Kretingoje numatyta grupinio gyvenimo nam? statyba ? tai pirmasis ?ingsnis rajone pertvarkant institucin?s globos sistem?. Grupinio gyvenimo nam? gyventojai ? su ne?ymia psichine negalia atrinkti ?mon?s, kuriems tereikia minimalios specialist? pagalbos jiems norint palaipsniui prad?ti visavert? ir savaranki?k? gyvenim?.
Dabartin? tvarka neskatina savaranki?kumo
Padvari? socialin?s globos nam? direktor? Rima Narmontien? kalb?jo, kad Graf? Ti?kevi?i? gatv?je numatyta grupinio gyvenimo nam? (GGN) statyba ? pirmoji kreg?d? rajone vykdant socialin?s globos pertvark?. Ji ?sitikinusi, kad Lietuvoje vis labiau ?sib?g?jant ?iai pertvarkai, Kretingos rajone taip pat atsiras dar ne vieni grupinio gyvenimo namai.
?D?l nepaai?kinam? ?moni? baimi?, kurios, matyt, turi senas, dar i? sovietme?io ateinan?ias ?aknis, GGN projektas Kretingoje buvo sutiktas su tam tikru nepasitik?jimu, prie?prie?a?, ? sak? R. Narmontien?.
Anot jos, asmenys, parinkti gyvenimui naujose s?lygose, renkami labai atsakingai, be to, juos nuolat pri?i?r?s, ? savaranki?k? gyvenim? pad?s ?engti ?staigos specialistai.
Kita vertus, tie asmenys ne vien? dien?, ne vien? m?nes? gyvena Padvari? globos namuose ? argi kas ?vyko, ar Padvariuose d?l globos nam? gyventoj? tvyro baim?, nepasitik?jimas?
Direktor?s pavaduotoja socialiniams reikalams Rasa Domarkait? i?samiau papasakojo apie GGN ypatumus.
Dabartiniai socialin?s globos namai ir gyvenimas juose paprastai j? gyventoj? neskatina tapti savaranki?kesniais, palaipsniui kuo daugiau ?sitraukti ? bendruomen?s gyvenim?, b?ti jo dalimi. Globos namuose pasir?pinta maitinimu, ?vara ir tvarka, kitokia prie?i?ra, aplinkos at?vilgiu gyventojas gali b?ti visai pasyvus.
?Argi d?l to neprarandami socialiniai, savaranki?kumo ?g?d?iai? Grupinio gyvenimo namuose ne?galiesiems teikiama pagalba padedant integruotis ? bendruomen?, ugdant socialinius ?g?d?ius ir gyvenant visavert? gyvenim?.
Tokio tipo namuose ?mogui u?tikrinama savaranki?kumo, savirai?kos, tobul?jimo laisv?, sudaromos s?lygos dienos u?imtumui ar darbinei veiklai,? ? sak? R. Domarkait?.
Sugr??ti kaip ? tikrus namus
R. Narmontien? prid?r?, kad sociali? darbuotoj? pagalba GGN teikiama atsi?velgiant ? kiekvieno konkretaus asmens individualum?, jam bus padedama ne daugiau negu jam pa?iam tikrai to reikia.
Ji pasakojo, kad ?ingsnis po ?ingsnio, palaipsniui siekiama vis didesnio savaranki?kumo, kad b?t? ?gyjamas vis didesnis pasitik?jimas savimi, u?mezgami nauji tvaresni socialiniai ry?iai.
?Noriu akcentuoti, kad pagalba teikiama tik tokiose srityse ar veiklose, kuriose ?mogui jos tikrai reikia, pavyzd?iui, tvarkantis finansus, asmens higienos reikalus, vartojant medikamentus, ?gyjant savitvarkos ?g?d?i? ir pana?iai.
Grupinio gyvenimo nam? tikslas ? orientuoti ir pad?ti asmeniui gyventi bendruomen?je kiek ?manoma savaranki?kiau,? ? teig? R. Narmontien?.
Globos nam? vadov?s primin? dar vien? esmin? GGN skirtum?: j? gyventojus pri?i?rintys socialiniai darbuotojai turi pasir?pinti, kad ?ie asmenys dienos metu gal?t? lankyti u?imtumo ?staigas, socialines dirbtuves bei u?siimti kita veikla, atsi?velgiant ? j? savaranki?kum?.
? grupinio gyvenimo namus sugr??tama b?tent kaip ? savo namus, kuriais pats r?piniesi, pri?i?ri, tausoji.
Kuo prana?esni grupinio gyvenimo namai
Kod?l Lietuvai reikia GGN, kod?l nebetenkina globos namai?
Socialin?s apsaugos ir darbo ministerijos Socialin?s globos ?staig? skyriaus ved?jas Darius Pauliukonis teig?, kad Europos S?jungoje ?imtai t?kstan?i? ne?gali?j?, turin?i? nedideles psichin?s sveikatos problemas, daugel? met? gyveno didel?se, atskirose ir da?nai atokiose vietose esan?iose globos institucijose, kuriose ?mon?ms suteikiama globa, maistas ir pastog?.
