Kairiajame Minijos krante tarp Kartenos, Budri? ir Nausod?io plyti Abak? kaimas. Jo ?em?s driekiasi nuostabiame gamtos kampelyje ? ledynme?io tirpsmo metu suformuotame pla?iame Minijos up?s vingio sl?nyje ir auk?tumose, kurias rai?o K?lupio ir ?virg?d? upeliai. Abak? pakra?tyje prie Minijos ir K?lupio santakos stovi Kartenos Lurdas su gydom?ja galia gars?jan?iu ?altiniu.
Susiformavo prie? daugiau nei 400 met?
Kaimo ?em?je ?mon?s nuolat gyvena nuo I t?kstantme?io vidurio. Apie tai liudija ?alia st?ksantis Kartenos piliakalnis, kartais priskiriamas Abakams.
Manoma, kad pilyje gyven? kur?iai ? Minijos ir K?lupio santak? ?siterpusiame auk?tumos ky?ulyje buvo ?sireng? alk?, kuriame, ?alia dabartinio Kartenos Abak? Lurdo, garbino savo dievus ir aukojo jiems aukas.
Abakais pavadintas ?emai?i? ?emdirbi? kaimas susiformavo per Valak? reform?, XVI a. antrojoje pus?je. Tai buvo tipinis gatvinis r??inis kaimas, kurio gyvenviet?s sodybos stov?jo centre, abipus pagrindinio kelio, ?jusio i? Kartenos ? Nausod? ir Mi?u?i? dvar?.
Nuo ?ios gatv?s vakarine kaimo dalimi link brastos per Minij? leidosi kitas kelias, kuris kitame up?s krante kirto sen?j? Kartenos?Kretingos keli? ir ?jo tolyn ? ?adeikius.
Kaimas priklaus? Kartenos dvarui, o XVII a. pateko ? didik? Sapieg? suformuot? ?io dvaro ?kin? padalin? ? Gudeli?k?s palivark?, kur? dvarininkai 1634 m. u?ra?? Kartenos klebonijai.
Pavadinimo kilm? ai?kinama ?vairiai
I? kur kilo kaimo pavadinimas, sunku pasakyti. Abaku vadinamas senovinis, iki XVIII a. pabaigos naudotas skai?iavimo prietaisas, laikomas skaitytuv? prototipu. Be to, architekt?roje abaku vadinama kvadratin?s plok?t?s pavidalo kolonos kapitelio vir?utin? dalis.
O gal Abaku vadinosi pirmasis naujakurys, apsigyven?s ?ioje ?em?je, nes tuo laikotarpiu, kai k?r?si kaimas, naus?dijas buvo ?prasta vadinti pirm?j? j? gyventoj? vardu.
Abaki?kiai vietovard?io kilm? ai?kina savaip. Pasak j?, ??ioje vietov?je gyven? ?mon?s buv? gana nedraugi?ki, pikti, gal?j? rietis d?l niek?. Jei vi?ta ??jo ir i?kapst? kaimyno dar?? ? kilo barniai, vi?tos ?nuskriaustasis? net paduodavo skriaud?jos savinink? ? teism?.
Taip ir gyven? bardamiesi, bylin?damiesi, riedamiesi lyg ?unys. O ?uo rus? kalba ? ?sobaka?. Tai buvo seni laikai, bet laikui b?gant raid? ?s? buvo atmesta, kaimui prigijo pavadinimas ?Abakai?. ?i? versij? papasakojo Malvina Miklovait?-Ja?k?nien?, o j? prie? penkiolika met? u?ra?? Kartenos vidurin?s mokyklos mokytoja Bron? Butkuvien?.
Nuo XVI a. kaimas tur?jo savo kapines, kurias ?sireng? bendrose ganyklose, Minijos sl?nio terasoje, netoli kelio, vedusio link brastos per up?. Oficialiai jos veik? iki XVIII a. pabaigos. Pasakojama, kad daugiausia ?ia am?inam poilsiui atgul? nuo baisiausios to meto maro ligos am?inyb?n i?keliav? kaimo gyventojai. D?l to kapines imta vadinti Markapiais.
Ba?nytinei vadovybei u?draudus laidoti kaim? kapin?se, nuo XVIII a. pabaigos mirusieji buvo ve?ami ? naujai ?rengtas Kartenos parapijos kapines. Apleistose ir Senkapiais vadinamose kaimo kapin?se XIX a. ir XX a. prad?ioje retsykiais be kunigo laidodavo savi?ud?ius, nekrik?tytus k?dikius, i? Minijos i?trauktus skenduolius, nuo epidemini? lig? mirusius vaikus ir suaugusiuosius.
