Kretingos muziejaus Baltojoje sal?je jau galima susipa?inti su Garg?d? kra?to muziejaus parengta kilnojam?ja paroda ?Dvaras ?emaitijoje: gyvenimas, ?kin? veikla, kult?ra? bei Garg?d? dvaro valdytojo barono Eugenijaus Ren?s poezijos vertim? knyga ?Poezija. ?emai?i? vaizdeliai?.
Parod? bei knyg? pristat? Garg?d? kra?to muziejaus vyr. fond? saugotoja, menotyrinink? Regina ?iuryt?-?imulien? ir muziejininkas istorikas Marius Mockus, taip pat Rietavo Oginski? kult?ros istorijos muziejaus direktorius Vytas Rutkauskas ir Kretingos muziejaus direktor?s pavaduotojas muziejininkystei, istorikas Julius Kanarskas.
Pasak R. ?iuryt?s-?imulien?s, Garg?d? kra?to muziejaus iniciatyva parengta kilnojamoji paroda ir sukurta siekiant pristatyti 2016?2019 metais parengt? ir i?leist? E. Ren? knyg?, kuri? i? lenk? kalbos i?vert? Vilniaus universiteto prof. habil. dr. Regina Ko?eniauskien?.
Parodoje pasakojama ne tik apie baron? Reni? ?eim?, kuri ?emaitijoje vald? Garg?d? ir Renavo dvarus. Supa?indinama ir su ?ios ?eimos kaimynais, kit? dvar? valdytojais: Kretingos grafais Ti?kevi?iais, Rietavo kunigaik??iais Oginskiais ir V??ai?i? grafais Volteriais.
?Prad?jus vartyti istorin? med?iag? i?kilo faktai, kad tarp dvar? valdytoj? buvo ir kaimynyst?s, ir giminyst?s ry?i?, ir konkuravimo ger?ja prasme sekant naujausiais Europos technikos pasiekimais ir pritaikant juos savo dvaruose, kuriant literat?r? ir muzik?, ?sitraukiant ? ?viet?ji?k? veikl?.
Pavyzd?iui, ir ?iandien istorikai nesutaria, kur Lietuvoje buvo pastatyta pirmoji elektrin? ? ar kunigaik??io Bogdano Oginskio 1892 metais Rietave, ar beveik 10-?ia met? anks?iau Kretingos Ti?kevi?i? dvare?, ? pasakojo R. ?iuryt?-?imulien?.
Muziejininkai kilnojamajai parodai pagal temas atrinko ?domiausius faktus, ry?kiausius dvar? veiklos aspektus.
?e?i parodos stendai pasakoja apie Vakar? ?emaitijos dvarus ir dvarininkus, dvar? parkus ir ?iemos sodus, dvar? architekt?r?, ?vietim? ir ry?ius su lietuvi? tautiniu s?j?d?iu, apie literat?r? ir muzik?, technikos naujoves.
Visi parodos stendai yra interaktyv?s, tai yra, juos galima liesti, vartyti, klausyti E. Ren? poezijos lietuvi? ir lenk? kalba. Tris eil?ra??ius ?garsino jaunas Vilniaus aktorius lenkas Oskaras Vigonovskis ir lietuv? Paulina Simutyt?, muzikos autorius ? i? Rietavo kil?s kompozitorius Andrius ?iurys.
Viename stende net galima pasukti v?jo j?gain?s sparnus, o jos gaminama elektra ??iebti Rietavo ba?ny?ios ?irandol?.
?i? parod? Garg?d? kra?to muziejus paruo?? su partneriais ? Kretingos muziejumi, Renavo dvaro sodyba, V??ai?i? kult?ros centru ir Rietavo Oginski? kult?ros istorijos muziejumi.
Paroda keliauja po partneri? ekspozicines erdves. Kretingos muziejuje ji bus eksponuojama iki vasario 25 dienos.
E. Ren? poezijos vertim? knyga ?Poezija. ?emai?i? vaizdeliai? i?leista 2 t?kstan?i? egzempliori? tira?u. J? sudaro ap?valga apie Ren? ?eim? bei to meto literat?r?.
Pasak M. Mockaus, ? lietuvi? kalb? i?versta ne visa E. Ren? knyga, tik vertingiausia jos dalis ? poezija ir poetinis ciklas ??emai?i? vaizdeliai?.
?Poezijos knyg? E. Ren? i?leido 1878 metais, ta?iau eil?ra??iai buvo sukurti daug anks?iau, jaunyst?s laikotarpiu ? 1852?1855-aisiais.
Knyga pasirodo po to, kai mirus t?vui Feliksui Eugenijus tampa tikruoju dvaro savininku?, ? pasakojo M. Mockus.
E. Ren? poezijos knygos originalai saugomi Nacionalin?je M. Ma?vydo bibliotekoje, Lenkijos bibliotekose, j? gali b?ti priva?iose kolekcijose.
I? Baltijos vokie?i? gim?s paskutinis garsios gimin?s palikuonis, lenki?kai ra??s poetas E. Ren? gim? 1830 m. sausio 13 dien?.
Jo t?vai buvo i?silavin? ?mon?s, dom?josi gamtos mokslais, geologija, meno vertyb?mis. Labai r?pinosi dvaro sodybos puo?yba, buvo sukaup? 4 t?kst. tom? bibliotek?.
Savo k?ryb? ? 43 eil?ra??ius, 1852 m. para?yt? poetin? cikl? ??emai?i? vaizdeliai?, du operos libretus ir penki? veiksm? melodram? ?Zos? P?ibilait?? ? E. Ren? i?leido 1878 m. ir tai buvo vienintel? jo lenk? kalba i?leista knyga Vilniuje. Visa E. Ren? k?ryba liudija jo glaud?ius ry?ius su vietine kra?to kult?ra.
E. Ren? mir? Berlyne 1895 m. gruod?io 25 d. Po trij? dien? palaidotas Garg?d? ba?ny?ios ?ventoriuje pastatytoje koply?ioje-mauzoliejuje, kuri? patys dvarininkai ir fondavo.
1,891 per?i?r? (-a)