Ta?iau dabartiniai duomenys rodo, kad jos negali u?tikrinti konkre?iam asmeniui reikaling? paslaug? ir tinkamos paramos, siekiant ?traukti ?mog? ? visavert? bendruomen?s gyvenim?. Institucijose gyvenantys asmenys da?nai neturi galimyb?s dalyvauti kasdieniame gyvenime, pavyzd?iui, negali naudotis bendro naudojimo paslaugomis, apsipirkti, keliauti vie?uoju transportu, vykti ? u?imtumo veiklas, ?silieti ? darbo rink?.
Pasak skyriaus ved?jo, fizin? atskirtis, asmeninio gyvenimo, autonomijos ir pagarbos asmens nelie?iamybei tr?kumas gali pakenkti asmens emocinei ir socialinei raidai, gali sukelti ?vairias psichines sveikatos problemas, ?skaitant agresyvum? ir depresij?, taip pat gali tur?ti ?takos papildomoms negalioms atsirasti.
?Per?jus prie bendruomeninio gyvenimo pastebimai pager?ja bendravimo, socialiniai, akademiniai ?g?d?iai ir fizinis vystymasis.
Savaranki?kas gyvenimas ? gyvenimas bendruomen?je, ? rei?kia, kad ?mon?s gali pasirinkti ir priimti sprendimus, kur jiems gyventi, su kuo gyventi ir kaip organizuoti savo kasdien? gyvenim?, tai yra jie gali pagerinti savo gyvenimo kokyb??, ? ai?kino D. Pauliukonis.
Socialiniai darbuotojai ir medikai labai atsakingai ruo?ia ir atrenka asmenis, galin?ius apsigyventi GGN. Yra parengta asmens poreiki? vertinimo metodika, pagal kuri?, atlikus asmens poreiki? vertinim?, nustatoma, kuri? susijusi? su apgyvendinimu paslaug? skirti asmeniui.
Prie? asmen? apgyvendinant bendruomen?je, atliekamas asmen? pagalbos, sveikatos ir saugumo, saviprie?i?ros gyvenamoje aplinkoje, socialini? ry?i? bei kit? poreiki? vertinimas.
Taip pat turi b?ti paisoma asmens nor?, ar jis sutinka gyventi b?tent ten, kur jam si?loma.
GGN gyventojai ? draugi?kiausi kaimynai
Ar visose savivaldyb?se, kur jau veikia tokie namai, buvo gyventoj? pasiprie?inimas tokiai kaimynystei?
Bendruomen?s nepasitenkinimas buvo kil?s Kauno mieste, Didvy?iuose, Marijampol?je, Visagine ir ?ie?mariuose. Globos nam? administracijos buvo susitikusios su vietos bendruomen?mis, kalb?josi apie globos nam? pertvark?, bendruomen?s ir savivaldybi? atstovai lank?si kituose s?kmingai veikian?iuose grupinio gyvenimo namuose, kur gal?jo bendrauti su grupinio gyvenimo nam? gyventojais, darbuotojais ir kaimynais.
Ministerijos ?iniomis, gyventojams apsigyvenus grupinio gyvenimo namuose, nusiskundim? nebuvo. O grupinio gyvenimo nam? gyventojai i?rinkti draugi?kiausiais kaimynais.
Globos nam? pertvarkos akivaizdoje ?mon?s pama?u pradeda geriau suprasti ir ?vertinti, kad ne?galieji yra visavert? visuomen?s dalis.
Ne?galiesiems vis labiau integruojantis ? visuomen?, jiems tampant vis labiau matomiems, girdimiems, daugeliui ?moni? kyla paprasti ?mogi?ki klausimai: o kas gali b?ti garantuotas, kad jam pa?iam niekada neprireiks grupinio gyvenimo nam?? Kuris i? m?s? absoliu?iai apsaugotas nuo netik??iausi? sveikatos sutrikim?, tarp j? ? ir psichin?s sveikatos?
Ne?gali?j? reikal? departamento program? steb?senos ir kontrol?s skyriaus patar?ja Lina Gulbin? k?l? klausim?, aktual? daugumai m?s?.
?Neteisinga, kad t?vai augina savo vaikus iki senatv?s, patys jau net nebetur?dami j?g?. Noriu, kad mano vaikas pats sau gal?t? i?sivirti arbatos ir j? gerti kada nori, o ne kada paduoda.
Tikiuosi, kad jis gal?s gyventi grupinio gyvenimo namuose, o ne institucijoje?, ? sak? ne?gali?j?, turin?i? proto ar psichikos negali?, ir j? ?eim? ekspert?.
Tadas ?ATAS
U?s. Nr. 823.
2,220 per?i?r? (-a)