Paskutin?s senkapiuose palaidotos 1917?1918 m. siaut?jusios viduri? ?iltin?s aukos. Mirusi?j? atminim? nuo seno saugojo keletas ??uolini? monumentali? kry?i? ir koplyt?l? su ?vent?j? skulpt?romis, kurie laikui b?gant sunyko. Tarpukariu ir pokario metais ?alia buvusios sodybos savininkas Vladas Slu?nys kapin?se kas? r?sius bulv?ms per ?iem? saugoti.
Prie? ?imt? met? buvo apie 200 gyventoj?
1842 m. rus? vald?ia kaimo ?emes at?m? i? Kartenos ba?ny?ios ir priskyr? valstybiniam Kartenos dvarui.
1845 metais Abakuose gyveno 86 katalikai ? 39 vyrai ir 47 moterys, priklaus? Kartenos parapijai. Tai buvo Domininko Bernoto, Juozapo Mila?iaus, Marcijono Puplio, Ignoto Rudelio, Antano Jonkaus, Teodoro Bolekaus, Juozapo Lingio, dviej? bendravard?i? ir bendrapavard?i? Antan? Vainor?, Antano Budrio, Tomo Buivydo, Jono Gedimino, Leono Vasiliausko, Antano Pakso, dviej? bendravard?i? ir bendrapavard?i? Juozap? Bertausk?, Juozapo Toporo, Pikturio Butkaus ir Nikodemo Kedi?o ?eimos.
Be j? minimi Jonas Simutis, Jonas Lukauskis, Ur?ul? Simutyt?, Marijona Zubait?, Joana ?iliut?, El?bieta Brazdausk?, Elitojana Katu?kien?, Eleonora ?oparien?, Eleonora Pudikait?, Marijona ?oparait?, Pranci?kus Liaudanskas ir Barbora Paksait? su vaikais Juozapu ir Marijona.
1846 metais Abakuose buvo 18 d?m? ? baud?iavini? valstie?i? sodyb?, o 1849 m. Kartenos valstybiniam dvarui priklaus? 99 baud?iauninkai. Paleidus valstie?ius i? baud?iavos, u? jiems suteikt? ?em? atodirbio prievol? valstybiniame dvare 1870 m. atlikin?jo 17 kaimo prievolinink?.
Nuo 1870 m. kaimas priklaus? Kartenos vals?iaus Budri? seni?nijai. Jame 1872 m. buvo 17 ?ki?. Pobaud?iaviniu laikotarpiu gyvenviet? gerokai i?augo, joje 1902 m. buvo jau 202 gyventojai, o 1916 m. ? 24 ?kiai.
Tarpukariu Abakai tebepriklaus? Budri? seni?nijai. Prasid?jus ?em?s reformai, 1922 m. gatvinis-valakinis kaimas buvo i?skaidytas ? 37 vienkieminius ?kius, kuriuose 1923 m. gyveno 193 gyventojai.
?em?s reformos metu i? gatvinio kaimo gyvenviet?s ? vienkieminius ?kius i?sik?l? Vladas Jasinskas, Jonas Miklovas, Liutikas, Klemensas Jonkus, Striaukai, taip pat Vladas Slu?nys, pasistat?s sodyb? Minijos sl?nyje ?alia kaimo kapini?. Dalis j? ?sik?r? Pempynais vadinamame kaimo pakra?tyje. Pasakojama, kad ?ioje vietoje buvusi pempi? per?jimo vieta, d?l to vietov? ir gavusi tok? vard?.
I? Abak? kilo Prezidento R. Pakso t?vai
Stambiausius ?kius vald? ?kininkai Klemensas Jonkus, Bonifacas Kup?ys, Vladas Jasinskas, Jonas Miklovas, tur?j? apie 30?40 ha ?em?s. ?kiuose dirbo patys ?eimininkai ir j? vaikai. Stamb?s ?kininkai samd? bernus, ?emaiti?kai vaikius, mergas, piemenis, aukl? ma?iems vaikams.
Kaime b?ta bendrapavard?i?. Jiems atskirti kaimynai sugalvodavo pravardes. Taip vienas i? ?lu?ni? vadintas Mendeliu, nes buv?s pana?us ? ?yd?, o Ignas ?lu?nys ? ?lu?nai?iu, ?emaiti?kai ?lu?n?tis.
