Lietuv? sukr?t? Jurbarke pasirei?k?s nepilname?i? ?iaurumas, Klaip?doje paaugliai pl??? ?baugintus uostamies?io mokinius. Nepilname?i? grasinim? papjauti ar sudeginti susilauk? net juos sudrausminti m?gin? suaugusieji. O kokia pad?tis su nepilname?i? nusikalstamumu Kretingos rajone?
Kretingos rajono policijos komisariato vir?ininkas Ar?nas Pu?auskas nuramino, kad nors nepilname?i? i?daig? ir pasitaiko, pana?ios gr?sm?s kaip Klaip?doje m?s? rajone tikrai n?ra.
Pareig?nas prisimin? tik ?i? vasar? Salantuose nepilname?i? i?lau?t? ?iuk?liad???, suniokot? informacin? stend?.
Policijos komisariato vir?ininkas grupuot?s veikla nelink?s vadinti ir Klaip?dos ?vyki?: ?Da?niausiai pa?velgus ? toki? ?vyki? i?klotines paai?k?ja, kad vienas ir tas pats nepilnametis ka?k? neleistino padaro su vienu draugu, tada dar ka?k? kito ? su antru draugu. Tai ar ?ia jau nusikalstama grupuot???
Atsakingi esame visi
Policijos duomenimis, Kretingos rajone yra ma?daug 8 atskiri nepilname?iai, vis pakli?nantys ? pareig?n? akirat?. Da?niausiai pasitaikantys j? nusi?engimai yra b?gimas i? nam?, alkoholio ar narkotini? med?iag? vartojimas, kartais ? ir vagyst?s.
A. Pu?ausko teigimu, nepilname?iai yra vis? rajono gyventoj? bendra atsakomyb?: ?Alkoholis pas nepilname?ius neatsiranda i? niekur ? yra ?geradari??, kurie jiems padeda to alkoholio ?sigyti.
Jeigu pamat?s smurt? einu ? kit? gatv?s pus?, nuo to problema nei?sispr?s. Baisiausia, kad mes po to stebim?s ir nesuprantam, kaip ?ia taip atsitiko??
Nepilname?i?, kurie buvo ?tariami ar kaltinami padar? nusikalstamas veikas, Kretingos rajono savivaldyb?je ma??ja: u?pernai j? buvo 7, o pra?jusiais metais ? jau 4.
Ta?iau d?l skai?iuose regimos nepilname?i? nusikalstamumo ma??jimo tendencijos A. Pu?auskas pernelyg ned?i?gauja.
?Kol nesikeis socialin?s s?lygos, tol didesni? poky?i? nebus. Yra daug vaik?, augan?i? su mo?iut?mis, kurios nepaj?gios j? pri?i?r?ti. Taip pat nema?a tautos dalis neprane?a policijai apie namuose, ?eimose vykstant? smurt?.
O juk dalis vaik? auga tokiose ?eimose ir visk? mato bei girdi. Ir v?liau jie galb?t elgsis taip, kaip ?prasta j? ?eimoje?, ? savo nuomon? d?st? komisariato vir?ininkas.
Anot jo, esminis klausimas tur?t? b?ti, ne kaip nepilnamet? nubausti, o k? galima padaryti, kad jis visai nenusikalst?.
Agresyvaus elgesio prie?astys ?vairios
Gav? prane?im? apie ?vyk?, susijus? su smurtu, policijos pareig?nai atvyksta per 12 minu?i?. I?siai?kin? situacij? jie informuoja ir atitinkamas institucijas. Socialin? rizik? patirian?ioms ?eimoms pagalb? teikia savivaldyb?s administracija drauge su Kretingos socialini? paslaug? centru, kuriame dirba atvejo vadybininkai, socialiniai darbuotojai ir kiti specialistai.
A. Pu?auskas sak? tik?s skirting? institucij? bendradarbiavimo nauda, kuri laikui b?gant gali atne?ti i?ties pastebim? poky?i?, ypa? jeigu tokia sistema nepertraukiamai veikt? dar kokius 10?15 met?.
Kaip informavo Valstyb?s vaiko teisi? apsaugos ir ?vaikinimo tarnybos atstov? Greta Bliutait?, statistiniai duomenys apie vaiko teisi? pa?eidimus kaupiami nuo 2018-?j? liepos 1 dienos, kai ?vyko vaiko teisi? apsaugos reforma.
