?Lietuvos gele?inkeliai? buvo priversta ?alia ?rengti antr? perva??.
?iandien kaimui priklauso 322,56 ha ?em?s, kurioje 2001 m. buvo belik?s 21 gyventojas, o 2011 m. gyveno 49 ?mon?s.
Netolim? Daub?n? praeit? mena dvejos senosios kapin?s, oficialiai veikusios nuo kaimo atsiradimo iki XVIII a. pabaigos.
Tuo laikotarpiu jose laidoti nuo senatv?s ar ?vairi? lig? kaime mir? gyventojai. Manoma, kad daugiausia ?ia am?inam poilsiui atgul? 1709?1711 m. Did?iojo maro auk?, d?l to kapin?s vadinamos Maro kapeliais, Maro kapais, Markapiais.
Seniausios kapin?s buvo ?rengtos reliktin?je sm?lio kopoje, st?ksan?ioje pietvakarin?je kaimo dalyje, mi?ke ar?iau Tarvyd? kaimo. ?emai?i? vyskupo nurodymu visas kaim? kapines XVIII a. pabaigoje u?darius, senosiose Daub?n? kapin?se XIX a.?XX a. prad?ioje be kunigo laidoti savi?ud?iai, ?iltin?s ir kit? u?kre?iam?j? lig? epidemij? aukos. 1941 met? bir?elio pabaigoje jos priglaud? ir du raudonarmie?ius, ?uvusius karo su vokie?iais prad?ioje.
Seniau kapines juos? tarpukariu atnaujinta statini? tvora, o viduryje stov?jo 4 ??uoliniai kry?iai ir medin? koplyt?l? su ?vent?j? skulpt?r?l?mis. Senoliai pasakojo, kad prie kapini? sutemus pasirodydavusios ?vairios ?m?klos, i?eidavusios ir po laukus klaid?iodavusios ugnies liepsnel?s, kurios v?liau sugr??davusios atgal.
?iandien kapin?s apaugusios med?iais ir kr?mais. Jas ?enklina nul??usio kry?iaus stiebas, prie kurio pritvirtinta pora anotacini? lent?, ir prie pu?ies prikaltas lentinis kry?ius.
Apie 30 metr? nuo kapini? yra kita reliktin? sm?lio kuopa, vadinama Ba?nytviete. Pasakojama, kad jos vakarin?je dalyje senov?je stov?jusi ba?ny?ia, apjuosta akmen? tvoros. Ba?ny?iai sunykus, j? ilgai primin? tvora, kuri? ?kininkai tarpukariu nuard?, o akmenis i?sive?iojo nauj? trobesi? statybai. Es?, kalvel?je 12 valand? dienos praeiviams pasirodydav?s liturginiais r?bais vilkintis kunigas be galvos. Jis ?mon?ms nieko pikto nedarydavo ir greitai i?nykdavo.
Antrosios kapin?s i?liko R?v? mi?ke prie keliuko ? Ka?u?ius. Jas XVIII a. pabaigoje u?darius, iki XX a. vidurio ?ia daugiausia buvo laidojami nekrik?tyti mir? k?dikiai, Pirmojo pasaulinio karo metais ir pirmajame tarpukario de?imtmetyje nuo u?kre?iam?j? lig? mir? vaikai. J? ramyb? saugojo 1850 m. pastatytas stogastulpis bei 1892 m. ir 1893 m. statyti monumental?s kry?iai.
Vietos gyventojai kapines pri?i?ri ir nuolat tvarko. Kapini? kalvel? jie aptv?r? sta?iakampio plano kar?i? tvora. Greta sen?j? memorialini? paminkl? pastat? kelet? nauj? medini? ir metalini? kry?i?.
?iaurin?je dalyje 1990 m. i?kilo Godliausk? ?eimos pastatytas akmens paminklas, kurio plok?t?je i?kaltas memorialinis u?ra?as skelbia: ?Kap? tyla, pu?? o?imas, te ram? poils? suteiks. Godliauskai. 1990?. U? ?io paminklo nuo 2000 m. stovi skulpt?rinis stogastulpis su R?pintoj?lio bareljefu ir u?ra?u: ?… Am?inoji ?viesa tegu jiems ?vie?ia… 2000?. ?alia 2015 m. buvo pastatytas kitas skulpt?rinis stogastulpis su angeliuko horeljefu, skirtas ?ia palaidotiems vaikams atminti.
Daub?n? mi?ke veikia 2014 m. ?steigtas pu?ies apsaugai skirtas valstybinis genetinis draustinis, kurio plotas siekia 8,8 hektaro.
Daugiau: lietaus r?bai vaikams
3,302 per?i?r? (-a)