Kaimas tur?jo savo amatinink?, kuriais b?davo ma?a?emiai arba trobelninkai. Siuv?jo, ?emaiti?kai kriau?iaus, amatu vert?si Jonas Paksas, batsiuviu dirbo vienos kojos Pirmajame pasauliniame kare netek?s Klemensas Jonkus, kalviu ? Steponas Jonkus, staliaus ir statybininko darbus vykd? Antanas Ma?eika, tur?j?s v?jo mal?n?, kuliam?j? ma?in? ir diskin? pj?kl? – zeimer? lentoms pjauti.
Jonas Paksas (1880?1950) siuv?jo amato mok?si tarnaudamas gizeliu pas apylink?s siuv?jus. Savaranki?k? gyvenim? prad?jo ma?ame ?kelyje, ? kur? i? gretimo Rubuli? kaimo parsived? jaunesn? ?mon? Barbor? Reka?iut? (1894?1977).
Susilauk?s pirmagim?s dukros Kotrynos, i?vyko u?darbiauti ? Jungtines Amerikos Valstijas. Ypating? turt? ten nesukaup?, ta?iau po trej? met? sugr???s ? Abakus nusipirko ?em?s ir savo ?k? padidino iki 9,5 hektaro.
Laikui b?gant ma?a?emio siuv?jo ?eimoje u?augo net 9 vaikai: ?e?i s?n?s ir trys dukros. I? j? t?vo amato tradicijas t?s? Valentinas Paksas.
Kitas s?nus Feliksas Paksas suk?r?s ?eim? gyveno Tel?iuose, kur jam ?mona Emilija 1956 m. bir?elio 10 d. pagimd? vienturt? s?n? Roland? ? b?sim? in?inieri?, lak?n?, politik? ir Lietuvos Respublikos prezident?.
Tod?l Abak? gyventojai pelnytai did?iuojasi, kad j? ?em?je gl?di vieno i? Lietuvos valstyb?s vadov? gimin?s ?aknys.
Antrojo pasaulinio karo metais Paks? sodyboje buvo ?sik?r?s vokie?i? karinio dalinio ?tabas. Kaimo auk?tumos palei Minij? labai tiko gynybai, tod?l visi abaki?kiai ir aplinkini? kaim? gyventojai buvo prievarta varomi kasti gynybini? ?tvirtinim?. Palei auk?tumos ?lait? buvo i?kastos trys apkas? linijos, i? kuri? viena buvusi plati, skirta tankams sulaikyti.
Prad?i? Lurdo suk?rimui dav? sapnas
Rytiniame kaimo pakra?tyje, auk?tumoje netoli Minijos ir K?lupio santakos, Kartenos klebonijos palivarko ?em?je gyveno trobelninkas, senbernis Kazimieras Navirauskas.
Jo sodyb?l? stov?jo legendomis apipintoje vietov?je, vadinamoje Pastauninko kalnu. Pasakojama, kad apylink?je pasiklyd? ?mon?s stebuklingu b?du atsidurdavo ant Pastauninko kalno, nuo kurio jau nesunkiai rasdavo keli? ? namus.
Kitas pasakojimas mena, kad auk?tumos pap?d?je susib?gdavo trys ?altiniai, prie kuri? paslaptingai blyks?dav? ?ibur?liai, o laum?s vyrams autus skalbdavo. Vakariniame ky?ulio pakra?tyje teb?ra ?altinis, kuris, es?, nuo seno turi gydom?j? gali?. Prie jo stov?jo medin? koplyt?l?, gegu??s m?nes? per Kry?iaus dienas rinkdavosi kaimo gyventojai, giedodavo giesmes.
Syk? Kazimierui Navirauskui prisisapnavo keistas sapnas, kuriame jis i?vyd?s netoli ?altinio stovin?i? ?v?. Mergel? Marij?, o ant kalno ? J?z? Krist?.
Sapnui pasikartojus dar du sykius, jis ?m?si darbo: prie ?altinio i? lauko akmen? i?m?rijo Lurdo grot? su ?v?. Lurdo Marijos skulpt?ra, o ant kalno pastat? medin? koply?i? ir betonin? Kristaus, ne?an?io kry?i?, skulpt?r?.
Abi skulpt?ras parve?? klebonas: Marijos ? i? Pranc?zijos, o Kristaus ? i? ?v?k?nos. Koply?ios puo?mena tapo barokinis, XVIII a. pabaigoje pagamintas senosios Budri? ba?ny?ios altorius su ?v?. Mergel?s Marijos paveikslu ir angel? skulpt?romis.