Nusta?ius antr?j? gr?sm?s lyg?, tai yra, kilus pavojui vaiko sveikatai, saugumui ar gyvybei, Kretingos rajono savivaldyb?je i? ?eim? nuo 2018-?j? liepos iki t? met? pabaigos paimta 11 vaik?. Nuo ?i? met? prad?ios iki spalio 16 dienos m?s? rajone d?l t? pa?i? prie?as?i? i? ?eim? paimti tik 2 vaikai.
Ta?iau gyvenimas socialin?s rizikos ?eimoje neb?tinai rei?kia vienintel? nepilname?io keli? ? ? nusikalstam? pasaul?.
?Klystume teigdami, kad nusikalsti yra link? vaikai tik i? socialin?s rizikos ?eim?.
Agresyvus elgesys turi daug prie?as?i?, toki? kaip vaiko psichologiniai ypatumai: m?stymas, asmenin?s savyb?s, jausmai, biologin? b?kl?: smegen? trauma, genetika, temperamentas, bei kult?riniai veiksniai: ?iniasklaidos, smurtini? ?aidim? poveikis, netinkamos bendruomen?s ir bendraam?i? vertyb?s, pavyzd?iui, kad b?ti agresyviu yra ?kieta?.
Ai?ku, vaikui itin didel? ?tak? daro ir ?eima: t?v? aukl?jimo ?g?d?iai bei atmosfera namuose, nenuosekli disciplina, neprie?i?ra, smurtas?, ? paai?kino Kretingos rajono ?vietimo centro Pedagogin?s psichologin?s pagalbos skyriaus psicholog?, psichoterapeut? Egl? Deksnien?.
Anot individualiai vaikus ir suaugusius konsultuojan?ios specialist?s, yra tyrim?, rodan?i?, kad smurt? ir neprie?i?r? patyr? vaikai d?l nerimo ir ?tampos ar d?l patirt? organini? smegen? pa?eidim?,gali sunkiai pritapti prie kit?, elgtis impulsyviai, prie?i?kai.
?Kit? tyrim? i?vadose minima, jog agresyvus ir asocialus elgesio b?das gana da?nai perduodamas i? kartos ? kart?, ta?iau taip ir neai?ku, ar vaikai tokio elgesio i?moksta, ar j? paveldi. O gal abi kartos vyst?si nepalankiomis aplinkos s?lygomis.
Taigi, prie?as?i? yra daug. Ta?iau viena ai?ku: nusikalsti link? nepilname?iai turi rimt? sunkum? ir jiems reikalinga pagalba?, ? kalb?jo E. Deksnien?.
Svarbus emocinis ry?ys
Pasak E. Deksnien?s, svarbu, kad t?vai nuo pat ma?ens kurt? artim? emocin? ry?? su vaiku: b?t? jautr?s jo poreikiams, mok?t? su juo kalb?tis ir i?klausyti, mokyt? vaik? ?vardinti savo jausmus ir juos i?reik?ti.
Ta?iau svarbu, kad suaugusieji sekt? savo elges? ? kaip jie patys reaguoja ir elgiasi. Vaikas labiau mokosi steb?damas suaugusius, o ne klausydamas, k? mes jiems sakome.
?Su meile ir geranori?kumu reaguodami ? netinkam? bei pabr??dami ir skatindami pageidaujam? vaiko elges? leisime jam suprasti, kaip elgtis tinkama, o kaip ? ne.
Tam, kad augt? sveikas, vaikui reikia ne tik meil?s, bet ir elgesio taisykli? bei apribojim?, ypa? tada, kai vaiko gyvenimo atramos ima si?buoti. Jam reikia rib?, ir tas ribas nustato t?vai?, ? sak? E. Deksnien?.
Psicholog?s teigimu, jei vaikas yra agresyvesnis jau nuo ma?ens, b?tina pagalbos kreiptis ? specialistus, nes da?niausiai vaikai to nei?auga, o ry?k?ja tik j? problemi?kas elgesys.
?Paauglyst?je svarbu steb?ti vaiko elges? ir ?enklus, kurie gali mums prane?ti, jog ka?kas negerai, pavyzd?iui, vaikas ima blogiau mokytis, pakei?ia draugus, tampa u?daresnis, turi ka?koki? paslap?i? ir pana?iai. Reikt? nelaukti, kol tai praeis, o ie?koti specialist? pagalbos?, ? rekomendavo E. Deksnien?.
Irma Antanaityt?
1,864 per?i?r? (-a)