Ka?in, ar mes gal?jome tik?tis, kad ne?gali?j? at?jimas ? visuomen? sulauks dalies ?moni? nuo?mios neigiamos reakcijos.
J? noras paprastas: geriau t? ?moni? nematyti, j? ne?inoti, patogiau, kad j? neb?t? nei ar?iau, nei toliau kaimynyst?je, kad nedrumst? ramyb?s. Paprastai dar pasitelkiamas ?mogaus prigim?iai toks ?prastas nepaai?kinamos baim?s argumentas, o taip pat naujausi? laik? pagimdyta finansin? ar verslumo prielaida: d?l kaimynyst?je gyvenan?i? ne?gali?j? nuvert?s ?alia esantis nekilnojamasis turtas.
Pana?ios mintys kilo skaitant ?i? met? vasaros ir rudens spaud?, prisimenant TV ?ini? reporta?us, vartojant kit? informacij?, susijusi? su ne?gali?j? reikalais. Tarp ry?kiausi? ?vyki? ? bent du, labai pana??s savo turiniu.
Rugpj??io pabaigoje socialin?s apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis gesino ?sibaiminusi? ?moni? gaisr? ?ie?mariuose, kur steigiami grupinio gyvenimo namai.
Spalio pabaigoje pana?us ?gaisro? gesinimas vyko ir Kretingoje, nes Graf? Ti?kevi?i? gatv?je taip pat planuojami statyti grupinio gyvenimo namai. Juose numatyta apgyvendinti 10 lengv? proto negali? turin?i? ?moni?, kuriuos vis? par? pri?i?r?s, pad?s gyventi, tvarkyti kasdienius reikalus ir integruotis ? visuomen? socialiniai darbuotojai.
Savivaldyb?s vadovams teko i?klausyti ?prastas gyventoj? ?tiradas? apie baimes, neai?kius juos apimti galin?ius jausmus, o taip pat ?neatremiam?? argument? apie b?tinai nuvert?siant? j? nekilnojam?j? turt? ? kaimynyst?je stovin?ius individualius namus.
Dar nieko n?ra, grupinio gyvenimo namai Lietuvoje dar tik pradeda atsirasti, ta?iau ?moni? reakcijos ? da?nai tik negatyvios. Kod?l? ? racionalaus, tikro paai?kinimo n?ra. Baim? sukuria ne?inia, paprastai taip visada (ar beveik visada) jau buvo istorijoje.
Ta proga b?t? galima ilgai samprotauti apie atjaut?, tarpusavio gerum?, toki? mading? dabar tolerancij?, ?mogi?k? pagalb? likimo nuskriaustiems ?mon?ms. Dar b?t? galima ilgai diskutuoti, kaipgi Lietuva turi ?gyvendinti Jungtini? Taut? Ne?gali?j? teisi? konvencij?, kuri? pripa??sta ir pasira??.
Pasikartojantys signalai ir pana?ios ?moni? reakcijos ?vairiose Lietuvos vietose liudija, kad mes didele dalimi nenusikrat?me totalitarin?s valstyb?s s?lygomis gautos patirties.
Prisimenate, juk Soviet? S?jungoje, kaip ir sovietin?je Lietuvoje, ne?galieji buvo u? visuomen?s rib?. Mes j? paprastai nematydavome, j? tarsi nebuvo, nes JIE b?davo tiesiog ?kalinti savo namuose.
Nebuvo platinama informacija, kaip tuo pa?iu metu ?tas p?vantis prakeiktas imperializmas? r?pinosi, kad jud?jimo negali? turintys gal?t? lengvai jud?ti ?aligatviais, gatv?mis, kad be pa?alini? pagalbos patekt? ? bet kuri? valstybin? ?staig?, su ve?im?liais ?ried?t? ? miesto autobus? ir pana?iai. Ten akliesiems pad?davo net specialiai dresuoti ?unys.
Negirdintiems ir nenorintiems ?inoti apie ne?gali?j? teises galima priminti ir baisiausius dalykus, su jais nutikusius totalitarin?je valstyb?je.
Po Antrojo pasaulinio karo Soviet? S?jungoje buvo t?kstan?iai suluo?int? buvusi? kari?. Netr?ko j? did?iuosiuose imperijos miestuose, ta?iau j? buvimas labai ?dark?? ? komunizm? pradedan?ios ?engti visuomen?s vaizd?.
Kad vaizdelis ?gaut? gra?esn? i?rai?k?, vald?ia nusprend? kart? ir visiems laikams ?i?spr?sti? luo?i? klausim?. Tyliai, be triuk?mo ir i? pasal? luo?ius miestuose gaud? ir ve?? ? vietas, analogi?kas stalinizmo laik? m?s? tremtiniams.
I?sigelb?ti pavyko tik tiems, kuriuos, tokiai ?iniai pasklidus, artimieji susp?jo ir gal?jo pasl?pti miesteliuose, kaimuose arba jie patys savo j?gomis paliko miestus.
Ar verta sp?lioti, kas nutiko su i?tremtais ?mon?mis? Ne?gali?j?, likusi? po Antrojo pasaulinio karo sovietijoje, likimas ? tai dar vienas komunizmo nusikaltimas, tik apmaudu, nelabai pla?iai aptarin?jimas ir apra?omas. Gal ir d?l to, kad baisiau, klaikiau b?ti jau negal?jo. U? pergal? prie? nacizm? savo buvusiems kariams soviet? vald?ia ?atsid?kojo? sunaikindama t?kstan?ius suluo?int? kare.
Priminimas gal ir drasti?kas, baisus. Ta?iau argi ne tos totalitarizmo baisyb?s (mums ?inomos dar toli gra?u ne visos), j? beprasmyb? ir formavo dalies vyresni?j? ?moni? nuostatas? Psichologi?kai mus labiau traukia tai, kas malonu, gra?u, o jeigu koks siaubas ? tai tik ekrane.
Kai besikei?iantis gyvenimas atpu?ia netik?t? naujovi?, toli gra?u ne visas jas priimame lyg savaime suprantamas. Dabar vis labiau aktualizuojamas ne?gali?j? teisi? ir j? galimybi? gyventi visavert? gyvenim? visuomen?je klausimas ne vien? u?klumpa nepasiruo?us?, ne?inant?, kaip reaguoti, k? daryti, kaip jam pa?iam pasielgti konkre?ioje situacijoje. Tai suprantami ?mogi?ki dalykai, ta?iau ?mogus su savo s?mone ir protu tam ir yra, kad blaiviai, be baim?s ir nepasitik?jimo priimt? nei?vengiamas permainas.
Kai 20 am?iaus pirmaisiais de?imtme?iais po miestus ir u?mies?io keliukus prad?jo ried?ti pirmieji automobiliai, j? labai baid?si arkliai. Kiek nelaimi? b?davo d?l t? pasibaid?iusi? arkli?, kiek protestavo, pyko vadeliotojai, nor?jo net drausti automobilius.
Paskui jie rado i?eit? ? u?dengdavo arkliui akis, kad tas nematyt? burzgian?ios ir lekian?ios ma?inos. Arkliai prie ma?in? priprato, dabar n? galvos ? j? nepasuka.
Klausimas ir mums: ar patogiau u?merkti akis, aklinai u?sikloti galv?, u?sikim?ti ausis ir kaip senais totalitarizmo laikais nematyti ne?gali?j?, ar atviru ?vilgsniu ir blaiviu protu priimti tuos truput? ?kitokius? ?mones. Juk i? t? ?kitoki?? yra i?aug?s ir ne vienas ?monijos genijus…
1,203 per?i?r? (-a)