Darbus pabaigus, Kartenos Lurd? 1921 m. pa?ventino parapijos klebonas Kazimieras Dauk?a. Tarpukariu prie Lurdo ?mon?s per ?v. Petro atlaidus, Gegu?ines pamaldas rinkdavosi i? vis? Kartenos parapijos vietovi?, po ?v. Mi?i? ba?ny?ioje, ? Lurdo ?ventov? vyko i?kilmingos maldinink? eisenos.
Abakuose ? garsiojo misionieriaus H. ?ulco ?aknys
1914 metais Abakuose gim? ir augo El?bieta Mockut?-?ulc, kuri mir? 2004 metais ir palaidota Kartenos kapin?se.
Jos t?vai Elena ir Kostas Mockai ?kininkavo nedideliame 5 ha ?kyje ir be El?bietos augino dar dukr? Elen?, s?nus Albert? ir Vaclov?.
El?bieta i?tek?jo u? Klaip?dos kra?to evangeliko liuterono Kurto ?ulco, kuris Antrojo pasaulinio karo metais ?uvo. Baigiantis karui ji su dviem ma?ame?iais s?numis Eriku ir Hermanu pasitrauk? ? Vakar? Vokietij?.
Vyresnysis s?nus Erikas u?aug?s tapo in?inieriumi elektriku, o Hermanas Jonas ?ulcas pasirinko kunigo keli?, dirbo misionieriumi nepritekliaus, bado ir kar? draskomoje Ruandoje (Centrin? Afrika), r?pinosi ?io kra?to gyventoj? dvasiniu gyvenimu, maitinimu ir buitimi.
Jam ? pagalb? atvykdavo ir mama. Susigr??intoje senelio Hanso ?ulco sodyboje Kretingos rajono K?k?t? kaime jis ?k?r? jaunimo sodyb?-stovyklaviet?, kurioje pamainomis gyvena dvasin?s pagalbos ie?kantis jaunimas i? Afrikos, Lenkijos, Vokietijos, Lietuvos ir kit? kra?t?.
El?bietos Mockut?s-?ulc sesuo Elena su vyru Antanu ?apkumi, s?numi Fridriku Antanu, dukra Elena ir motina Elena Mockiene 1948 m. buvo i?tremti ? Krasnojarsko kra?to Bogu?ian? rajon?.
Be ?apk? ?eimynos, 1948?1949 m. i? Abak? ? Sibir? buvo i?tremti dar 24 ?mon?s: Igno Anu?io, Vlado Jasinsko, Klemenso Jonkaus, Bonifaco Kup?io, Jono Miklovo, Antano ?ilinsko ?eimos ir Katryna Slu?nien?.
Daugiausia tai buvo partizan? t?vai, seneliai, broliai, seserys ir artimieji. Ne visiems jiems buvo lemta gr??ti ? T?vyn?. Tremtyje mir? Elena Mockien?, broliai Adomas ir Ignas Anu?iai, sutuoktiniai Domicel? ir Klemensas Jonkai, Katryna Slu?nien?.
U? laisv? kovojo visa Miklov? ?eima
Nema?a dalis jaun? kaimo vyr? po Antrojo pasaulinio karo tapo Lietuvos laisv?s armijos partizanais arba j? r?m?jais. Tarp j? buvo trys broliai Ignas, Pranas ir Vytautas i? gausios stambi? ?kinink? Jono ir Malvinos Miklov? ?eimos.
Ignas Miklovas (1912?2004) kovotoju u? Lietuvos laisv? tapo dar 1941 m. bir?el?, ?stoj?s ? Lietuvi? aktyvist? front?.
Pokariu dirbo Kretingoje, nuo 1946 m. rudens buvo ?emai?i? apygardos Kardo rinktin?s partizanu slapyvard?iu Karklaitis. 1947 met? pavasar? jam buvo pavesta organizuoti kretingi?ki? pasiprie?inim? ginant nuo su?mimo pranci?kon? vienuolyno vir?inink? ir parapijos klebon? kunig? t?v? Pij? (Jurg?) Andrait? OFM.
U? tai buvo suimtas, kalintas ir tardytas MGB (Valstyb?s saugumo ministerijos) Kretingos apskrities skyriaus are?tin?je, Klaip?dos ir Vilniaus kal?jimuose. 1948 metais nuteistas 10 met? lagerio ir 5 metams tremties, i?ve?tas ? Kazachstano vario kasyklose veikusius lagerius.
? gimtin? gr??o 1958 m., gyveno Kartenoje. Atk?rus Nepriklausomyb?, 1990 m. ?stojo ? Lietuvos ?auli? s?jungos Kartenos b?r?, dalyvavo 1991 m. ?vykiuose ginant Parlament?, buvo apdovanotas Sausio 13-osios atminimo medaliu, nominuotas Garb?s ?auliu.
Jaun?lis brolis Vytautas Miklovas (g. 1926 m.) ? enkavedist? rankas pateko 1945 m. pabaigoje. Kal?jo Klaip?doje ir ?iauliuose, 1946 m. buvo nuteistas 6 metams lagerio bei 5 metams tremties ir i?ve?tas ? Kargopollag?, veikus? Rusijos Federacijos Archangelsko srityje.
Kitas brolis Pranas Miklovas (g. 1906 m.) suimtas 1948 m. rugs?j?, kalintas Klaip?doje ir Vilniuje, nuteistas 25 metams lagerio ir i?ve?tas ? Komijoje veikus? Minlag?. Po Stalino mirties bausm? suma?inus, 1956 m. gr??o ? Lietuv?.
Miklov? ?eimoje u?augo kunigas Juozapas Miklovas (1919?1991), tarnav?s Luok?s, ?v?k?nos, Varni?, Ma?eiki? parapijose, v?liau buv?s Palangos parapijos klebonu ir dekanato dekanu, dirb?s laikra??io ?Palanga? redakcin?s kolegijos nariu. Am?inam poilsiui jis atgul? Palangos ?v?. Mergel?s Marijos ?mimo ? dang? ba?ny?ios ?ventoriuje.
Kaimas gars?jo savo partizanais
Nuo pirm?j? pokario met? ? partizanin? jud?jim? ?sijung? Vlado ir Katrynos Slu?ni? vienturtis s?nus Vladas Slu?nys (1926?1948).
Anksti netek?s t?vo, nuo paauglyst?s dirbo sunkius vyri?kus ?kio darbus, o 1945 m. tapo partizan? ry?ininku. Draugavo su Karolina Budryte i? Rubuli? kaimo, su kuria 1947 m. ruden? suk?r? ?eim?.
Patek?s ? soviet? saugumie?i? akirat?, buvo suimtas ir tardomas MGB Kartenos vals?iaus poskyrio b?stin?je. I? jos i??j?s, su ?mona pasitrauk? ? mi?k? ir tapo Buganto (Kartenos) kuopos partizanais J?reiviu ir Maryte (kitaip ? J?reiviene).
Abu ?uvo 1948 m. rugs?jo 8 d. partizan? ry?ininko Igno Slu?nio-T?vuko sodyboje gretimame Nausod?io kaime. Kartu su jais galv? paguld? bendra?ygis, dar vienas i? Abak? kil?s partizanas Bronius Anu?is-?algiris (1929?1948). J? k?nus stribai parve?? ? Karten?, pamet? aik?t?je prie jubiliejinio kry?iaus atpa?inimui ir paniekinimui, o v?liau u?kas? MGB b?stin?s kieme.
Partizanais tapo Antano ir Marijos ?ilinsk? s?n?s ? dvyniai Antanas ir Aloyzas bei Alfonsas. Antanas ir Alfonsas ?ilinskai su kitais Buganto kuopos nariais ?uvo 1948 m. netoli gimt?j? nam? ? Balsi?ki? kaime, m??yje su MGB vidaus kariuomen?s 24-ojo ?auli? korpuso kariais ir Kretingos apskrities stribais, ?vykusiame prie Tyro pelk?s. Aloyzas ? strib? pasal? pateko ir ?uvo 1949 m. ?alia Nasr?n? kaimo.
Dar vienas abaki?kis partizanas Stepas Jonkus 1947 m. buvo suimtas, nuteistas 10 met? lagerio ir 5 metams tremties bei i?ve?tas ? Tolimuosiuose Rytuose veikus? Sachalino Aleksandrovsko lager?.
Partizan? ry?ininku tapo El?bietos Mockut?s-?ulc brolis Albertas Mockus. Jis 1948 m. buvo suimtas, kalintas Klaip?doje, nuteistas 25 metams lagerio ir i?ve?tas Komijoje veikus? Uchti?emlag?. Tremt? nuo 1954 m. atliko Goltiavino gyvenviet?je, Krasnojarsko kra?to Bogu?ian? rajone, i? kurio ? Lietuv? nebegr??o.
?mon?s i?saugojo Lurd? ir per sovietmet?
Po masini? tr?mim? prasid?jo prievartinis kolektyvini? ?ki? ? kol?ki?, vadint? kolchozais, k?rimas.
1949 metais Abak? kaimas tapo ?Gegu??s pirmosios? kol?kiu. Po poros met? jis buvo prijungtas prie ?emait?s kol?kio, kurio administraciniu centru buvo Kartena.
Abakuose liko atskira kol?kio brigada, kuriai keliolika met? vadovavo brigadininkas Bronius Navirauskas. Brigadoje buvo pastatytos fermos, kiti ?kiniai-gamybiniai pastatai.
Ateizm? propagavusi soviet? vald?ia siek? ?vairiais b?dais atpratinti ?mones nuo tik?jimo ir kataliki?k? tradicij?.
Siekdami ?bauginti abaki?kius, kad jie nelankyt? kaime esan?io Kartenos Lurdo, 1949 m. du ginkluoti milicininkai i?dau?? koply?ios langus, o ?siver?? ? vid? nulau?? angel? skulpt?r?li? sparnus. Kol?ki? laikais Lurdas buvo atitvertas spygliuota viela, o ar?aus ateizmo puolimo laikais koply?ia naudota gr?dams sand?liuoti.
Po karo Lurd? pri?i?r?jo i? u?daryto Padvari? pranci?koni? vienuolyno atvykusi ir pas Kazimiero Navirausko seser? Akvilin? apsistojusi vienuol? sesuo Tarcizija ? Marija ?iaulinskait?. Ji slapta mok? Abak? ir aplinkini? kaim? vaikus katekizmo, reng? juos prie I ?v. Komunijos, r?pinosi neturtingais vaikais, siuvo jiems drabu??lius.
XX a. 9 de?imtme?io prad?ioje koply?i? remontavo parapijos klebonas Jonas Jesinevi?ius, v?liau ? kunigas Petras Merli?nas, kuris vertingesnius paveikslus perk?l? ? ba?ny?i?.
Naujas Lurdo lankymo pakilimas prasid?jo Atgimimo laikais, o 2002 m. jame pirm?kart apsilank? Tel?i? vyskupijos vyskupas Jonas Boruta.
Vilniuje gyvenusi kra?tiet? dailinink? Regina Songailait?-Bal?ikonien? (1922?2002) nutap? ir padovanojo ?e?is angel? paveikslus, papuo?usius koply?ios interjer?. 2005 metais meistras Arvydas Klovas su pagalbininkais atliko kapitalin? koply?ios remont?.
Gyventoj? suma??jo beveik 10 kart?
Kaip ir daugeliui m?s? kra?to gyvenvie?i?, didel?s ?takos tolesnei Abak? raidai tur?jo sovietin? kolektyvizacija ir melioracija, po kuri? gyventoj? skai?ius ?m? ma??ti.
Jei 1959 m. kaime gyveno 195, o 1970 m. ? 116 ?moni?, tai per kitus devynerius metus gyventoj? skai?ius smarkiai krito ir 1979 m. buvo registruoti tik 46 asmenys.
2001 m. gyveno 28 ?mon?s, 2002 m. prad?ioje buvo 13 ?ki? ir 21 gyventojas. Did?iausi? ?k? vald? ?kininkas Vynantas Samulionis, gyvenantis Kartenoje.
?iuo metu kaimui priklauso 494,52 hektaro ?em?s, kurioje 2011 m. gyveno 25 ?mon?s. Pagal u?imamos teritorijos dyd? i? 20-ties Kartenos seni?nijos gyvenvie?i? Abakai u?ima penkt? viet?, nusileisdami tik Kartenos miesteliui, Balsi?ki?, Daugin?i? ir ?adeiki? kaimams.
Kaimo praeit? menan?ios senosios kapin?s 1997 m. buvo ?ra?ytos ? Lietuvos Respublikos nekilnojam?j? kult?ros vertybi? registr?, o 1998 m. Vyriausyb?s pripa?intos valstyb?s saugoma kult?ros vertybe, turin?ia memorialin? verting?j? savybi? pob?d?.
Kult?ros vertybi? registre registruotas Kartenos Lurdo koply?ios puo?mena tap?s liaudies dail?s k?rinys ? altorius su dviej? s?din?i? angel? skulpt?romis, kur? XVIII a. antroje pus?je suk?r? ne?inomi meistrai.
Julius KANARSKAS
Istorikas, Kretingos muziejus
4,570 per?i?r? (-a)